Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 04 05, 14:58

Tarp O.Vėbrienės ir aplinkosaugininkų bręsta konfliktas: dalis AAD darbuotojų protestuoja prieš įvestą pamaininį darbą, vadovybė mano, kad pokyčiai reikalingi

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktorė Olga Vėbrienė ėmėsi pokyčių – motyvuodama išaugusiu pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus skaičiumi ir visuomenės keliamais tikslais, įprastą darbo grafiką pareigūnams pakeitė į pamaininį. Tačiau darbuotojai teigia, kad toks sprendimas priimtas vienašališkai, neatsižvelgiant į jų nuomonę ir neįsigilinus į darbo specifiką. Departamento vadovybė akcentuoja, kad suminės darbo laiko apskaitos režimu jau ir taip dirba maždaug pusė departamento pareigūnų.
Olga Vėbrienė
Olga Vėbrienė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Trečiadienį 15min redakciją pasiekė AAD valdybų darbuotojų skundai dėl be jų sutikimo keičiamo darbo grafiko.

Darbuotojams apie nuo balandžio pirmosios keičiamą darbo režimą – įsigaliojančią suminę darbo apskaitą – buvo pranešta kovo 30-ąją.

Apie tai elektroniniu paštu darbuotojus informavo AAD direktorė O.Vėbrienė. Jiems siųstą laišką gavo ir redakcija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė

Jame rašoma, kad nuo pirmadienio iki penktadienio darbo laikas numatomas nuo 6 val. iki 22 val., o nuo 22 val. iki 6 val. ir savaitgaliais bei švenčių dienomis bus pasyviai budima namuose.

Iki šiol AAD pareigūnai, vykdantys aplinkos apsaugos kontrolę, kaip ir kiti valstybės tarnautojai, dirbo darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., bei pasirinktinai, savo noru, budėjo (būdravo) po darbo valandų bei savaitgaliais, už tai gaudami papildomą apmokėjimą.

Ši sistema, pasak darbuotojų, juos tenkino ir efektyviai veikė reaguojant į pranešimus, tačiau AAD vadovybė nusprendė ją pakeisti.

Ši savo ruožtu15min teigė, kad aplinkos apsauga turi vykti 24 val. per parą, o apie pokyčius diskutuota kone pusę metų.

O.Vėbrienė: visuomenė kelia ambicingą uždavinį

Kaip laiške rašo AAD vadovė, tokie pokyčiai motyvuojami gerokai išaugusiu pranešimų skaičiumi.

Teigiama, kad 2019 metais buvo gauti 17 856 pranešimai, o 2020-aisiais – 20 966 pranešimai.

Be to, anot jos, „tiek visuomenė, tiek Aplinkos ministerija kelia ambicingą uždavinį – į visus skundus nedelsiant reaguoti 24/7 režimu“.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr. /Tęsiama tarpvalstybinė atliekų vežimo kontrolė.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr. /Tęsiama tarpvalstybinė atliekų vežimo kontrolė.

„Pokyčiai dažnai atrodo nepatogūs, bet mūsų tikslas dirbti kuo efektyviau ir kokybiškai ir užtikrinti, kad 24 val. per parą visada būtų kam išlėkti ir užkirsti kelią ekologinėms nelaimėms ar kitiems stambiems pažeidimams“, – rašoma laiške.

Pasak O.Vėbrienės, valdybų viršininkai užtikrins, kad darbuotojui per apskaitos laikotarpį (per 3 mėnesius) būtų nustatyta dirbti tiek valandų, kiek priklauso, skaičiuojant 40 valandų per savaitę.

„Bus keičiama suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė. Nuo balandžio 1 dienos apskaitos laikotarpis truks 3 mėnesius. Kas 3 mėnesius bus skaičiuojama, ar pareigūnai išdirbo nustatytą normą. Ją viršijantiems bus apmokėta kaip už viršvalandžius – 1,5 karto didesne pareigine alga“, – rašoma O.Vėbrienės laiške.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Olga Vėbrienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Olga Vėbrienė

Darbuotojų nuomonės nepaisė

Tačiau aplinkosaugininkų profsąjunga sako, kad didelė dalis darbuotojų tokių pokyčių nenori, ypač šiuo atveju, kai jų nuomonės visai nebuvo paisoma.

„Šiuo atveju kyla esminė problema, kad suminė darbo laiko apskaita ir darbo organizavimas yra primesti darbuotojams ir šie neturi kito pasirinkimo, kaip vykdyti nurodymus ir dirbti, kada nurodyta“, – rašoma AAD darbuotojams skirtame Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profsąjungos (LAASDPS) laiške.

