Nemato prasmės balsuoti
Viena „Facebook“ vartotoja sekmadienio vakarą, Seimo pavasario sesijos išvakarėse, pasidalijo Seimo rinkimų įstatymo, paskelbto parlamento tinklalapyje, ekrano kopija.
Prastos kokybės nuotraukoje matyti, kad įstatymas galiojo nuo 1992 m. liepos 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Greta raudonai didžiosiomis raidėmis parašyta: „Negalioja“.
„Ar jūs žinote jog Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas NEGALIOJA jau nuo 2022-09-01! Dėl ko pamąstykite kokia prasmė jums balsuoti (kalba netaisyta – red. past.)?“ – retoriškai klausiama virš teisės akto teksto.
Ekrano nuotrauka pasidalijusi moteris į ją sureagavo trumpu klausimu: „Na, tarkit žodį, kaip jums tai?“
Komentatoriai ėmė svarstyti, kad Seimo nariai kažkieno paskiriami, o rinkėjai balsuoja tik „dėl akių“, postais dalijamasi neatsižvelgiant į žmonių pareikštą valią.
Įraše minimas Seimo rinkimų įstatymas tikrai nebegalioja, bet tai nereiškia, kad balsavimas vyksta be jokio reglamentavimo ar kad parlamentarai yra tiesiog paskiriami į pareigas.
Galiojo 30 metų
Daugiau nei pusšimtį šio įstatymo redakcijų galima rasti teisės aktų duomenų bazėje Seimo interneto puslapyje.
Čia nurodyta, kad įstatymą priėmė dar Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Jis įsigaliojo 1992 m. liepos 9 d. Nuo to laiko teisės aktas buvo ne sykį keistas, kol 2022 m. rugsėjo 1 d. visai nustojo galioti. Tinklalapyje parašyta, kad įstatymas tikrai negalioja.
Rinkimus Lietuvoje organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jos interneto svetainėje, skiltyje „Teisės aktai“, galima rasti vienintelį įstatymą, dabar reglamentuojantį rinkimų organizavimą, – Rinkimų kodeksą.
Teisės aktą parlamentas priėmė 2022 m. liepos 19 d. Jis įsigaliojo tų pačių metų rugsėjo 1-ąją – kaip tik tą dieną, kai nustojo galioti minėtas įstatymas.
Kodekse kaip tik nurodyta, kad jis pakeičia ne vien Seimo, bet ir prezidento, Europos Parlamento (EP) bei savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus.
„Rinkimų kodeksas nustato Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į EP tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, VRK, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką“, – rašoma teisės akte.
Abejojo ir dėl prezidento rinkimų
2024-2028 m. kadencijos Seimas darbą pradėjo pernai, lapkričio 14 d., susirinkęs į pirmą posėdį. Jo nariai, vadovaujantis ne nebegaliojančiu įstatymu, o kodeksu, buvo išrinkti spalio 13 ir 27 dienomis.
Konstitucija nustato, kad Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Parlamentarai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą.
Beje, neseniai buvo iškeltas klausimas ir dėl pernai vykusių prezidento rinkimų teisėtumo. Gitanas Nausėda prezidentu išrinktas neva neteisėtai dėl tariamo elektroninio parašų rinkimo praktikos nesuderinamumo su Lietuvos įstatymais.
Taip pat skaitykite: Internautai bando išversti G.Nausėdą iš prezidento posto: ar jis ten tikrai atsidūrė neteisėtai?
15min verdiktas: trūksta konteksto. Seimo rinkimų įstatymas tikrai nebegalioja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo Rinkimų kodeksas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
