Padeda ligoniams ir dalijasi pirmosios pagalbos patarimais
Šiuo metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje savanoriaujanti Akvilė Markauskaitė apie „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ projektą sužinojo naršydama internete su tikslu susirasti savanorystės vietą Lietuvoje. Ji teigia, kad savanorystę Raudonojo Kryžiaus draugijoje ją paskatino pasirinkti noras pamatyti šios įstaigos veiklą iš vidaus ir pabūti komandos dalimi.
Tikėjau, kad Raudonasis Kryžius iš tikrųjų padeda žmonėms, – pagrindinę priežastį, kodėl pasirinko savanorystę būtent šioje vietoje atskleidė mergina.
„Tikėjau, kad Raudonasis Kryžius iš tikrųjų padeda žmonėms“, – pagrindinę priežastį, kodėl pasirinko savanorystę būtent šioje vietoje atskleidė mergina.
A.Markauskaitė savanoriauja jau du mėnesius, per kuriuos ji jau spėjo įgyti visokeriopos patirties ir žinių.
„Labiausiai džiaugiuosi daugiau sužinojusi apie pabėgėlius, migraciją, migracijos politiką Lietuvoje, aplankiusi Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje, pabėgėlių dienos centrus, dalyvavusi Raudonojo Kryžiaus renginiuose ir, žinoma, susipažinusi su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje dirbančiais žmonėmis bei kitais savanoriais“, – pasakoja A.Markauskaitė.
Savanoriai, pasirinkę neatlygintiną veiklą šioje pelno nesiekiančioje organizacijoje, yra apmokomi pirmosios pagalbos įgūdžių, kurie gali būti panaudoti įvairiose situacijose – tiek būnant žmonių susibūrimo vietose, tiek su draugais ar giminėmis.
Štai praėjusiais metais Raudonojo Kryžiaus savanoriai aktyviai veikė Vilniaus oro uosto teritorijoje, kur bendraudami su klientais ne tik pristatinėjo organizacijos veiklą, bet ir matavo jų kraujospūdį bei dalijosi pirmosios pagalbos patarimais.
Šių metų gegužės pabaigoje vykstant Šv. Roko slaugos ligoninės perkėlimo darbams, Raudonojo Kryžiaus savanoriai dalyvavo talkoje, kurios metu buvo perkeliami sunkios būklės pacientai, o vėliau ir jų asmeniniai daiktai bei ligoninės technika.
Dvasinė pagalba likimo nuskriaustiesiems
Nevyriausybinėje organizacijoje Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių Seserų Šv. Kryžiaus namai tris mėnesius pagal „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ projektą savanoriavęs Martynas Artimavičius įsitikinęs – jeigu jaunuolis neranda ką veikti, jis tikrai turėtų eiti savanoriauti.
„Kai pats duodi, daugiau gauni pats. Tikrai verta“, – taip apie savanorystę kalba M.Artimavičius.
Vaikinas apie savanorystės Šv.Kryžiaus namuose galimybę sužinojo iš darbo biržoje įsikūrusio jaunimo darbo centro.
Vaikinas apie savanorystės Šv.Kryžiaus namuose galimybę sužinojo iš darbo biržoje įsikūrusio jaunimo darbo centro.
„Paskaičiau įstaigos aprašymą ir man patiko, kad darbas yra susijęs su vaikais“, – savo savanorystės pasirinkimą aiškina M.Artimavičius.
Tris mėnesiai. Dvidešimt valandų per savaitę. Keturios valandos per dieną. Tiek laiko vaikinas aktyviai prisidėjo prie Šv.Kryžiaus namų veiklos pagal „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ projektą.
„Savanorystė paliko gerą įspūdį, susiradau daug draugų“, – teigia vaikinas. Jis čia ne tik įgavo įvairių įgūdžių, bet ir savo veikla padėjo tiek senjorams, tiek vaikams iš socialiai remtinų šeimų.
„Įgūdžių įgijau įvairių. Vedžiau kompiuterinio raštingumo paskaitas senjorams, budėjau prie langelio atlikdamas administracines pareigas. Vis dėlto daugiausia laiko užėmė darbas su vaikais“, – apie savanorystę pasakoja M.Artimavičius.
Vaikinas teigia, kad Šv.Kryžiaus namų misija ir pagrindinė veikla – pagalba žmonėms, ypač tiems, kurie verčiasi itin sunkiai.
-
Lietuvos aklųjų biblioteka: be savanorių pagalbos daugybės garsinių knygų neturėtume
-
Laipiojimo centre „Miegantys drambliai“ pagalbos ranką neįgaliesiems tiesia savanoriai
-
Savanorystė kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“: nuo festivalio iki kino vakaro organizavimo
-
Savanorystė Vilniaus pilių kultūriniame rezervate – proga prisiliesti prie valstybingumo šaknų
-
Onkologiniams ligoniams padedanti savanorė: nebijokime pasakyti vieni kitiems, kad mylime
„Čia rūpinamasi vaikais iš socialiai remtinų šeimų, kurie neturi tėvų ir sunkiai gyvena. Taip pat suteikiame pagalbą benamiams. Daugiausia teikiama dvasinė pagalba“, – teigia M.Artimavičius ir priduria, kad savanorystė jį paskatino net pakeisti studijų kryptį ir pasirinkti socialinio darbo studijas.
Tvarko pajūrio gamtą ir veda ekskursijas
Aušra Dundulytė pagal „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ projektą baigė savanorystę Pajūrio regioninio parko direkcijoje. Per šį laikotarpį mergina ne tik išmoko dirbti komandoje, pasidalinti darbus pagal geriausius gebėjimus, bet ir pristatyti parko paveldą žmonėms, atvykusiems į lankytojų centrą bei jiems pravesti ekskursijas.
„Pajūrio regioninis parkas – tai įstaiga, kuri rūpinasi gamtos ir kultūros paveldu pajūrio regione. Jos tikslas pritraukti ir supažindinti lankytoją su teritorijos vertybėmis, prižiūrėti, kad būtų laikomasi parko lankymo taisyklių, vykdyti apsaugos kontrolę, rengti ir įgyvendinti aplinkosaugos projektus. Taip pat šviesti žmones apie gamtą, ekologiją, Mažosios Lietuvos kultūrą ir tradicijas“, – apie savo savanorystės vietą pasakoja A.Dundulytė.
Visuomenės gerovė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų indėlio, kuris dažniausiai ir būna savanoriškas ir be jokio atlygio, – tvirtina savanorystės būtinybe bei svarba neabejojanti A.Dundulytė.
Mergina tikina, kad savanoriai nuolat aptaria dienos ir savaitės darbus, kuriuos yra privaloma atlikti parko teritorijoje ir dalijasi įvairiomis idėjomis, kaip vieną ar kitą darbą būtų įmanoma padaryti efektyviau ir įdomiau.
„O po aptarimo su kitomis savanorėmis kibdavome į darbus. Tvarkydavome aplinką, važinėdavome ir tikrindavome teritoriją, lankytojų centre priimdavome turistus, nukreipdavome juos į objektus, kurie domina lankytoją. Kartais surengdavome didesnius renginius, kuriems taip pat reikėdavo pasiruošimo – parengti salę ar pravesti ekskursiją po teritoriją“, – savanorystės prisiminimais dalijosi mergina.
„Visuomenės gerovė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų indėlio, kuris dažniausiai ir būna savanoriškas ir be jokio atlygio“, – tvirtina savanorystės būtinybe bei svarba neabejojanti A.Dundulytė.