Jos pirmininkas Vaidas Laukys 15min teigė, kad profsąjunga, atstovaujanti ir Darbo tarybai, dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo buvo įtraukta į informavimo ir konsultavimo procedūrą, apie tai anketose buvo klausiama ir darbuotojų, tačiau, šiems išsakius nepasitenkinimą, į nuomonę atsižvelgta nebuvo ir kovo 31 dieną darbo režimo pakeitimas O.Vėbrienės įsakymu vis tiek buvo patvirtintas.

Pasak jo, su AAD vadovybe buvo susiderėta dėl visai kitų dalykų, nei galiausiai buvo paskelbta viešai.

„Didžioji dalis tikrai nesutinka su tokiu suminės darbo laiko apskaitos įvedimu, tuo labiau, kad ir poreikis yra keistai motyvuojamas“, –pažymėjo V.Laukys.

Suminė darbo laiko apskaita ir darbo organizavimas yra primesti darbuotojams ir jie neturi kito pasirinkimo.

Pasak jo, motyvas keisti darbo grafikus dėl išaugusių pranešimų apie aplinkosauginių pažeidimų skaičių nėra tikslingas, nes iki šiol kontrolę darbuotojai ir taip užtikrindavo budėjimų metu.

Tą patį kartojo ir į redakciją kreipęsi AAD darbuotojai.

„Mūsų manymu, tikrai pakako šio dalyko. Tai buvo savanoriškas pareigūnų dalyvavimas, už kurį jie gaudavo 20 proc. priedą ir, atitinkamai, už išvykimo metu dirbtą laiką gaudavo papildomą atlygį. Dabar, įvedus suminį darbo laiką, tokios galimybės pareigūnams sumažėja“, – situaciją dėstė V.Laukys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vaidas Laukys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vaidas Laukys

Tiesa, Vidaus tarnybos statutas bei Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse ir organizacijose nustatymo aprašas numato, kad suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama prireikus dėl darbo pobūdžio, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su Darbo taryba ir atsižvelgiant į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.

Strigs darbas, grius šeimų planai

Darbuotojai mano, kad pamaininis darbas įveda daug nežinomybės ir chaoso kasdieniame darbe.

Pavyzdžiui, galimai bus sutrikdyti planiniai patikrinimai, kurie atliekami įprastomis darbo valandomis, suderinus su įmonių atstovais.

Vakarais jų atlikti darbuotojai esą tiesiog negalės.

Strigti gali ir aplinkosauginių pažeidimų tyrimai.

Teigiama, kad pažeidimo nustatymas priklauso nuo operatyvaus darbo. O dirbant pamainomis, nebaigus tyrimo, gali „iškristi“ poilsio diena, o tokiu atveju, tyrimui užsitęsus, pažeidėjai galėtų nuslėpti pažeidimą arba darbuotojams tektų dirbti per laisvadienius.

Didžioji dalis tikrai nesutinka su tokiu suminės darbo laiko apskaitos įvedimu, tuo labiau kad ir poreikis yra keistai motyvuojamas.

Be to, didžioji dalis mokymų darbuotojams taip pat vyksta įprastomis darbo valandomis, tad, dirbant pamainomis, galimybė juose dalyvauti sumažėtų, teigė sprendimu nepatenkinti darbuotojai.

Pasak V.Laukio, pamaininis grafikas nėra patogus šeimoms, ypač auginančioms vaikus, kurių pamokos sutampa su įprastomis darbo valandomis.

„Jeigu pareigūnas ieškojo darbo, kuris yra nuo 8 val. iki 17 val., susijęs su tam tikra sritimi, tai jis ir norėtų dirbti taip“, – komentavo jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas

Jis taip pat akcentavo, kad, įvedus darbo pamainas, kyla grėsmė, kad už papildomą pareigūnų darbą atlygis mokamas nebus.

„Pareigūnams turi būti mokamas papildomas atlygis, kaip tai numato Darbo kodeksas, o šiuo atveju, prisidengiant sumine darbo laiko apskaita, norima apeiti įstatymus ir sutaupyti lėšų. Nes pareigūnai, tie, kurie dirbdavo ir reaguodavo būdravimo metu, apytiksliai skaičiuojant, gali netekti galimybės gauti papildomus pusantro šimto (eurų – 15min), plius padidės darbo krūvis“, – teigė V.Laukys.

Jis apibendrino sakydamas, kad apčiuopiamos naudos nauja tvarka esą neatneš:

„Vien tik tai, kad galbūt departamento vadovybė užsidės kažkokį pliusiuką, kad jie čia kažką vykdys, tuo labiau, apsimelavusi iki ausų.“

Yra norinčių išeiti iš darbo

Tiesa, nors įsakymas dėl įvedamo suminio darbo laiko priimtas kovo 31 dieną, pamaininis darbas kol kas nevyksta, nes tam iš anksto nepasiruošta – kol kas nėra numatyti darbo grafikai. O jie darbuotojams turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki įsigaliojimo.

