Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 17d. 08:00

Skelbia „sensaciją“, tačiau pateikiamame šaltinyje apie ją nė žodžio

Koronavirusas Airijoje
„Scanpix“ nuotr. / Koronavirusas Airijoje

Feisbuke skelbiama informacija, neva dėl COVID-19 gyvybės netekęs jaunas vyras buvo atsainiai gydytas. Remiamasi naujienų portalo lrytas.lt publikacija, kurioje apie tai nėra rašoma.

„Atvežė žmogų, kurį buvo būtina dabar ir čia operuoti, bet kadangi Covid testas buvo teigiamas, tai neoperavo ir mirtinai nukraujavęs pacientas mirė nuo Covido... Va taip veikia parsidavę šiandienos satanistai...“, – skelbiama feisbuko puslapyje „Senis ir babūška“.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Nuo įrašo paskelbimo dienos, juo feisbuke pasidalinta daugiau nei 300 kartų, įrašas per 20 tūkst. kartų buvo parodytas feisbuko vartotojų naujienų sraute.

Svorio įraše išsakytiems žodžiams siekiama suteikti ekrano nuotrauka, kurioje pateikiama lrytas.lt publikacija. Sprendimas pateikti ne nuorodą į publikaciją, o pavadinimo nuotrauką veikiausiai nėra atsitiktinis.

Publikacijoje apie „Senis ir babūška“ minimas aplinkybes nėra kalbama. Lapkričio 10 d. lrytas.lt žurnalistai pranešė apie atvejį, kuomet sunkių gretutinių ligų turėjęs jaunas vyras susirgęs COVID-19 dėl šios ligos mirė ligoninėje.

Viena straipsnio autorių, Agnė Černiauskaitė, patvirtino, kad įraše minimos informacijos publikacijoje nėra ir nebuvo. Ją sugalvojo klaidinančio įrašo autoriai feisbuke. Jauno vyro mirtis buvo aprašyta ir 15min žurnalistų.

Sprendžiant iš klaidinantį įrašą lydinčių komentarų, ne vienas komentatorius manė, kad informaciją apie tariamai numirti paliktą pacientą parašė lrytas.lt žurnalistai. Tačiau tai nėra tiesa.

Patikimi šaltiniai

Dėmesio socialiniame tinkle ieškančių paskyrų savininkai moka išnaudoti žmonių emocijas, todėl informacinės erdvės stebėsenos ekspertai pataria vengti įrašų, kuriais bandoma išgauti stiprią skaitytojo emocinę reakciją.

Tokių įrašų autoriai puikiai suvokia, kad emocijomis grįstos žinutės plinta kur kas greičiau nei ramiu tonu pateikiami įrašai. Rekomenduojama nesivelti į diskusijas komentaruose.

Pastebima, kad nesutarimai kartais kurstomi tyčia, siekiant sukurti susipriešinusios visuomenės įvaizdį.

15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?
15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu ypač suaktyvėjo klaidinančią informaciją – konspiracijos teorijas, melagienas, dezinformaciją ir misinformaciją, skleidžiantys kanalai.

Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min