Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 gruodžio 21d. 11:01

Skiepai nuo COVID-19 įkvėpė kraupiam melui: į aną pasaulį pasiuntė ir „savo tetą“

„Pfizer“ logotipas ir užrašas „Mokslas nugalės“
ZUMAPRESS.com / „Pfizer“ logotipas ir užrašas „Mokslas nugalės“
Pradėjus skiepyti nuo COVID-19 ir paviešinus duomenis apie vakcinos bandymus, internetą užplūdo klaidingos interpretacijos apie skiepo poveikį bei melas apie tariamai mirštančius žmones. Siekdami įbauginti visuomenę, tokių „naujienų“ skleidėjai iš dokumentų ištraukia ir savais komentarais apipina tik parankius faktus, o socialinių tinklų lankytojai nesibodi kraupiai fantazuoti ne vien apie „draugo draugo“ giminaičius, bet ir „savo“ tetą ar mamą.

Gavusiųjų placebą mirė daugiau

Dar lapkričio pabaigoje Jungtinių Valstijų farmacijos kompanija „Pfizer“ ir jos bandymus parėmusi Vokietijos biotechnologijų kompanija „BioNTech“ pateikė JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA) prašymą patvirtinti vakciną BNT162b2. Vakcina, skirta apsaugoti nuo staigaus ūmaus respiracinio sindromo koronaviruso 2 (SARS-CoV-2), paremta šio viruso spygliukų (ataugėlių, kurios matyti jau kone metus internete plintančiuose viruso atvaizduose) glikoproteino antigenu.

Prieš gruodžio 11 dieną priimdama galutinį sprendimą, kad vakcina yra saugi ir veiksminga, FDA paskelbė nemažai detalios informacijos apie jos bandymus. Daugelis iškart atkreipė dėmesį, kad bandymų metu mirė šeši žmonės, du iš jų buvo paskiepyti, kiti keturi buvo gavę placebo. „KARŠTA NAUJIENA, – rėkė antraštė viename tinklaraštyje, – FDA paskelbė apie 2 „Pfizer“ vakcinos bandymų dalyvių mirtis nuo „rimto nepageidaujamo poveikio“.“ Bauginanti frazė buvo paremta tikrais faktais, bet ji klaidino ir neturėjo paaiškinančio konteksto. Kiek švelnesnė, tikslesnė, bet be konteksto irgi ne visiškai aiški antraštė pasirodė viename lietuviškame tinklalapyje.

Natūraliai medicinai skirtas tinklalapis rėžė iš esmės: „COVID-19 vakcinos bomba: FDA dokumentai atskleidžia MIRTĮ + 21 rimtą sveikatos sutrikimą kaip galimą nepageidaujamą poveikį“. Jau pirmais straipsnio sakiniais skaitytojams pranešta, jog FDA žino, kad skubiai rinkai ruošiamos vakcinos gali turėti platų spektrą gyvybei pavojingų šalutinių poveikių, įskaitant mirtį.

„Scanpix“/AP nuotr./„Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso
„Scanpix“/AP nuotr./„Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso

FDA skyriuje „Rimti nepageidaujami atvejai“ išties nurodė, kad per bandymus (nuo balandžio 29 d. iki lapkričio 14 d.) buvo užregistruotos 6 savanorių mirtys. Tiesa, tik dviem buvo suleista testuojama vakcina, likę keturi buvo iš placebo grupės. Abu paskiepyti mirusieji buvo vyresni nei 55 metų. Vienam iš jų, praėjus 62 dienoms po antros vakcinos, sustojo širdis ir dar po trijų dienų ištiko mirtis. Kitą savanorį pakirto aterosklerozė vos trys dienos po pirmosios vakcinos, jį taip pat kamavo nutukimas. Gavusiuosius placebą, iš kurių trys taip pat buvo vyresni nei 55 metų, pakirto miokardo infarktas, hemoraginis insultas ir nežinomos priežastys.

„Visos mirtys atitinka bendrą mirčių santykį tokio amžiaus grupėje“, – sakoma 53 puslapių pranešime. Taip pat pažymėta, kad mirė vos 0,01 proc. iš tyrime dalyvavusių savanorių. FDA neįžvelgė, kad mirtis galėjo sukelti vakcina, todėl ją pripažino saugia ir efektyvia.

Į šią informaciją ir pasklidusias jos interpretacijas sureagavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas: „Šiandien internete plinta CDC (Ligų kontrolės ir prevencijos centro – red. past.) ir FDA dokumentas, kuriame tarsi parodoma, kad vakcinos nuo COVID-19 šalutinis poveikis gali būti mirtis. Tačiau yra nutylima, kad tame dokumente nėra pristatoma vakcina ar jos efektyvumas, o pristatoma jos stebėsenos sistema ir nurodoma, kokie galimi (preliminarūs) šalutiniai poveikiai gali būti fiksuojami.“

Savo paskyroje „Facebook“ mokslininkas atkreipė dėmesį, kad mirė tik du asmenys, jų mirties priežastys nebuvo susijusios su vakcina, o placebo grupėje mirties atvejų buvo net dvigubai daugiau.

