Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2018 kovo 18d. 16:55

​​​​​​​Skautams Lietuvoje – 100 metų. Ką per šį laiką jie davė valstybei?

Užulėnyje skautai sveikina A.Smetoną.
ukmergesmuziejus.lt nuotr. / Užulėnyje skautai sveikina A.Smetoną.

Lietuvos šimtmečio metai, 2018-ieji, paskelbti skautų judėjimo metais. Nors ši organizacija dažnai painiojama su kitomis, pavyzdžiui, šauliais, ateitininkais ar net pionieriais, iš tiesų skautai Lietuvoje turi ilgą ir įdomią istoriją. Sovietmečiu už skautavimą kilo pavojus būti ištremtam, tačiau skautai vis tiek išdrįsdavo veikti slapta. Pirmasis prezidentas Antanas Smetona skatino jaunimo įsitraukimą į šią organizaciją, o okupacinei valdžiai skautai taip neįtiko, kad už skautavimą kilo pavojus būti ištremtam. Vis dėlto skautai savo veiklos nenutraukė. Tik už ką šiuos metus Seimas nutarė paskelbti skautų judėjimo metais?

Į klausimus atsako Lietuvos skautijos narys, skautas vytis Valdas Rakutis. Jis šiuo metu padeda steigti Klaipėdos jūrų skautų tuntą, dirba prie skautų istorijos. Šiais metais V.Rakutis buvo apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

– Kada ir kaip pirmą kartą Lietuvoje įsikūrė skautai?

– Pirmą kartą Lietuvoje skautai įsikūrė 1911 m., bet tai buvo lenkų skautai ir apie juos informacijos išlikę nelabai daug. O lietuvių skautai įsikūrė 1918 lapkričio mėnesį.

Kiek pavyksta mums sužinoti, jie neoficialiai veikė ir vokiečių okupacijos metais, ir sovietų. Buvo išlikusios mažos uždaros skautų grupės. Vėliau skautų veikla persikėlė į išeiviją.

– Grįžkime į tarpukarį: Antanas Smetona yra pasakęs ne vieną kalbą, palaikančią skautų judėjimą, netgi pats buvo skautų sąjungos vadas, lankydavosi stovyklose, buvo susitikęs su skautų įkūrėju Robertu Baden Powell'iu. Kodėl A.Smetona taip rėmė šią organizaciją?

– Skautai buvo pakankamai žinomi ir iki A.Smetonos. Pirmasis šefas buvo A.Stulginskis, tad galima sakyti, kad A.Smetona tęsė šią prezidentų tradiciją. Smetona ieškojo būdo, kaip išugdyti, jo supratimu, teisingą lietuvių tautą. Jis manė, kad skautų sistema tam tikru metu yra pati geriausia. Buvo sukurta tokia sistema: pirmiausia jaunimas turėjo paskautauti, paskui pabūti šauliais, o tada geriausi iš geriausių turėjo patekti į tautinio jaunimo sąjungą „Jaunoji Lietuva“, tapti taip vadinamais jaunalietuviais. Taigi, skautai tapo valstybine organizacija, t.y. buvo galima naudoti valstybės pinigus jiems remti.

– Ar skiriasi skautybė tarpukariu ir dabar?

– Žinoma, kad skiriasi, tokių pat dalykų nebūna. Buvo kiti laikai ir kiti poreikiai. Bet buvo labai aiškiai suprantama, kam jų reikia. Dabar kartais atrodo, kad tie skautai įdomūs tik patys sau, o daugiau nelabai kam. Tuo metu buvo suprantama skautų reikšmė, kad tai yra pilnutinio ugdymo sistema, kurią turėjo panaudoti švietimas, kad pasiektų rezultatų. Reikėjo išugdyti lietuvių tautą, lietuviai, pačioje Respublikos kūrimosi pradžioje tautiškai buvo silpni. Nelabai buvo aišku, kas mes tokie, visi daugiausia buvo kilę iš kaimo ir neturėjo miestietiškų tradicijų. Taigi, pilietišką lietuvį dar reikėjo išugdyti ir čia tiko skautų sistema. Galima į skautus žiūrėti kaip į organizaciją arba galima žiūrėti kaip į pedagoginį metodą.

– Tad jei žmogus kažkuo norėjo tapti, jam prieš tai buvo paranku skautauti?

– Be jokios abejonės. Skautavimas ugdydavo tam tikrus reikalingus įgūdžius – pasiaukojimą, darbą dėl aukštesnių tikslų, gebėjimą dirbti komandoje. Tai padėdavo vėliau užimti aukštesnes pareigas.

– Kokius didesnius darbus padarė skautų organizacija tarpukariu?

– Skautai dalyvavo visur. Pavyzdžiui, vaduojant Klaipėdos kraštą, dar jie vystė turizmą, puoselėjo lietuviškas tradicijas, aktyviai veikė miestuose ir miesteliuose. Nuopelnų galima atrasti tikrai daug. Vėliau nemažai skautų dalyvavo rezistencinėje kovoje.

– Kodėl okupacijos metais skautų organizacija Lietuvoje buvo uždrausta?

