Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 20, 12:39 Atnaujinta 2022 01 20, 13:21

Ginti moterų nenori: „smurtą lyties pagrindu“ Seimas iš įstatymo išbraukė

Smurtas prieš moteris tėra ideologinė sąvoka, o vyrus smurtauti prieš jas skatina alkoholis, nedarbas ar menkas išsilavinimas. Tokiam konservatorių Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Audroniaus Ažubalio išaiškinimui pritarė pusšimtis Seimo narių. Todėl, jų sprendimu, iš įstatymo projekto buvo išbrauktos frazės, kad smurtui artimoje aplinkoje būtų priskiriamas ir smurtas lyties pagrindu.
Smurtas
Smurtas / 123RF.com nuotr.

Taip ketvirtadienį parlamentarai pakoregavo šiuo metu Seime svarstomą naująją Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją.

Projektas, atnaujintas pagal Seimo komitetų, parlamentarų, teisininkų ir suinteresuotų grupių siūlymus, svarstymui Seime buvo pateiktas dar antradienį.

Vėlyvą popietę užvirus karštai ir ilgesnei, nei planuota diskusijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymu svarstyme buvo padaryta pertrauka. Ketvirtadienį dar vienos trumpos pertraukos paprašė Laisvės frakcija, bet galiausiai prie projekto buvo grįžta.

Taip pat skaitykite: Seimo posėdyje – ginčai dėl apsaugos nuo smurto: minėti įstatyme lytį ar ne?

Seimo posėdyje vyks dar vienas – galutinis balsavimas dėl viso įstatymo projekto.

Gyventi su vyru savaime nesaugu?

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą Lietuva jau turi – jis buvo priimtas dar 2011 m. Tačiau jau praėjusios kadencijos Vyriausybė ėmėsi jį atnaujinti.

123RF.com nuotr./Mergina
123RF.com nuotr./Mergina

Be kita ko, atsirado apsaugos nuo smurto orderis, kuriuo įtariamam smurtautojui būtų nurodoma 15 dienų išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje gyvena kartu su galimai smurtą patiriančiu asmeniu, taip pat – frazė apie smurtą lyties pagrindu. Pastaroji sukėlė karščiausias diskusijas ir Seimo komitetuose, ir vėliau posėdžių salėje.

Seimo laikinosios grupės „Už šeimą“ pirmininkė V.Aleknaitė-Abramikienė ir narys A.Ažubalis pasiūlė šią frazę iš projekto išbraukti. Ji, anot konservatorių, būtų perteklinė (nes įstatyme jau kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje), be to, esanti ideologinė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilija Aleknaitė Abramikienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilija Aleknaitė Abramikienė

Kalbėdama posėdyje V.Aleknaitė-Abramikienė aiškino, jog fraze apie smurtą lyties pagrindu daroma prielaida, kad moteris patiria smurtą tik dėl to, kad yra moteris.

„Iš to galima suprasti, kad, jei moteris gyvens su vyru, jai jau savaime yra didžiulė grėsmė, – kalbėjo parlamentarė. – Iš to galima padaryti išvadą, kad moteriai gyvenant su moterimi bus saugu.“

A.Ažubalis posėdyje piktinosi dėl „šios ideologijos marksistinių genų“. Mat formuluotė apie smurtą lyties pagrindu esą rodo, kad vyras smurtauja ne todėl, kad, pavyzdžiui, alkoholis sunaikino padorumą, o kad yra išnaudotojų klasės atstovas.

Jo žodžiais, smurtas artimoje aplinkoje yra „ne lytims būdingų vaidmenų ar visuomenės lūkesčių – šiaip jau visuomenės lūkestis yra, kad smurto nebūtų, bet piktnaudžiavimo galia, fizinė, ekonominė, psichologinė problema“.

Dauguma kolegų nepritarė

Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) buvo atmetęs siūlymą įstatyme neminėti smurto lyties pagrindu. Anot jo pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, statistika rodo, jog didžioji dalis aukų yra moterys. „Smurtas lyties pagrindu“ nesąs ŽTK išradimas, jį paminėti pasiūlė organizacijos, dirbančios su žmonėmis, nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje.

15min piešinys/Smurtas šeimoje
15min piešinys/Smurtas šeimoje

„Galima įveikti priežastis, užuot nuolat kovojus su pasekmėmis“, – agituodamas pritarti projektui siūlė T.V.Raskevičius.

Jo kolegė iš Laisvės frakcijos Morgana Danielė, bandydama paaiškinti, kad moterys kartais kenčia būtent dėl to, jog yra šios lyties, pacitavo žinomą posakį: „Boba iš ratų, ratams lengviau.“

„Mergaitės ir moterys smurtą – verbalinį, žodinį, fizinį, seksualinį – patiria dešimtis kartų daugiau“, – aiškino Seimo narė.

Po šios diskusijos parlamentarams teko nuspręsti, ar pritarti V.Aleknaitės-Abramikienės ir A.Ažubalio siūlymui išbraukti iš projekto frazę „smurtas lyties pagrindu“.

54 parlamentarai balsavo „už“, 35 – „prieš“, dar 17 susilaikė. Tiek balsų užteko, kad siūlymui būtų pritarta.

Beje, nors projektą taip pataisyti pasiūlė konservatoriai, labiausiai – net 20 balsų – jam pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių tik 9 parėmė kolegas, 14 balsavo „prieš“ ir 11 susilaikė, 15 apskritai nebalsavo.