Dažniausiai skundėsi skausmu dūrio vietoje

Iš viso vakcinos bandymuose dalyvavo 43 448 savanoriai, vyresni nei 16 metų, 152 vietovėse įvairiose šalyse (daugiausia – JAV, taip pat – Argentinoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Vokietijoje, Turkijoje). Kiek mažiau nei pusei jų buvo dukart su 21 dienos pertrauka suleista testuojamos vakcinos, kitiems – placebo.

Tyrimas parodė 52 proc. vakcinos veiksmingumą jau po pirmosios dozės ir 95 proc. – po antrosios. Mokslininkai pripažino kol kas nežinantys, kiek laiko užteks vienos dozės apsaugos, todėl rekomendavo skiepyti dukart.

123RF.com nuotr./Skiepas
123RF.com nuotr./Skiepas

Kaip nurodyta FDA dokumente, po antrojo skiepo praėjus bent 7 dienoms, keturi savanoriai susirgo sunkia COVID-19 forma (tik vienas buvo gavęs „Pfizer“ vakciną, kiti – placebą). Žmogaus, kuris susirgo po tikrojo skiepo, būklė apibūdinta kaip sunki dėl sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje (iki 93 proc.), tačiau jis nebuvo paguldytas į ligoninę, nesiekė tolesnės medikų pagalbos, neturėjo jokių rizikos faktorių. Kitų savanorių būklė buvo sunki, nes vienas buvo paguldytas į ligoninę dėl abipusio plaučių uždegimo, kitų deguonies kraujyje lygis nukrito iki 92 proc. ir vienas iš šių atsidūrė reanimacijoje dėl širdies blokados.

Po pirmojo skiepo sunkia COVID-19 forma susirgo 10 savanorių, devyni – iš placebo grupės. Penki iš šių buvo paguldyti į ligoninę (vienas iš jų – į reanimacijos skyrių). „Bendras sunkių atvejų skaičius yra mažas, todėl negalima padaryti apibendrinančių išvadų, tačiau jų pasiskirstymas rodo apsaugą nuo sunkios COVID-19 formos“, – pažymėjo ekspertai.

Bandymus atlikę medikai „The New England Journal of Medicine“ publikuotame straipsnyje nurodė, kad po antrosios dozės COVID-19 susirgo aštuoni paskiepyti savanoriai ir net 162 iš tų, kurie buvo gavę placebą. Panašus vakcinos efektyvumas buvo pastebėtas įvairiose tiriamųjų grupėse pagal amžių, lytį, rasę, etninę priklausomybę, kūno masės indeksą ir įvairius sveikatos faktorius.

Apie vienokį ar kitokį šalutinį poveikį pranešė nemaža dalis bandymuose dalyvavusių žmonių. Dažniausiai pasitaikęs buvo skausmas dūrio vietoje (dėl jo skundėsi maždaug 84 proc. savanorių), kiek rečiau – nuovargis (bemaž 63 proc.) ir galvos skausmas (55 proc.). 38 proc. patyrė raumenų skausmą; 32 proc. – šaltkrėtį, 23 proc. – sąnarių skausmą, 14 proc. – karščiavimą. Įdomu, kad šalutiniai poveikiai po antros vakcinos kamavo dažniau ir juos labiau jautė jaunesni savanoriai. Nuovargiu ir galvos skausmu skundėsi nemažai tų, kurie buvo gavę placebą. Tyrėjai pažymėjo, kad šalutiniai poveikiai paprastai buvo nestiprūs ir truko neilgai.

123RF.com nuotr./Skiepas
123RF.com nuotr./Skiepas

Bandymų metu buvo pastebėta, kad tarp paskiepytųjų pasitaikė gerokai daugiau nei placebo grupėje apendicito (0,04 proc.), ūminio miokardo infarkto ir smegenų kraujotakos sutrikimo (po 0,02%) atvejų. Gavusieji placebą dažniau susirgo plaučių uždegimu (0,03 proc.), patyrė prieširdžių virpėjimą ar buvo praradę sąmonę (po 0,02 proc.). Apendicitas buvo diagnozuotas dukart daugiau pirmosios grupės atstovų – aštuoniems, tačiau tyrėjai to nesiejo su vakcina, nes šis rodiklis neviršijo įprasto.

