-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2017 05 21

Šimtai žmonių pagerbė Aukštaitijos partizanus

Daugiau kaip 300 žmonių Šimonių girioje sekmadienį pėsčiųjų žygiu pagerbė su sovietų okupantais kovojusių Algimanto apygardos partizanų atminimą.
Šimtai žmonių pagerbė Aukštaitijos partizanus.
Šimtai žmonių pagerbė Aukštaitijos partizanus. / G. Makcimovicz (KAM) nuotr.

Žygyje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad partizanų kovos padėjo Lietuvai išlikti ir atkurti nepriklausomybę.

10 kilometrų ilgio maršrute žygeiviai aplankė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities, Algimanto apygardos vadovybės ir kitos buvusių partizanų bunkerių vietas, taip pat kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai.

Pėsčiųjų žygio trasa baigėsi prie Algimanto apygardos partizanų vadavietės, kurioje 1949 metų vasarą Algimanto apygardos vadu paskirtas Antanas Starkus-Montė įrengė įspūdingo dydžio bunkerį. Pagerbimo ceremonija su partizanų dainomis ir kariškomis vaišėmis, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Per visą partizaninį karą Šimonių giria buvo labai svarbi Algimanto apygardos partizanų telkimosi vieta. Girioje 1947 metų kovo mėnesį įsikūrė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadavietė. Iš ten buvo vadovaujama visam pasipriešinimo judėjimui Aukštaitijoje. 1949 vasarą šioje girioje vadavietę įsirengė Algimanto apygardos vadovybė. Girioje telkėsi didžioji dalis Šarūno rinktinės partizanų.

Partizanų būriai Lietuvoje pradėjo kurtis 1944 metų vasaros pabaigoje. Partizanai vilkėjo Lietuvos karines uniformas, dauguma buvo jauni vyrai, ūkininkų, mažažemių ar bežemių vaikai, būriuose rengti kariniai mokymai.

1944-1946 metais susidarė dideli, iki šimto kovotojų partizanų būriai. Apie 30 tūkst. vyrų kontroliavo visą Lietuvą, išskyrus miestus. Jie eidavo į mūšį su NKVD daliniais, trukdė okupacinės valdžios rinkimus, apšaudydavo balsavimo būstines, kovojo su prievartiniu kolūkių kūrimu.

Partizanų karo lauko teismai teisė ir baudė mirties bausme trėmimų vykdytojus, sovietinius pareigūnus ir šnipus. Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo informacijos pasaulio, apygardose įkurti spaudos ir informacijos skyriai, per visą partizaninio karo laikotarpį buvo leidžiama 80 pavadinimų periodinių leidinių.

Antrame etape 1946-1948 metais kovose netekę apie 10 tūkst. vyrų partizanai sudarė mažesnius būrius, įsirengė bunkerius, perėjo prie įprasto partizaninio karo taktikos. Partizanams pavyko sukurti centralizuotas struktūras, tačiau jos buvo greitai sunaikintos. 1949 metų vasario 16-ąją partizanai paskelbė deklaraciją, kurioje numatytas Lietuvos valstybės atkūrimas ir jos demokratiniai valdymo principai.

Kovai su partizanais Lietuvoje dislokuota gausi NKVD kariuomenė, prie jų įkurti naikintojų batalionai, lietuvių vadinti stribais. Represinės struktūros į Sibirą trėmė partizanų šeimas, pusnuogius žuvusių partizanų kūnus išmedavo centrinėse miestelių aikštėse.

Organizuota ginkluota kova baigėsi 1953-iųjų pavasarį.

Iš visų trijų Baltijos valstybių pasipriešinimas Lietuvoje buvo stipriausias, čia dar naiviai tikėta Vakarais, kad komunistų valdymas ilgai netruks, o JAV ir Didžioji Britanija įvykdys Atlanto Chartijos pažadus grąžinti nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius