Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 11d. 11:00

Seime – siūlymas lengvinti kadencijas baigusių tarnautojų ir politikų įsidarbinimo galimybes

Seimo posėdis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / G.Burokienė ir „valstiečių“ frakcijos nariai

Seime atsirado siūlymas palengvinti įsidarbinimo galimybes iš darbo išėjusiems ar kadencijas baigusiems politikams bei valstybės tarnautojams. Iki šiol tarnautojai ar politikai, nustoję eiti savo pareigas, metus laiko negalėdavo įsidarbinti įmonėse ar įstaigose, kurioms naudingus sprendimus priėmė. Tai – vadinamasis „atvėsimo“ laikotarpis, skirtas apsisaugoti nuo korupcijos ir interesų konfliktų. Dabar siūloma dalies šių ribojimų atsisakyti.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, politikas ar tarnautojas, nustojęs eiti pareigas, metus laiko negali įsidarbinti tiek privačiose, tiek valstybinėse įmonėse ar įstaigose, kurias prižiūrėjo ir kontroliavo arba kurioms priėmė naudingus sprendimus, pavyzdžiui, teikė valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Tačiau „valstietės“ Guodos Burokienės vadovaujamas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo palengvinti įsidarbinimo galimybes. Norima apriboti tarnautojų ir politikų darbą tik privačiose įmonėse, kurioms naudingus sprendimus jie priėmė. O štai valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įstaigose kadencijas baigę ar pareigų netekę tarnautojai ir politikai galėtų įsidarbinti be jokių apribojimų ir „atvėsimo“ laikotarpio. Antradienį šis siūlymas turėtų būti svarstomas Seime.

Įstatymo iniciatorė sako, kad taip stengiasi išsaugoti kompetentingus darbuotojus valstybės tarnyboje. Tačiau toks siūlymas sulaukė ekspertų kritikos. Jie teigia, kad įstatymas sumažintų skaidrumą ir atvertų kelius politinei korupcijai.

Seimo teisininkai palengvinimams nepritarė

15min primena, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) buvo nustačiusi praėjusių kadencijų politikų pažeidimus, kai šie prieš pat kadencijos pabaigą priimdavo naudingus sprendimus valstybės įstaigoms, o netrukus po to įsidarbindavo tose pačiose įstaigose.

Pavyzdžiui, 2015–2016 metais švietimo ir mokslo ministrės pareigas ėjusios Audronės Pitrėnienės teikimu Vyriausybė panaudos teisėmis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui skyrė beveik tūkstančio kvadratinių metrų patalpas Palangoje. O netrukus po to, pabaigusi kadenciją A.Pitrėnienė įsidarbino tame pačiame profesinio mokymo centre. Tuomet VTEK nustatė, kad taip A.Pitrėnienė pažeidė įstatymą. Tačiau priėmus dabar siūlomus įstatymo pakeitimus, tokia praktika gali tapti teisėta.

Į siūlomą „atvėsimo“ laikotarpio politikams ir tarnautojams švelninimą dėmesį atkreipė ir Seimo teisės departamentas.

„Nėra aišku, kodėl atsisakoma darbo apribojimų viešajame juridiniame asmenyje, kurio atžvilgiu priimant sprendimus dalyvavo asmuo, nes ir viešojo juridinio asmens atžvilgiu gali būti priimami palankūs sprendimai, o darbas gali būti nesuderinamas su viešųjų ir privačių interesų derinimu“, – savo pastabose rašė Seimo teisininkai.

Vis dėlto, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tokią teisininkų pastabą atmetė. „Komitetas laikosi pozicijos dėl darbo apribojimo tik privačiame juridiniame asmenyje“, – rašoma G.Burokienės vadovaujamo komiteto išvadoje.

