Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 4d. 15:51

S.Skvernelio pozicija dėl Rusijos: du argumentai už, du argumentai prieš, du motyvai

Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Pastarosiomis dienomis daug dėmesio sulaukė premjero Sauliaus Skvernelio raginimas atnaujinti kontaktus su Rusija politiniame lygyje ir tarpvyriausybinės komisijos veiklą.

TAIP PAT SKAITYKITE: S.Skvernelis siūlo atkurti Lietuvos–Rusijos tarpvyriausybinę komisiją, D.Grybauskaitė sako, kad tai nėra tikslinga

Po pokalbių su skirtingų institucijų diplomatais, pareigūnais ir politikos ekspertais, BNS pristato argumentus už, argumentus prieš ir galimus kitus motyvus.

Argumentai už:

Ar nebus taip, kad nuo Rusijos labiausiai nukentėjusi Ukraina turi daugiau kontaktų su Maskva, nei Lietuva?

1. Šios pozicijos šalininkai sako, kad bendravimo kanalai būtini vykdyti veiksmingą politiką ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria šalies gyventojai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, galbūt užmegzti glaudesnius ryšius su Karaliaučiaus kraštu. Didžiosios Vakarų šalys santykius su Rusija palaiko aukščiausiu prezidentų ar premjerų lygiu, o Maskvos atžvilgiu kritiškesnės Rytų Europos šalys – ministrų arba viceministrų lygiu. Lietuva yra vienintelė ES šalis, neturinti tokių ryšių. Premjero komanda tikina, kad tarpvyriausybinės komisijos atkūrimas nereikštų santykių peržiūros. Vadinamąjį selektyvų bendradarbiavimą kai kuriose srityse leidžia ir bendrai priimtos ES gairės. Dialogas paprastai lieka net tarp kariaujančių valstybių. „Ar nebus taip, kad nuo Rusijos labiausiai nukentėjusi Ukraina turi daugiau kontaktų su Maskva, nei Lietuva?“, – svarstė vienas pareigūnas. Anot šios pozicijos šalininkų, dialogas yra geriausias būdas kalbėti apie vertybes, įskaitant atvejus, kai jos kardinaliai skiriasi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Maskva
AFP/„Scanpix“ nuotr./Maskva

2. Lietuva kartais sulaukia kritikos, kad raginimai izoliuoti Rusiją nedera su kvietimu palaikyti dialogą su kitomis šalimis. Lietuva inicijavo ES susitikimą su Izraelio premjeru, pabrėždama, kad tiesioginis dialogas būtinas net ir esant dideliems nesutarimams, nors ES griežtai jį kritikuoja dėl gyvenviečių plėtros okupuotose palestiniečių žemėse. Lietuva taip pat ragina Europą palaikyti glaudesnius ryšius su Turkija, nors Vakarų europiečiai ją smerkia dėl antidemokratinių procesų, o NATO ir ES sąjungininkė Graikija – dėl Kipro dalies okupacijos. Lietuvai kartais priekaištaujama dėl bandymo nukrypti nuo visų sąjungininkų sutartos NATO pozicijos, kad stiprinant karinį pajėgumą regione kartu būtinas dialogas su Rusija.

Argumentai prieš:

1. Lietuvos pozicijos keitimas gali būti įvertintas kaip nuolaidžiavimas, silpnumas ir pripažinimas, esą Lietuvai tenka dalis kaltės dėl blogų dvišalių santykių. Tarpvyriausybinės komisijos atnaujinimą Maskva gali priimti kaip signalą, kad Lietuva keičia poziciją kitais strateginiais klausimais, kurie būdavo iškeliami ruošiantis komisijos veiklai, pavyzdžiui, užtikrinti geresnes sąlygas „Gazprom“ veiklai Lietuvoje ar silpniau tikrinti traukinius, vykstančius per šalį į Karaliaučių. Dvišalės komisijos atnaujinimas be jokios matomos pažangos Minsko susitarimų vykdyme ar dėl Rusijos Krymo okupacijos susilpnintų Lietuvos pastangas išlaikyti ES drausmę, ir nuoseklumą pratęsiant sankcijas Rusijai ir telkiant pagalbą Ukrainai. Iškilus reikalui, apie kontaktų atnaujinimą prasminga būtų kalbėti tik jiems gerai pasiruošus, kartu turint atsitraukimo strategiją ir planą. Dabartinio santykių lygio pakanka – tai įrodo auganti prekyba ir gruodį pasirašyta sienos demarkacijos sutartis.