Naujame darbo laiko apskaitos vedimo apraše taip pat nenumatyta, kaip tiksliai bus organizuojamas darbas, nenurodytos darbo valandos, todėl, pasak V.Laukio, kol kas neaišku, kuo vadovautis. Galbūt O.Vėbrienės kovo 30 dieną atsiųstu laišku, svarstė jis.

V.Laukio teigimu, ne vienas darbuotojas pradėjo kelti klausimus apie vykdomus pokyčius ir pranešė mąstantis apie išėjimą iš darbo, jeigu darbas pamainomis nebus atšauktas.

Profsąjunga neatmeta galimybės dėl AAD vadovybės sprendimo kreiptis į Darbo ginčų komisiją, esant reikalui – į teismą.

Bendrovės „Juristų centras“ nuotr. /Skolų išieškojimas – Temidė
Bendrovės „Juristų centras“ nuotr. /Skolų išieškojimas – Temidė

„LAASDPS siūlomus AAD sprendimus žada skųsti teismui, nes jie visiškai neatspindi būtinumo ir poreikio įvesti suminę darbo apskaitą, o įvardintos naujovės, tikėtina, išbalansuos AAD veiklą bei sukels daug nepatogumų AAD darbuotojams“, – rašoma darbuotojams siųstame profsąjungos laiške. Tai patvirtino ir V.Laukys.

Pertvarkos tikisi kitur

V.Laukys atkreipė dėmesį, jog konsultacijų su AAD vadovybe metu, pirmiausia siūlyta tobulinti pranešimų priėmimo tarnybos (PPT) darbą.

Kaip jis paaiškino, ši tarnyba registruoja pranešimus bei skundus apie galimus aplinkosauginius pažeidimus ir priima sprendimą, ar pareigūnai turi vykti į galimo pažeidimo vietą, ar ne. Taip pat gali nuspręsti, kad nėra reikalo vykti nedelsiant ir atidėti skundo tikrinimą darbo dienai, kai jo, pavyzdžiui, sulaukiama savaitgalį.

PPT darbuotojai dėl pranešimų gali taip pat pasikonsultuoti su skirtingų valdybų pareigūnais, kurie išmano teritoriją ir jos problemas.

AAD archyvo nuotr./Asociatyvi iliustracija
AAD archyvo nuotr./Asociatyvi iliustracija

Anot profsąjungos pirmininko, reikalinga tarnybos veiklą optimizuoti, ypač pasyvių budėjimų (po darbo valandų ar savaitgaliais) metu, nes tik vos daugiau nei 60 proc. iškvietimų pasitvirtina.

„AAD PPT pareigūnai, reaguodami į gautus pranešimus, 2019 metais 1 200 kartų nedarbo metu siuntė AAD valdybų pasyvų budėjimą namuose vykdančius pareigūnus ištirti gautų pranešimų į vietą. 730 kartų išvykimai pasitvirtino (61 proc. visų išvykimų)“, – rodo profsąjungos surinkti duomenys.

Todėl, pasak V.Laukio, pradėjus prioritetizuoti pranešimus pagal jų skubą (pavyzdžiui, A – reaguoti nedelsiant, B – gali atlikti kitą dieną), būtų sumažintas pareigūnų krūvis ir darbas budėjimo metu būtų efektyvesnis.

Aplinkos apsauga – ne ofisinis darbas

Tačiau AAD vadovybė mano, kad pokytis – būtinas, nes aplinkos apsauga turi veikti 24 val. per parą.

Paklausus, kuo motyvuojamas sprendimas keisti darbo režimą, AAD atstovai atsiųstame atsakyme teigia, kad suminės darbo laiko apskaitos režimu nuo 2018 metų liepos mėnesio dirba jau maždaug pusė departamento pareigūnų, todėl suminis darbas nėra kažkas neįprasta darbuotojams, kurie negali dirbti nuo 8 iki 17 val.

„Aplinkos apsauga negali būti tik ofisinis darbas, neįmanoma taršos upėje, jūroje ar miške sustabdyti darbu iš ofiso, ir tik įprastu darbo metu darbo dienomis, kaip ir negalima atlikti neplaninių patikrinimų, ar netgi ir planinių, bet pvz. įmonei patogiau, kad tai būtų ne 8 val. ryte, o 7 val. ryte.