G.Burokienė savo komiteto siūlymą neigė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė G.Burokienė 15min teigė, kad siūlomo įstatymo tikslas yra išsaugoti patirties turinčius žmones valstybės tarnyboje. Visgi ji neigė savo pačios vadovaujamo komiteto siūlymą, kuris leistų politikams ir valstybės tarnaurojams viešajame sektoriuje įsidarbinti be jokio „atvėsimo“ laikotarpio.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Guoda Burokienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Guoda Burokienė

„Atsirado pasiūlymas dėl to, kad nepaleisti know-how (patirties, – 15min). Sakykime, kad valstybės tarnyboje išmintingas žmogus, turintis daug patirties, kad neišeitų, nepaliktų. Turime dar šiokią tokią bėdą, kad valstybės tarnyba nėra dar labai patraukli žmonėms“, – kalbėjo G.Burokienė.

Paklausus, kaip atsirado toks siūlymas, Seimo narė sakė: „Čia komitete gimė, nes tikrai sulaukėme daug pareiškimų žmonių, kurie grynai negali niekur įsidarbinti per tuos metus, nors ir turi daug žinių. Nebūtinai jiems išeiti kažkur toliau nuo valstybės tarnybos.“

Paminėjus buvusios švietimo ir mokslo ministrės A.Pitrėnienės pavyzdį ir paklausus, ar priėmus tokį įstatymą toks atvejis taptų teisėtas, G.Burokienė atsakė, kad įstatymo projekte yra sudėta daug saugiklių: „Ne, neteisėtas. Ten ir yra apibrėžta, kad jeigu yra pavaldi... Ten labai daug: jeigu pavaldi, jeigu rengė teisės aktus, jeigu kontroliavo, visą kitą. Tai jokiu būdu jis negali būti paskirtas ir negali dirbti toje darbovietėje.“

Pasakius, kad jos vadovaujamas komitetas siūlo saugiklius ir apribojimus tik dėl politikų bei tarnautojų darbo privačiose įmonėse, o įsidarbinimas valstybės ar savivaldybės įmonėse bei įstaigose iš viso nėra apribotas, Seimo narė tai neigė: „Ne, ir valstybiniam tą patį.“

Paklausus, kur tokie apribojimai yra surašyti, G.Burokienė atsakė: „Dabar bijau jums pasakyti.“

G.Burokienės komiteto siūlomas įstatymo projektas, kuriame politikų ir tarnautojų darbas ribojamas tik privačiose įmonėse
G.Burokienės komiteto siūlomas įstatymo projektas, kuriame politikų ir tarnautojų darbas ribojamas tik privačiose įmonėse

G.Burokienė teigė, kad įstatymo tikslas buvo leisti valstybės tarnautojams įsidarbinti tik tose įstaigose, kurioms jie negalėjo daryti įtakos.

„Dar kartą peržiūrėsim, kad ir valstybiniam [būtų] lygiai tas pats, jeigu jis kontroliavo, jis negali ten dirbti.“

Paklausus, ar dėl šio įstatymo nekils korupcijos ar neskaidrumo rizika, parlamentarė sakė: „Aš tikiuosi, kad nebus. Dar kartą peržiūrėsim dabar, jeigu matysim, kad kažkur gali iškilti rizika, kaip jūs sakote, tai dar kartą patikslinsim tas nuostatas.“

Konservatorė Agnė Bilotaitė registravo pasiūlymą, kuriame numatyta neatsakyti „atvėsimo“ laikotarpio politikams ar tarnautojams darbinantis viešajame sektoriuje: „Tai sudaro prielaidas neskaidriems procesams, sprendimų priėmimui ir korupcijai. <...> Pažymėtina, kad interesų konflikto grėsmė atsiranda nepriklausomai nuo to, ar asmuo įsidarbina viešajame ar privačiame juridiniame asmenyje“, – rašoma parlamentarės siūlyme. Jį dar turės apsvarstyti Seimas.

Pravertų politinės korupcijos skrynią

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas 15min teigė, kad siūlomos pataisos skamba kaip prastas sumanymas, kuris dar labiau pravertų politinės korupcijos skrynią.