– Todėl, kad ideologiškai jie labai netiko. Mūsų šūkis – „Dievui, Tėvynei ir artimui“. Sovietams Dievas netiko, tėvynė pasikeitė, artimas jiems nerūpi. Taip ši organizacija tapo priešiškos ideologijos formavimo vieta, jie buvo uždrausti. Nors iš tikrųjų, atsiradusi pionierių organizacija perėmė labai daug veiklos metodų iš skautų, tik prasmė jų buvo visiškai kita.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Skautai
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Skautai

– Ar tada skautų organizacija išnyko?

– Ne, ji niekur neišnyko, tik skautaudavo paslapčia, mažose grupelėse ir nesirodydavo viešumoje, nes kitaip būtų buvę nubausti.

– O išeivijoje buvo puoselėjamos skautų tradicijos?

– Be jokios abejonės. Lietuvių skautų sąjunga yra pasaulinė organizacija ir jos klestėjimo metai būtų kokie 1954-1986 m. Vėliau prasidėjo organizacijos mažėjimas, nes išeiviai vis mažiau save laikė lietuviais, sunkiau kalbėjo lietuviškai.

– Kada ir kaip atsikūrė skautai?

– 1988 metais lapkričio mėnesį buvo pati pradžia: tuo metu pradėjo veikti Lietuvos skautų atkūrimo štabas ir pradedamas leisti laikraštis „Skautas“, kuriame buvo surašyti pagrindiniai dalykai – įstatai, papročiai, ideologija, istorija. Tokiu būdu visa veikla pradeda stipriai vystytis ir skautų atsirado daug. Vis dėlto supratimo, kokia tai organizacija, tikrai nebuvo daug, labai trūko vadovų. Dauguma po Antrojo pasaulinio karo gimusių vadovų pradmenis susirankiodavo tik iš laikraštukų ir senolių pasakojimų. Tolimesniam darbui reikėjo ruošti vadovų stovyklas, rašyti nuostatus, pildyti dokumentus. Daug kas buvo paimta iš tarpukario metų, bet pastebėta, kad reikia nemažai dalykų keisti, pavyzdžiui, viskas buvo suskaičiuota pėdomis. Be to, atsiradus ryšiams su išoriniu pasauliu, paaiškėjo, kad skautavimas jau buvo nemažai pasikeitęs.

Skautai dalyvavo visur. Pavyzdžiui, vaduojant Klaipėdos kraštą, dar jie vystė turizmą, puoselėjo lietuviškas tradicijas, aktyviai veikė miestuose ir miesteliuose. Nuopelnų galima atrasti tikrai daug. Vėliau nemažai skautų dalyvavo rezistencinėje kovoje.

– Su kokiomis problemomis Lietuvoje skautų organizacija susiduria šiandien?

– Pagrindinė problema yra ideologinė, todėl, kad skautai yra labai stipriai pasukę liberalumo link. Įsikūrimo pradžioje skautų ideologija buvo labiau krikščioniška, demokratiška. Dabar jaučiama tokia dvasinė krizė, jei galima taip įvardinti. Pavyzdžiui, pabėgėliai. Suprantame, kad reikia juos priimti, tačiau kita vertus suprantame ir tai, kad neriboto skaičiaus priimti nepajėgsime. Mano manymu, skautai dabar turėtų labai stebėti, kas vyksta aplinkui ir šalia tokių kosmopolitiškai liberalių pažiūrų reikėtų nepamiršti ir tos konservatyviosios pusės.

– Ką nuveikė skautai per 28 Lietuvos nepriklausomybės metus?

– Tikriausiai dabar dar sunkiai galime įvertinti, ką jie nuveikė. Aišku tai, kad padarė tikrai daug. Dažniausiai žmonės, kurie yra skautavę, būna aktyvūs visose srityse, jie tampa mokytojais, inžinieriais, verslininkais. Iš skautų šie žmonės yra gavę visuomeninės veiklos įgūdžius, mokėjimą pasiaukoti, dirbti komandoje, galbūt net į viską žvelgti optimistiškiau, džiaugtis tuo, ką turi.

– Jūsų nuomone, ką tokios organizacijos kaip šauliai, ateitininkai ar skautai duoda jaunimui ir kodėl jos vis dar patrauklios?

– Kadangi Lietuvoje yra demokratinė santvarka, reikia didelio kiekio sąmoningų piliečių, kurie galėtų palaikyti demokratiją. Jei demokratija bus palikta savieigai, ji greitai prieis iki despotijos. Todėl reikia ugdyti jaunus žmones, kurie sudarytų tą pagrindinę motyvuotų, gerai veikiančių žmonių masę. Jei tokių organizacijų nebus, valstybė taps silpna. Didžiausia problema ta, kad valstybė dažnai nesuvokia, kam tai reikalinga, o patys skautai galvoja, kad tai žaidimas. Mes turime kelti sau valstybinius uždavinius ir stiprinti savo Lietuvą.