„Scanpix“ nuotr./Kijevas
„Scanpix“ nuotr./Kijevas

Grįžimas prie įprastų santykių Maskvą skatintų tęsti agresyvią politiką.

2. Premjeras viešai paskelbė nuomonę, nesuderintą su prezidente ir užsienio reikalų ministru. Tai silpnina Lietuvos poziciją tarptautinėje erdvėje, kad Rusija turi sulaukti pasekmių dėl Krymo okupacijos ir paramos rytų Ukrainos separatistams. Grįžimas prie įprastų santykių Maskvą skatintų tęsti agresyvią politiką. Dabartinių kontaktų techniniu ar ambasadų lygiu pakanka, tai rodo ir augantis Lietuvos eksportas į Rusiją, o aukšto lygio susitikimuose nebūtų apie ką kalbėti, jei Lietuva nenorėtų nuolaidžiauti. „Taip išeina, kad premjeras tikisi, jog Rusija staiga pradės atsižvelgti į Lietuvos piliečių interesus, nors Lietuva ir toliau neatsižvelgs į pačios Rusijos interesus? Stipriai nelogiška arba tiesiog naivu“, – teigė kitas BNS pašnekovas. Pavojinga politizuoti vieną svarbiausių užsienio ir nacionalinio saugumo klausimų, kur iki šiol vyravo nacionalinis konsensusas. Vidinės įtampos ir prieštaravimai tarp pagrindinių valstybės institucijų būtų naudingi tik pačiam Kremliui ir jo propagandai.

Vidaus politikos motyvai:

S.Skvernelis bando plėsti savo įtaką ir perimti dalį įgaliojimų užsienio politikoje iš D.Grybauskaitės.

1. S.Skvernelis bando plėsti savo įtaką ir perimti dalį įgaliojimų užsienio politikoje iš D.Grybauskaitės. Tai buvo matoma per premjero vizitą Lenkijoje ir kartais girdima jo retorikoje. Konstitucijoje numatyta, kad pagrindinius užsienio politikos klausimus sprendžia prezidentė, o užsienio politiką vykdo kartu su Vyriausybe. Tai palieka vietos interpretacijai, kokie žingsniai yra pagrindinių klausimų sprendimas, o kokie – politikos vykdymas. Premjeras rodo nepasitenkinimą, kad su juo prezidentė nesikonsultavo dėl Lietuvos pozicijos Jeruzalės klausimu ir kad jis yra nušalintas nuo ES reikalų sprendimo.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Dalia Grybauskaitė
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Dalia Grybauskaitė

2. Premjero poziciją gali lemti manymas, kad didelė visuomenės dalis Lietuvos poziciją laiko per griežta, ir jo mintys padidins populiarumą. S.Skvernelis savo pareiškime akcentavo, kad savo poziciją Lietuva išsakys nežemindama Rusijos valstybės ir jos žmonių – tai menkai užslėpta kritika aštriai prezidentės retorikai, Rusiją vadinant teroristine valstybe. Kai kas mano, kad šie žingsniai susiję su S.Skvernelio prezidentinėmis ambicijomis, jis pats tikina, kad tokios įžvalgos jam atrodo juokingos. Kiti kritikai įžvelgia bandymą nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tiesa ar melas? Saulius Skvernelis: „Su Rusija neturime absoliučiai jokių kontaktų“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min