Siūlymui išbraukti frazę „smurtas lyties pagrindu“ pritarė ir 11 Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, aštuoni Lietuvos regionų frakcijos, penki Darbo partijos frakcijos ir vienas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.

Kaltas alkoholis ir išsilavinimas?

Siūlydami koreguoti projektą, V.Aleknaitė-Abramikienė ir A.Ažubalis stebėjosi, kodėl buvo išskirtas smurtas lyties, o ne, pavyzdžiui, rasės, tautybės ar kito požymio pagrindu.

123rf.com nuotr./Baimė
123rf.com nuotr./Baimė

„Smurto lyties pagrindu sąvoka, kaip ji apibrėžta, yra akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje, – aiškino konservatoriai.

Anot Seimo narių, ši sąvoka suponuoja, kad aukos lytis yra pagrindinis smurto motyvas, tačiau iš atvejų skaičiaus esą negalima tiesiogiai išvesti fakto apie smurto prieš moterį priežasties. Lietuvoje pagrindiniai socialiniai faktoriai, lemiantys smurtą artimoje aplinkoje esą yra žemas išsilavinimas, nedarbas ir alkoholio ar narkotikų vartojimas.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. iš užregistruotų 5 815 įtariamų (kaltinamų) smurtautojų beveik pusė niekur nedirbo ir nesimokė, 55 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

123RF.com nuotr./Alkoholizmas
123RF.com nuotr./Alkoholizmas

Lietuvos įstatymai neapibrėžia lyties sąvokos, o tai, pasak konservatorių, sukuria prielaidas smurtą dėl lyties įžvelgti ir tuomet, kai asmuo save priskiria kitai biologinei lyčiai ar tam tikrai lytinei tapatybei.

„Praktikoje tai gali pasireikšti tuo, kad tėvų nesutikimas su jų paauglės mergaitės įsivaizdavimu, jog ji yra berniukas, remiantis šia norma, gali būti lengvai pripažintas kaip smurtas dėl lyties, ir toks asmuo gali būti ginamas nuo artimųjų „smurto dėl lyties“ pasitelkiant valstybės institucijas“, – spėjo Seimo nariai.

Dažniau smurtauja vyrai, kenčia moterys

Statistika rodo, kad būtent moterys kartu su vaikais dažniausiai tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis. Per metus užregistruojant bemaž 60 tūkst. pranešimų dėl artimųjų smurto, keturiais iš penkių atvejų nuo jo nukenčia moterys, kas dešimta auka – vaikas. Beveik 90 proc. smurtautojų 2020 m. buvo vyrai.

Smurtu laikomas artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.

123RF.com nuotr./Smurtas
123RF.com nuotr./Smurtas

Lietuva iki šiol neratifikavusi pasirašytos Stambulo konvencijos, kurioje ir minimas smurtas lyties pagrindu. Jos kritikai aiškino, esą pakaktų nacionalinių teisės aktų, kurie jau draudžia smurtauti prieš moteris.

Būtent šias kalbas ketvirtadienį priminė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, jau po balsavimo stebėdamasis jo rezultatais.

Taip pat skaitykite: Visuomenę supriešinusi Stambulo konvencija: kas iš tiesų joje rašoma?

2020 m. buvo užregistruoti 7 132 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje, nužudyti 29 žmonės (iš viso sulaukta 58 553 pranešimų). Jie sudarė net 16,8 proc. visų nusikaltimų, apie kuriuos buvo pranešta policijai, bet tik 12 proc. atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Kauno moterų draugijos kovos su smurtu prieš moteris simbolis - plakatas su sumušta moterimi
Kauno moterų draugijos kovos su smurtu prieš moteris simbolis - plakatas su sumušta moterimi

Du iš trijų, patyrusiųjų smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos visai nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, t.y. psichologinio ir ekonominio, seksualinio smurto atvejų beveik neužregistruojama.

Specialistai teigia, kad smurtas artimoje aplinkoje – vis dar „nematomas“ reiškinys, kurio tiksliam mastui nustatyti trūksta duomenų.

Padėtų keisti požiūrį

Šimtas žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų ir ekspertų prieš kelias dienas kreipėsi į Seimo narius, ragindami pritarti pasauline praktika ir diskusijomis bei konsensusu pasiektas pataisas.

Nors statistika Lietuvoje akivaizdžiai rodo aiškią disproporciją tarp vyrų ir moterų, kenčiančių nuo smurto artimoje aplinkoje, teisės aktuose tai iki šiol tai niekaip neatsispindėjo, – pabrėžė Lietuvos žmogaus teisių centras. – Toks pokytis – ne vien sąvokos klausimas, tai – ir paradigminis pokytis, kuris leistų keisti požiūrį bei reakciją į smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.“

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr./Smurto aukų kaltinimas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr./Smurto aukų kaltinimas

Lygių galimybių kontrolierei Birutei Sabatauskaitei įstatymo svarstymas priminė šokį su kardais dėl „smurto lyties pagrindu“ sąvokos.

„Kuri, tiesą pasakius, yra lyčiai neutrali, ir tiesiog įvardija, kad smurtą dažniau patiria moterys. Kas yra sunkiai paneigiama tiesa, grindžiama tiek statistiniais duomenimis, tiek ilgamečiais moksliniais tyrimais“, – pabrėžė ji.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min