Lietuvoje šiuo metu skirtingose skautų organizacijose veikia apie 4000 skautų. Artimiausia didelė skautų šventė – Jurginės Vilniaus miestui, vyks balandžio 21 dieną. Į sostinę planuoja susirinkti apie 2200 skautų iš visos Lietuvos. Jurginių šventės programoje taip pat laukiami ir ne skautai.

Temos: 1 Antanas Smetona
Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gazas

Palangos poilsiautojus išgąsdino lietus – prie remontuojamo įvažiavimo spūsčių nėra

Aktualu

„Tvarka ir teisingumas“ valdyba metams sustabdė Petro Gražulio narystę partijoje

Gyvenimas

Vilnietei šokas: tyrimai Kauno klinikose jos močiutei baigėsi operacijomis ir kojos nevaldymu

Aktualu

Iš TS-LKD pašalintas Mantas Adomėnas trauksis iš frakcijos, bet ne iš Seimo

Maistas

Vytaro Radzevičiaus „Pasaulio puodai“: paelja iš Menorkos restorano „Cuk-Cuk“

„Vieni vartai“: Neymaro ašaros, maištas Argentinos rinktinėje ir paskutinis šansas vokiečiams

Pasaulis kišenėje

Išbandyta savo kailiu: žygis baidarėmis Šventosios upe kupinas staigmenų

Sportas

„Skrieja kamuolys“: politika Kaliningrade, įsibėgėjantys brazilai ir vokiška krizė

Tradicinė Rasos šventė Verkių parke

Pasaulis kišenėje

Palangos svečiai mėgaujasi ne tik jūra: aktyviai dalyvauja ekskursijose po kurortą

Vardai

„Lietuvos balso“ dalyvė Carol susilaukė dukters: vardą su vyru išrinko jau per antrą pasimatymą

Sportas

Vokietija – Švedija: ar drąsiai svajojantys švedai leis čempionams išsiplauti suteptą mundurą?

Vardai

Mažytės teismo malonės sulaukęs D.Redikas ieškos pelningo sandėrio krepšinio aikštelėje

Kultūra

Sigito Parulskio (ne)laisvojo rašymo pratimas

Vardai

P.Gražulio dukros motina B.Navickaitė: „Nėščios koliojimas man buvo skaudesnis nei kilęs skandalas“

Sportas

Flirtas pasaulio čempionate: Susitikau su penkiomis, visos buvo „už“

Aktualu

Sinoptikas: šeštadienio vakarą oras nebus toks blogas, kaip gali pasirodyti dieną

Aktualu

E.Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys

Aktualu

Ugniagesiai ragina atsargiai kūrenti Joninių laužus

Aktualu

Linas Linkevičius: Lietuva toliau teiks paramą Rytų Ukrainos regionams

Naujienos

Gazas

Palangos poilsiautojus išgąsdino lietus – prie remontuojamo įvažiavimo spūsčių nėra

Aktualu

„Tvarka ir teisingumas“ valdyba metams sustabdė Petro Gražulio narystę partijoje

Gyvenimas

Vilnietei šokas: tyrimai Kauno klinikose jos močiutei baigėsi operacijomis ir kojos nevaldymu

Aktualu

Iš TS-LKD pašalintas Mantas Adomėnas trauksis iš frakcijos, bet ne iš Seimo

Maistas

Vytaro Radzevičiaus „Pasaulio puodai“: paelja iš Menorkos restorano „Cuk-Cuk“

„Vieni vartai“: Neymaro ašaros, maištas Argentinos rinktinėje ir paskutinis šansas vokiečiams

Pasaulis kišenėje

Išbandyta savo kailiu: žygis baidarėmis Šventosios upe kupinas staigmenų

Sportas

„Skrieja kamuolys“: politika Kaliningrade, įsibėgėjantys brazilai ir vokiška krizė

Tradicinė Rasos šventė Verkių parke

Pasaulis kišenėje

Palangos svečiai mėgaujasi ne tik jūra: aktyviai dalyvauja ekskursijose po kurortą

Vardai

„Lietuvos balso“ dalyvė Carol susilaukė dukters: vardą su vyru išrinko jau per antrą pasimatymą

Sportas

Vokietija – Švedija: ar drąsiai svajojantys švedai leis čempionams išsiplauti suteptą mundurą?

Vardai

Mažytės teismo malonės sulaukęs D.Redikas ieškos pelningo sandėrio krepšinio aikštelėje

Kultūra

Sigito Parulskio (ne)laisvojo rašymo pratimas

Vardai

P.Gražulio dukros motina B.Navickaitė: „Nėščios koliojimas man buvo skaudesnis nei kilęs skandalas“

Sportas

Flirtas pasaulio čempionate: Susitikau su penkiomis, visos buvo „už“

Aktualu

Sinoptikas: šeštadienio vakarą oras nebus toks blogas, kaip gali pasirodyti dieną

Aktualu

E.Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys

Aktualu

Ugniagesiai ragina atsargiai kūrenti Joninių laužus

Aktualu

Linas Linkevičius: Lietuva toliau teiks paramą Rytų Ukrainos regionams

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Video

Maudymosi kostiumėlių tendencijos

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Remontas be nervų

Sveikata

Svajonių virtuvė

Parašykite atsiliepimą apie 15min