Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Senos padangos Kaune skrieja pamiškėn

Nemajūnų gatvėje esanti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė – viena iš keturių šiuo metu veikiančių aikštelių Kaune, kur galima nemokamai pristatyti senas padangas.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Nemajūnų gatvėje esanti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė – viena iš keturių šiuo metu veikiančių aikštelių Kaune, kur galima nemokamai pristatyti senas padangas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Po masinio padangų keitimo kiekvieną pavasarį pamiškės ir atokesnės miesto vietovės būna pilnos senų padangų. Nors įstatymas numato, kad automobilių servisai, kuriuose vairuotojai perka naujas padangas, senas privalo priimti nemokamai, dažnai už tai imamas simbolinis mokestis.

Todėl dalis vairuotojų renkasi paprasčiausią būdą – atsikrato nereikalingų daiktų pakelėje ar prie buitinių atliekų konteinerių. „Išrauti“ įprotį teršti aplinką lietuviams nepadeda net didėjantis stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių skaičius. Ką daryti, kad situacija pasikeistų? Aplinkosaugininkai, valdininkai ir autoservisų darbuotojai pateikia skirtingus pasiūlymus.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė įsitikinusi, jog šiuo metu kauniečiai turi visas sąlygas patogiai ir neišleisdami nė lito atsikratyti nebereikalingų padangų.

„Šiuo metu Kaune į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse vienas asmuo nemokamai gali atvežti po 5 padangas. Aikštelės yra Nemajūnų gatvėje 15B, Raudondvario plente 155D, Ašigalio gatvėje 20 ir Julijanavos gatvėje 1A. Dar tris ketinama įrengti Kuršių, Palemono ir Chemijos gatvėse iki metų pabaigos. Šiuo metu rengiami jų detalieji planai. Tuomet tokių aikštelių skaičius Kaune viršys rekomenduojamą skaičių“, – sakė R.Savickienė.

Įstatymas taip pat numato, kad autoservisai turėtų nemokamai surinkti vairuotojams nebereikalingas padangas, o vėliau pasirūpinti, kad jos patektų perdirbėjams arba būtų nuvežtos utilizuoti. Tačiau realybėje situacija nėra tokia graži.

Dažname autoservise iš padangas atiduodančių vairuotojų prašoma susimokėti „simbolinį“ kelių litų mokestį. Kaune kalbinti autoservisų darbuotojai aiškino, kad taip elgiasi, nes surinktos padangos jiems tampa nemaža našta: reikia pasirūpinti, kur jas sandėliuoti, o vėliau – kaip ir kur išvežti utilizuoti. „Tai papildomos išlaidos, todėl padangų stengiamės nepasilikti“, – sakė anonimu panorėjęs likti autoserviso R.Kalantos gatvėje atstovas.

Įstatymas taisomas

Bendrovės „Žalvaris“ viešųjų ryšių vadovė Janina Sabaitė–Melnikovienė priminė, kad visi padangas keičiantys autoservisai, kuriuose vairuotojas keičia padangas, privalo priimti iš klientų senas nusidėvėjusias padangas. Deja, kas yra nusidėvėjusi padanga, ir kas turi nustatyti padangų nusidėvėjimo lygį, teisės aktai neapibrėžia.

„Kas vieniems yra visiškai nusidėvėjusi padanga, kitiems dar tinkama naudojimui ar restauracijai. Taigi, ar padangas autoservisas privalo priimti utilizavimui ar ne, ar taikys papildomą mokestį, priklauso nuo autoserviso darbuotojų bei klientų“, – sakė J.Sabaitė–Melnikovienė.

Pašnekovės teigimu, „Žalvaris“ – viena iš įmonių, kurios iš autoservisų surenka senas padangas. Tačiau už šią paslaugą reikia mokėti – apie 380 litų už toną arba maždaug 4 litus už vieną padangą. Taigi, sunku tikėtis, kad patys mokėdami, autoservisai iš klientų padangas priims nemokamai.

Tai, jog šiuo metu galiojantis įstatyme nėra aiškiai išdėstyti visi padangų utilizavimo procesai, pripažįsta ir Aplinkos ministerija. „Nėra nurodyta, kad autoservisai būtinai nemokamai turi priimti (padangas). Jei sutvarkymas tos medžiagos kainuoja sąnaudas, be abejo, verslininkas prašo primokėti. Bet jei padanga turi vertę kaip antrinė žaliava, ji surenkama nemokamai arba už ją dar ir primokama“, – komentavo Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Paškauskaitė.

Pašnekovės teigimu, netolimoje ateityje šioje srityje žadama pokyčių. „Norime tobulinti atsakomybės klausimą. Yra numatyta, kaip ir elektronikos atveju, sudaryti galimybę atiduoti padangas platintojams. Taip pat įpareigoti platintojus priimti panaudotas padangas, kad būtų dar patogiau gyventojams atsikratyti nereikalingų. Šiuo metu savivaldybių pareiga yra įrengti aikšteles, bet tai vyksta per lėtai. Todėl ministerija ieško ir kitų būdų. Yra minčių ir šalininkų, kad už tai reikėtų imti valstybinį mokestį: už kiekvieną gaminį išleistą į rinką verslas mokėtų į valstybės biudžetą. Tuo metu atliekų tvarkymo organizavimą atliktų valstybė. Tačiau tai   tik idėja, koks bus priimtas sprendimas, kol kas nežinia“, – sakė N.Paškauskaitė. Minėtos įstatymo pataisos dabar svarstomos Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Jei nebus biurokratinių trukdžių, pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2012 metų.