Todėl <...> departamente jau gan ilgą laiką buvo dirbama pagal šį principą. Be to, laike, kai gaunama daugiausiai pranešimų, dirbant realiai, o ne pasyviai budint namuose, užtikrinamas operatyvesnis reagavimas, o teisės pažeidimai užkardomi operatyviau“, – teigiama atsakyme.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Patikrinimas
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Patikrinimas

Bei papildoma, jog aplinkos apsaugos kontrolės įgyvendinimas būtinas tiek darbo, tiek nedarbo metu, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas – tai esą iliustruoja gaunamų pranešimų skaičius, į kuriuos reaguoja departamento pareigūnai.

Aplinkos apsauga negali būti tik ofisinis darbas, neįmanoma taršos upėje, jūroje ar miške sustabdyti darbu iš ofiso.

„Aplinkos apsaugos departamentas yra įsipareigojęs reaguoti 24/7 režimu ir ieškoma kelio įsipareigojimui įgyvendinti visiškai nebloginant darbo sąlygų darbuotojams“, – pabrėžiama AAD atsakyme.

Pasak AAD vadovybės, vykdomais pokyčiais taip pat siekiama suvienodinti tame pačiame padalinyje tas pačias funkcijas vykdančių pareigūnų darbo laiko režimą (vieni padalinio darbuotojai dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą, kiti – įprastu darbo laiko režimu).

Konsultacijos vyko 5 mėnesius

Kaip teigė profsąjungos atstovas V.Laukys, taip ir AAD atsiųstame atsakyme patvirtinta, kad nuo praėjusių metų spalio buvo organizuojamos informavimo ir konsultavimo procedūros, į jas įtraukiant ne tik profsąjungą bet Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo ir Aplinkos ministerijos atstovus.

Jų metu pristatytas darbo savaitgaliais organizavimo aktualumas, klausimai, susiję su suminės darbo laiko apskaitos įgyvendinimu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas

„Darbuotojų buvo prašyta pateikti iškylančius klausimus, kurių departamentas gavo išties labai daug, į kuriuos visiems atsakyta. Atsižvelgus į pastabas, pakoreguoti teisės aktų projektai visiems darbuotojams pateikti prieš daugiau nei savaitę iki įvedant suminę darbo laiko apskaitą“, – pažymyma AAD atsakyme.

Paklausus, kodėl darbuotojai direktorės O.Vėbrienės laiško sulaukė likus vos porai dienų iki įsigaliojant naujai tvarkai, departamento atsakyme rašoma, kad apie naują darbo organizavimą buvo diskutuota 5 mėnesius.

Taip pat 5 darbo dienos buvo paskirtos pokyčių aptarimui su padalinio darbuotojais ir pastabų pateikimui, tad departamento direktorė O.Vėbrienė tik pristatė visiems darbuotojams naujus pokyčius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Olga Vėbrienė

Taip pat nurodoma, jog suminės darbo laiko apskaitos įvedimas nereiškia, kad pareigūnas niekada nedirbs jam „įprasta pamaina“. Be to, taip esą tik gerinamos darbo sąlygos.

„Šis režimas leidžia darbdaviui lengviau organizuoti darbą vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir reaguoti į gaunamus pranešimus, taip pat darbo laiko ribų praplėtimas arba skirtingo darbo laiko pamainų įvedimas mažina neplanuotų išvykimų skaičių pasibaigus darbo valandoms.

Tuo gerinamos darbo sąlygos pareigūnams. Darbo laiko grafikai keičiami laikantis LR Darbo kodekso reikalavimų“, – nurodo AAD atstovai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos apsaugos departamentas

Atsakant į darbuotojų pastabas dėl PPT veiklos, departamento atstovai teigė, jog tarnybos veiklos efektyvinimas yra atliekamas, tačiau tai nepanaikina suminės darbo laiko apskaitos poreikio.

Įtampos būta ir anksčiau

Nesutarimų tarp aplinkosaugininkų profsąjungos ir AAD vadovybės būta ir kiek anksčiau.

Vasario mėnesį profsąjunga kreipėsi į AAD vadovybę, prašydama paaiškinti, kodėl buvo priimtas sprendimas nuo birželio 1 dienos nutraukti departamente šiuo metu galiojančią kolektyvinę sutartį.

Daugiau apie tai skaitykite – čia.

Taip pat 15min primena, jog praėjusių metu vasarą O.Vėbrienė dėl tarnybinių nusižengimų profsąjungos pirmininką, buvusį AAD direktorių V.Laukį, atleido iš Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigų.

Šių metų balandžio 2 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad jis buvo atleistas neteisėtai ir nurodė jį grąžinti į pareigas.

V.Laukys AAD vadovavo nuo 2018 metų gegužės iki 2020 metų kovo, kai buvo perkeltas į žemesnes pareigas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min