Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti
2015 11 26 /13:33

Parlamentarai įteisino galimybę perkelti pabėgėlius į Lietuvą

Ketvirtadienį Seimas įteisino galimybę pabėgėlius iš Europos Sąjungos (ES) valstybės narės arba trečiosios valstybės teritorijos perkelti į Lietuvą. Už įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas buvo 66 parlamentarai, prieš buvo aštuoni, 22 susilaikė.
Migrantai Slovėnijoje
Migrantai Slovėnijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Tai ne klausimas pabėgėlius priimti ar nepriimti, bet tai klausimas, kaip tai padaryti civilizuotai“, – priimant projektą sakė liberalas Andrius Mazuronis.

Už įstatymo priėmimą kalbėję Seimo nariai akcentavo, kad tai solidarumo su ES parodymas.

„Mes, kai rūpinamės savo saugumu, prašome paramos iš savo partnerių, iš ES valstybių, kai norime finansinės paramos taip pat prašome iš ES, dabar yra mums pasiūlymas dalytis solidariai našta, kuri užgriuvo Europą“, – tvirtino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

Tuo metu pataisų kritikai teigė, kad naujovės gerokai palengvins sąlygas nelegaliems migrantams likti Lietuvoje, o tai esą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Mečislovas Zasčiurinskas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Mečislovas Zasčiurinskas

„Šis klausimas ypač svarbus Lietuvai. Aš visada sakau ir dabar tą patį pakartosiu – tai nacionalinio saugumo klausimas ir Lietuvos valstybės išlikimo klausimas. Pateiksiu du skaičius: 1970 metais į Suomiją atvyko 40 somaliečių, šiandien jų yra per 16 tūkst., tai yra trečia tautinių mažumų grupė šioje valstybėje.

Šio įstatymo projekto esmė yra tokia – lengvinamos pabėgėlių atvykimo ir gyvenimo sąlygos Lietuvoje. Čia yra esmė. Man tai nepriimtina. Lietuva ir taip turi daug problemų“, – tvirtino „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas.

Mišrios Seimo narių grupės atstovei Aurelijai Stancikienei užkliuvo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nelydimų nepilnamečių užsieniečių priėmimo sąlygas. Nustatyta, kad nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo.

„(...) Įstatyme paliktos tam tikros spragos. Pavyzdžiui, nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę. (...) Atkreipiu dėmesį, kad Paryžiuje, koncertų salėje, šaudė ir susisprogdino du nepilnamečiai nuo 15 iki 17 metų. Suprantu, kad tokius asmenis mes į Lietuvą priiminėsime be išimčių ir negrąžinsime“, – kalbėjo ji.

Seimo narė taip pat kritikavo, kad sprendimą dėl pabėgėlių perkėlimo priims ne parlamentas, o Vyriausybė.

„Kvotų klausimas nebus sprendžiamas Seime, atiduodamas Vyriausybei, tai visiškas Seimo nuvertinimas“, – pareiškė ji.

Daugelis parlamentarų įstatyme pasigedo normų dėl pabėgėlių priėmimo socialinių garantijų, išmokų dydžio, integracijos. NSGK siūlymu šiuos dalykus nustatys Vyriausybė. Įstatyme liko tik nuostata, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę kas mėnesį gauti 10 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą.

„15 minučių“/Juliaus Kalinsko nuotr./Migracijos departamentas
„15 minučių“/Juliaus Kalinsko nuotr./Migracijos departamentas

„Jokių palengvinimo sąlygų nėra, kiekvienas atvykęs asmuo bus tikrinimas, tos tikrinimo procedūros aptartos, apklausų formos parengtos. Manau, kad visos baimės yra bereikšmės ir nereikalingos. O dėl Migracijos departamento likimo yra kitas įstatymas, kurį mes spręsime visiškai kitaip ir turbūt vėliau“, – pabrėžė A.Paulauskas.

Įstatyme teigiama, kad užsieniečių perkėlimas vykdomas bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.

Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos teritoriją priims Vyriausybė. Migracijos departamentas savo ruožtu priims sprendimą dėl kiekvieno atrinkto konkretaus asmens perkėlimo.

Sprendimui – 24 valandos

Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvą priims sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį.

„Per 24 valandas perkeltieji turi gauti statusą, du yra statusai – pabėgėlio arba laikinoji apsauga“, – sakė A.Paulauskas.

Migracijos departamentas taip pat galės pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.

Įstatyme numatytas naujas straipsnis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių. Tokiu atveju asmeniui bus išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi šalyje su teise dirbti.

Be to, dokumente įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ne tik Užsieniečių registracijos centre, bet ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Anot NSGK pirmininko, tuo pačiu Užsieniečių teisinės padėties įstatymas pataisytas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą, siekiant visoje bendrijoje sukurti vienodą migrantų priėmimo sistemą. Juoba, kad Europos Komisija dėl laiku nepadarytų pakeitimų yra prieš Lietuvą pradėjusi pažeidimo procedūrą.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Lietuva labiau pageidauja priimti šeimas, bėgančias iš Sirijos ir Irako. Vyriausybė tikisi, kad pirmieji pabėgėliai Lietuvą pasieks kitų metų pradžioje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais
Reklama
Iš gyvenimo nuotykio sugrįžusi „Lidl“ vaikų komanda“ neslepia emocijų
Reklama
Jau liepos 17 d. Indrė Stonkuvienė kvies moteris susitikti ypatingame nemokamame renginyje
Reklama
Auga visiškai įrengto naujo būsto paklausa: kuo tai patrauklu?
Užsisakykite
15min naujienlaiškius