Minėtame pasitarime buvo svarstomos Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio iniciatyvos atverti viešus duomenis žurnalistams, po to kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis ir nutraukė keliolika metų taikytą praktiką. Dalis R.Masiulio siūlymų tame pasitarime buvo grąžinti tobulinti, dalis – atmesti.
15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
S.Skvernelis Seime tvirtino, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato, jog pasitarimų garso įrašai turi būti saugomi, daromi tik pasitarimų protokolai. Įrašai, pasak jo, naikinami ir dėl per daug metų susiklosčiusios praktikos.
„Jokių pavedimų ar atskirų nurodymų nėra ir negali būti. Tokią tvarką numato teisės aktai“, – teigė S.Skvernelis.
S.Skvernelis tvirtino, kad įrašas nebus atkuriamas, nes to nenumato teisės aktai: „Nėra pagrindo jį atkurti.“
Gabrielius Landsbergis klausė premjero apie visuomenės teisę žinoti. Ministras pirmininkas į tai atsakė, kad visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti.
„Kalbant apie visuomenės teisę žinoti. Visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti. <...> Aš jums pacitavau įstatymus“, – sakė S.Skvernelis.
Įvairūs Vyriausybės atstovai anksčiau teigė, kad Vyriausybėje nėra saugomi ir prieš tai vykusių pasitarimų įrašai. Tačiau Juozas Olekas Seime tvirtino, kad jam yra tekę pasiklausyti Vyriausybės pasitarimų įrašų. S.Skvernelis atsakė, kad galbūt kolega painiojasi.
„Galbūt jūs painiojate su posėdžių įrašais“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Nors savo kalboje Seime premjeras minėjo kitus teisės aktus, kuriuose Vyriausybės pasitarimų įrašų darymas nėra reglamentuotas, Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas aiškiai nurodo, jog Vyriausybės pasitarimų įrašai turi būti saugomi. S.Skvernelis teigė, jog šis reglamentas bus keičiamas.
„Šiuo metu reglamentas yra peržiūrinėjamas, kad dėl jame nustatytos tvarkos niekam nekiltų jokių neaiškumų ir nebūtų jokių interpretacijų“, – kalbėjo premjeras.
Andrius Kubilius klausė premjero apie Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentą, kuriame numatyta, jog įrašai turi būti saugomi. Premjeras buvo klausiamas, kas leido nevykdyti galiojančių kanceliarijos reglamento normų.
„Tai yra jūsų interpretacija, aš pacitavau įstatymo normas, o ne poįstatyminius teisės aktus“, – sakė S.Skvernelis.
Premjeras Seime kalbėjo ir apie duomenų teikimą žurnalistams. Jis teigė, kad duomenys žurnalistams buvo teikiami neteisėtai.
„Daug metų duomenys žiniasklaidos atstovams buvo teikiami neteisėtai. <...> Tai, kad Registrų centro vadovas nutraukė teisės aktais nepagrįstą procesą neturėtų stebinti. Priešingai, turėtų stebinti, kad tokia tvarka buvo toleruojama keliolika metų“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras teigė, kad iki šiol duomenys buvo teikiami pažeidžiant įstatymus. Buvo teikiami nekilnojamojo turto registro duomenys, nors įstatymas to neleidžia. Taip pat buvo teikiami istoriniai duomenys apie juridinių asmenų akcininkus.
S.Skvernelis neigia priėmęs politinį sprendimą dėl įrašo
Po Seimo posėdžio premjeras S.Skvernelis atsakė į žurnalistų klausimus. Dauguma klausimų buvo apie sunaikintą garso įrašą. Premjeras pakartojo, esą garso įrašas buvo sunaikintas remiantis galiojančiomis tvarkomis.
Praėjusią savaitę premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas viešai patvirtino, kad atsisakymas žiniasklaidai suteikti pasitarimo garso įrašą, kai jis dar nebuvo ištrintas, buvo priimtas politiniame lygmenyje.
„Buvo priimtas sprendimas neteikti įrašo – taip, tai yra politinis sprendimas“, – Edmundo Jakilaičio laidoje „Delfi Dėmesio Centre“ sakė S.Malinauskas.
Komentuodamas savo atsakymus iš Seimo tribūnos, S.Skvernelis nebuvo linkęs sau priskirti tokių nuopelnų.
„Ne, mano ne politinis sprendimas nesuteikti įrašo žiniasklaidai. Tiesiog klausimas yra, ar įstatymai tą numato. Ar įpareigoja. Jeigu ne – elgtis pagal įstatymus. Nesvarbu, kas tai būtų“, – teigė S.Skvernelis.
Priminus, kad prieš naikinant įrašą jau buvo pateiktas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vertinimas, nurodantis, jog žiniasklaida turi teisę susipažinti su įrašu, premjeras šios detalės nesureikšmino: „Aš elgiausi taip, kaip numato įstatymai“.
Paklaustas, ar jo sprendimas pasirašyti pasitarimo protokolą tapo pagrindu įrašo sunaikinimui, premjeras iš esmės pakartojo tai, ką skaitė Seimo tribūnoje.
„Tikrai nežinau, ar ten tas sprendimas yra, bet pagal nusistovėjusią praktiką – visa laiką maždaug per porą dienų yra pateikiami tiek posėdžio, tiek pasitarimo protokolai. Elektroniniu būdu aš juos pasirašau. Ir tikrai nežinau, kokios to pasirašymo yra pasekmės“, – tvirtino S.Skvernelis.
Teisės aktai nurodo, kad garso įrašas gali būti sudėtine protokolo dalimi. S.Skvernelis šios detalės nelinkęs sureikšminti – anot premjero, įrašas šiuo atveju reikalingas tik „tam, kad būtų suformuotas protokolas“.
Paklaustas, kuo jo padėtis skiriasi nuo vadinamojo Votergeito skandalo ir JAV prezidento Richardo Nixono garso įrašų sunaikinimo, premjeras atsakė: „Nesu įsigilinęs, reiktų pasitikslinti“.
1972 metais JAV kilo vienas didžiausių politinių skandalų per visą demokratijos istoriją. „The Washington Post“ žurnalistai Bobas Woodwardas ir Karlas Bernsteinas atskleidė, kad prezidento R.Nixono komanda prisidėjo prie politinių oponentų sekimo. Paaiškėjo, kad svarbi įrašų iš prezidento kabineto dalis, kurioje buvo fiksuoti nevieši prezidento pokalbiai, buvo ištrinta. Galiausiai, 1974 metais, R.Nixonas buvo priverstas atsistatydinti.
Sunaikinto įrašo istorija
Primename, kad Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.
Žurnalistų sąjunga dėl Vyriausybės atsisakymo suteikti pasitarimo įrašą rengia kreipimąsi į teismą. Kompetentinga institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra išaiškinusi, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su įrašu, o neteikdama informacijos Vyriausybė trukdo žurnalistams vykdyti profesinę pareigą ir informuoti visuomenę.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslų laiką, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau įrašo sunaikinimo laikas yra svarbi detalė, kuri rodo, kad Vyriausybė įrašą ištrynė jau žinodama išaiškinimą, kad jis yra svarbus visuomenei.
Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.
Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.“
Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Vyriausybė žurnalistams nebeteikia jokių detalių apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuodama, jog tai – saugumo klausimas.
Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų.
Tačiau didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.
