Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 05, 12:34 Atnaujinta 2022 08 05, 13:12

SAM pateikė daugiau informacijos apie Lietuvoje užfiksuotus beždžionių raupų atvejus: serga trys vyrai

Lietuvoje patvirtinti trys beždžionių raupų atvejai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Beždžionių raupai diagnozuoti 40-49 m., 30–39 m. ir 20–29 m. amžiaus grupėms priklausantiems asmenims. Visi trys yra vyrai, jie prieš susirgimą lankėsi vienoje iš Europos šalių – Vokietijoje. Jie gydomi ambulatoriškai namuose.

Pirmasis beždžionių raupų atvejis Lietuvoje užfiksuotas prieš kelias dienas, apie jį pranešta trečiadienį, rugpjūčio 3 dieną. Apie antrąjį ir trečiąjį – ketvirtadienio pavakarę.

Susirgusieji nesusiję

Teigiama, kad šie trys atvejai tarpusavyje nesusiję. Iš kokių miestų šie vyrai, SAM neatskleidžia, esą tai asmens duomenys.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė sakė, kad pirmasis iš užsikrėtusiųjų turėjo sąlytį su penkiais asmenimis. Iš kitų dviejų vienas turėjo kontaktą su dviem.

Visi septyni žmonės stebimi, nė vienas simptomų kol kas neturi.

Iš viso Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje tirti aštuoni mėginiai dėl beždžionių raupų įtarimo, iš jų trys buvo teigiami.

Gali užsikrėsti visi, bet rizika nevienoda

SAM primena, kad nors beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu. Virusas plinta per odą ir gleivines.

Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai (dažniausiai 2–4 savaites).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Beždžionių raupai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Beždžionių raupai

Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 99 proc. užsikrėtusiųjų būna išberti – pasireiškia viso kūno arba lokalūs bėrimai, dauguma turi ir temperatūros daugiau nei 38 laipsnius. Gali būti ir nespecifinių simptomų, kaip raumenų, galvos skausmai, silpnumas.

Europoje, kaip informuoja PSO ir Europos ligų kontrolės centras, nuo liepos pabaigos susirgusiųjų mažėja.

Vakcinos pasieks netrukus

Lietuva, kaip sakė G.Zagrebnevienė, turi pakankamai testų beždžionių raupų diagnostikai ir visi įtariami žmonės testuojami.

Rugpjūtį Lietuvą turėtų pasiekti 1,4 tūkst. vakcinos dozių, jas naudoti ketinama didelės rizikos sąlytį turėjusiems žmonėms, taip pat medicinos įstaigų ir laboratorijų darbuotojams. Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, jeigu rizika bus labai didelė, bus rekomenduojama pasiskiepyti.

Bent kol kas raupų vakcinos kiekis yra nepakankamas, kad galėtų pasiskiepyti visi norintys pasaulyje, todėl ji dozuojama. Ar tai keisis, informuos PSO.

Rugpjūtį Lietuvą turėtų pasiekti 1,4 tūkst. vakcinos dozių, jas naudoti ketinama didelės rizikos sąlytį turėjusiems žmonėms, taip pat medicinos įstaigų ir laboratorijų darbuotojams.

Skiepyta iki 1980 m., bet imunitetas neaiškus

Lietuvoje žmonės buvo skiepijami nuo raupų iki 1980 metų, tačiau tai esą nereiškia, kad visi tokio amžiaus žmonės turi imunitetą, nes nebuvo atliekami tyrimai, kokiai daliai paskiepytųjų tas imunitetas susidarė.

Kadangi vienas iš užsikrėtusiųjų yra vyresnis nei 40-ies, jis galbūt buvo skiepytas, tačiau SAM atstovė teigė neturinti informacijos, ar jis buvo paskiepytas.

„PSO paskirstė vakcinas pagal epidemiologinę situaciją, daugiausia gavo šalys, kuriose registruota daugiausia beždžionių raupų atvejų. O šalims, kuriose tik pavieniai atvejai ar tik pradedami nustatyti šios ligos atvejai, Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, skirta po 1,4 tūkst. dozių.

Noriu pasakyti, kad visi norintys pasiskiepyti tikrai nebus skiepijami. Maksimaliai per keturias dienas turėtų būti paskiepyti didelės rizikos labai artimą sąlytį turintys asmenys židiniuose ir sveikatos priežiūros bei laboratorijų darbuotojai, jeigu per atsitiktinumą galėjo įvykti didelės rizikos sąlytis darbe“, – kalbėjo SAM atstovė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Beždžionių raupai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Beždžionių raupai

„Oda į odą“

G.Zagrebnevienė akcentavo, kad visuomenė neturėtų panikuoti, nes ši liga nėra labai lengvai plintanti tarp žmonių, turėtų būti fizinis kontaktas „oda į odą“, „veidas į veidą“. Taip pat didesnė rizika yra per aplinkos daiktus, jeigu yra namuose sergantis pacientas ir nepaisoma prevencijos priemonių – be apsaugos priemonių liečiami šašai, miegama vienoje lovoje, naudojamasi tais pačiais rankšluosčiais ir t.t.

„Pasaulinė sveikatos organizacija informuoja, kad didžiausią riziką turi tam tikros populiacijos bendruomenės asmenys. Daugiau aš tikrai jums negaliu pasakyti, kadangi Lietuvoje mes turime labai mažai patirties, stebėdami epidemiologinį procesą ir beždžionių raupų plitimo rizikos kelius.

Todėl negaliu kalbėti apie plitimo kelią mūsų šalyje. Galbūt ateityje, jeigu tokių atvejų atsirastų daugiau, galėtume kalbėti ir apie Lietuvoje būdingą beždžionių raupų plitimo kelią“, – kalbėjo SAM atstovė, paklausta apie pastaruoju metu akcentuojamą riziką homoseksualių vyrų bendruomenei.

Lietuvoje mes turime labai mažai patirties, stebėdami epidemiologinį procesą ir beždžionių raupų plitimo rizikos kelius.

Ji patvirtino, kad visi trys vyrai prieš susirgdami lankėsi toje pačioje šalyje – Vokietijoje. „Bet tai, dar pakartosiu, nėra tokia lengvai plintanti liga kaip gripas ar COVID-19, turi būti artimas fizinis kontaktas su sergančiuoju, kuris turi bėrimų“, – sakė G.Zagrebnevienė.

Taip pat specialistė įspėjo dėl tų šalių, tarkim, Centrinėje, Vakarų Afrikoje, kur virusas paplitęs ir tarp gyvūnų, todėl reikėtų vengti sąlyčio su gyvūnais, taip pat ir kritusiais.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min