Galvoja, bet nieko nedaro

Dažnas pašnekovas, kalbintas šia tema, tvirtino, kad situacija nėra tragiška. Vis daugiau žmonių įpranta padangas vežti tiesiai į atliekų surinkimo aikšteles, o ne išmesti. Tačiau visiškai atsikratyti teršėjų greičiausiai nepavyks dar ne vienerius metus, nes kai kuriems žmonėms trūksta elementaraus išprusimo aplinkosaugos klausimais.

„Eurobarometro tyrimai skelbia, kad lietuviai yra labiausiai iš ES gyventojų yra susirūpinę aplinkosaugos problemomis. Tai sakė net 87 proc. lietuvių. Tačiau tik 17 proc. nurodė, kad jau yra ką nors padarę aplinkosaugoje. Tai yra pats mažiausias rodiklis. Taigi, deklaruojamos vertybės ir darbai skiriasi“, – atkreipė dėmesį Ekologiškos kultūros asociacijos rinkodaros vadovas ir vienas iš akcijos „Darom 2011“ rengėjų Marius Tarvydas. Būtent šios akcijos dalyviai kasmet nuošalesnėse vietose atranda senų padangų kapinynus.

Ekologiškos kultūros asociacijos atstovo nuomone, sėdėti ir laukti, kad visi pasikeis be jokių pastangų iš šalies, negalima. „Reikia taikyti priemonių kompleksą: šviesti, nuolat kalbėti apie tai, kad teršiame savo namus, gamtą. Kitas dalykas – prevencija. Jei kas nors pamato, kaip žmogus nelegaliai atsikrato atliekų, šiukšlintojas turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę, galbūt finansinę. Žinoma, būtina, kad būtų sutvarkyta pati padangų surinkimo sistema, kad žmonės būtų neapgaudinėjami. Jei servisai privalo priimti tas padangas, jie ir turėtų priimti jas, o ne manipuliuoti vienokia ar kitokia informacija. Galbūt reikėtų suteikti daugiau informacijos gyventojams apie importuotojų ir gamintojų prievoles. Tikrai ne visi tai žinome, o jie tuo manipuliuoja“, – įsitikinęs M.Tarvydas.

Turi atsirasti įprotis

VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas vylėsi, kad žmonės įpras senas padangas atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

„Kol kas kauniečiai neturi tokio įpročio. Paprasčiau išmesti prie konteinerio. Viena padėta padanga pritraukia kitas – taip atsiranda kalnas padangų, kurias paskui tenka miesto komunalininkams išvežti į aikšteles“, – kalbėjo K.Balčiūnas. Tačiau pastaruoju metu daugėja kauniečių, kurie patys atveža senas padangas į aikšteles. „Jie įvertina patogumą: aikštelėse užtrunki tik tiek, kiek iškrauni padangas, o darbuotojas užpildo davėjo duomenis“, – sakė  Kauno regiono atliekų tvarkymo centro vadovas.

Iš senų padangų – nauji produktai

Šiuo metu Lietuvoje padangų atliekos perdirbamos į gumos miltus ar granules, kurios naudojamos gaminant, pavyzdžiui, gumines dangas, plyteles, kilimėlius, gumines detales, arba deginamos energijai gauti.

Susidėvėjusias padangas perdirbanti Šiaulių įmonė „Metaloidas“ atvežtas padangas mechaniniu būdu mala, taip atskirdama gumą nuo metalo ir tekstilės. Metalas keliauja į supirktuvę, tekstilė utilizuojama, o iš gumos gaminami įvairūs produktai.

„Iš padangų gumos mes patys gaminame du produktus – gumines granules ir guminę dangą. Granulės yra naudojamos lieti bėgimo takams stadionuose, dirbtinės dangos futbolo aikštynams, o guminė danga tiesiama vaikų žaidimo aikštelėse, teniso kortuose ir panašios paskirties objektuose“, – pasakojo įmonės atstovas Dinas Pranskaitis.

Kaip kurą padangas naudoja bendrovė „Akmenės cementas“. Jų krosnyse degančių padangų sukurta energija naudojama statybinio cemento gamybai.

Nemokamas surinkimas

Šiuo metu Kaune veikia keturios stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, kuriose vienas asmuo per metus gali nemokamai atvežti 5 senas padangas. Tai aikštelės Ašigalio gatvėje 20, Julijanavos gatvėje 1A, Nemajūnų gatvėje 15B ir Raudondvario plente 155D (įvažiavimas nuo „Lituanicos“).

Aikštelių darbo laikas: sekmadieniais–pirmadieniais nedirba, antradieniais–penktadieniais – 10–18 val., šeštadienį – 9–15.30 val.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min