„Tikiuosi, Seimo nariai joms nepritars. Pavyzdžiui, tai reikštų, kad ministerijų ir savivaldybių atstovai galėtų nevaržomai įsidarbinti valstybės ar savivaldybių įmonėse. Puikiai žinome, kad šios įmonės ne vieną dešimtmetį veikė kaip politinių partijų narių ir giminių „įdarbinimo cechai“. Su įstojimu į EBPO situacija valstybės valdomose įmonėse pradėjo keistis. Kai kurios įmonės iš tiesų skiria daugiau dėmesio korupcijos prevencijai. Vis dėlto, daugelis, ir ypač savivaldybių įmonės, turi neatliktų antikorupcinių namų darbų. Kai kurios jų net neskelbia savo vadovo vardo ir pavardės“, – komentavo S.Muravjovas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sergejus Muravjovas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sergejus Muravjovas

Jis teigė, kad valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai dažnai turi sąsajų su politinėmis partijomis: „Mūsų duomenimis, prieš dvejus metus keturi iš dešimties šių įmonių vadovų vienu ar kitu savo karjeros metu turėjo sąsajų, dalyvavo rinkimuose su politinėmis jėgomis. Šie politiniai ryšiai nėra problema savaime, tačiau jie primena apie didelį šių įmonių politizavimą.“

S.Muravjovas sutinka, jog verta diskutuoti apie tai, kiek plačiai turi būti taikomas „atšalimo laikotarpis”.

„Tačiau, visų pirma, siūlyčiau pradėti veiksmingiau stebėti, kaip mūsų aukšto rango politikai ir valstybės tarnautojai laikosi „atšalimo laikotarpio“ reikalavimų. Suprantu, kad šiuo metu niekas šalyje neturi aiškaus vaizdo, kaip yra laikomasi šios įstatymo nuostatos. Kviečiu kolegas iš Vyriausios tarnybinės etikos komisijos pradėti diskusijas šiuo klausimu. Pradžiai būtų gerai turėti bent jau kasmetinę apžvalgą, kur po savo kadencijos pabaigos įsidarbina Seimo nariai, ministerijų ir savivaldybių vadovai“, – komentavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

Šiltą darbo vietą susikurti galima ir viešajame sektoriuje

Viešųjų ir privačių interesų derinimo ekspertas Gediminas Sakalauskas 15min teigė, kad tokios pataisos ženkliai sumažintų skaidrumą.

„Įstatymo straipsnis nustato apribojimus dirbti, liaudyje visam pasaulyje sakoma – susikurti sau šiltą darbo vietelę. Pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją, žmonėms, kurie dirbo valstybinėje tarnyboje, draudžiama įsidarbinti į biudžetines įstaigas, viešąsias įstaigas, valstybės ir savivaldybės įmones bei į akcines bendroves. Dabar pakeitimai ką padaro, kad draudžiama bus įsidarbinti į privačius juridinius asmenis, tai reiškia – tik į akcines bendroves, kurių steigėjai yra privatūs asmenys arba kur valstybės yra, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“. Tai realiai skaidrumas ir antikorupciniai dalykai 75 procentais yra sumažinami“, – kalbėjo G.Sakalauskas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gediminas Sakalauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gediminas Sakalauskas

Jis atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautojams ir politikams darbinantis viešajame sektoriuje pavojai taip pat išlieka: „Šiltą darbo vietą galima susikurti ir viešajame sektoriuje. Pavyzdžiui, priimti palankius sprendimus ir po to nueiti dirbti į ligoninės direktoriaus pareigas.“

G.Sakalauskas teigė, kad jau dabar galiojančiame įstatyme yra išimtis, kuri galėtų leisti kompetentingiems žmonėms nepalikti valstybės tarnybos: „Rašoma, kad siekiama išsaugoti žmogiškąjį kapitalą, kuris yra viešajam sektoriuje. Logiška, bet galiojančiam įstatyme yra saugikliai. Pavyzdžiui, jei žmogus yra kompetentingas, kontroliavo pavaldžią organizaciją, jis ten gali įsidarbinti gavęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos leidimą.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min