Per tyrimus „Pfizer“ nustatė tris rimtus nepageidaujamo poveikio atvejus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su skiepijimu. Vienam savanoriui buvo sužeistas petys (manoma, kad dėl netinkamai atliktos procedūros), kitam buvo diagnozuotas limfmazgio uždegimas (dūrio pusėje), trečiam – skilvelių aritmija (jis jau turėjo širdies problemų).

Nors internete buvo platinami gąsdinimai dėl vakcinos poveikio besilaukiančioms moterims, šis aspektas nebuvo tiriamas. Siekiant nepakenkti vaisiui, savanorės, kurios galėjo būti nėščios, iš anksto buvo specialiai patikrintos. Per bandymus pastojo 23 moterys (maždaug po lygiai kiekvienoje grupėje). Tyrėjai rinko duomenis apie skiepų poveikį nėščiosioms, tačiau išsamios ir patikimos informacijos kol kas nėra.

Teko neigti „draugo draugo tetos“ mirtį

Kol vieni gąsdina skaičiais apie mirtis per bandymus, kiti kuria melagingas naujienas, esą miršta žmonės, paskiepyti jau patvirtinta vakcina. Gruodžio 15-ąją, kitą dieną po pirmųjų skiepų Jungtinėse Valstijose, socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė įrašas, kad „vienas iš pirmųjų Alabamoje paskiepytų slaugų mirė“. Kita „Facebook“ lankytoja pasidalino detalesne informacija (esą tai buvo 42-ejų metų baltaodė, ji tariamai mirė po injekcijos praėjus 8–10 valandoms), taip pat spėjo, kad galėjo ištikti anafilaksija (sunki alerginė reakcija – red. past.), ir informavo, kad atliekama kūno autopsija.

Nuotr. iš „Facebook“/„Facebook“ jau paskelbė šį įrašą melagingu
Nuotr. iš „Facebook“/„Facebook“ jau paskelbė šį įrašą melagingu

Socialiniame tinkle pasipylė patikinimai, kad tai nėra interneto gandai, kad mirė „mano teta / mama“ arba „mano draugo draugo teta“. Prieš „Facebook“ daugelį šių įrašų ištrinant ar pažymint kaip melagingus (kai kurios paskyros buvo visai užblokuotos), jais spėjo pasidalinti šimtai žmonių.

Nuotr. iš „Facebook“/Žmonės nesibodi kurti melagienų net apie savo artimųjų (tetos, mamos) mirtį
Nuotr. iš „Facebook“/Žmonės nesibodi kurti melagienų net apie savo artimųjų (tetos, mamos) mirtį

Beje, Natasha, bene pirmoji pranešusi apie „slaugės mirtį“, pasidalino ir kažkieno įrašu, esą „Astrazenica“ (tikrasis kompanijos pavadinimas – „Astra Zeneca“) vakcinai Australijoje buvo uždegta raudona šviesa dėl esą padažnėjusių užsikrėtimų ŽIV. Šios šalies vyriausybė paskelbė kaip tik rezervavusi 20 mln. šios kompanijos vakcinų ir atsisakiusi vietoje kuriamos vakcinos dėl stringančio proceso.

JAV įsikūrusios žinomos žurnalistikos mokyklos ir tyrimų organizacijos Poynterio instituto įkurtas faktų tikrinimo tinklalapis „PolitiFact“ susisiekė su šias „naujienas“ paskelbusiais žmonėmis ir paprašė įrodymų, bet nė vienas tokių negalėjo pateikti. Informaciją apie neva mirusią moterį paneigė ir naujienų agentūra „Associated Press“.

Nuotr. iš „Facebook“/Alabamos visuomenės sveikatos departamentas paneigė, kad mirė bent vienas valstijoje paskiepytas žmogus
Nuotr. iš „Facebook“/Alabamos visuomenės sveikatos departamentas paneigė, kad mirė bent vienas valstijoje paskiepytas žmogus

Alabamos visuomenės sveikatos departamentas taip pat paneigė minėtą įrašą apie 42-ejų moterį. Jo atstovai susisiekė su visomis valstijos ligoninėmis, kurioms buvo patikėta naujoji vakcina, – nė viena nepatvirtino jokios mirties. Departamento atstovų žodžiais, laikomasi saugumo standartų ir priežiūros po skiepijimo procedūrų, kad būtų užtikrinta ją gavusių žmonių sveikata. Kartu jie paprašė prisidėti stabdant panašių gandų sklaidą: „Raskite patikimų informacijos šaltinių. Dalinkitės informacija iš patikimų šaltinių. Paskatinkite kitus nesidalinti nepatikrinta informacija.“ Kaip patikimi šaltiniai nurodytos oficialios sveikatos institucijos, valstybės ir savivaldybės tinklalapiai ar paskyros socialinėje medijoje.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu 15MAX

SEB verslo augimo programa

01:03:12
01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

32:09

Video

25:20
03:28
00:15

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min