Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 05 03

Teisėja Anželika Šimaitienė. Įspūdis po jos bylų archyvo patikrinimo – rastas tiksinčių bombų arsenalas

Teisėjų taryba nutarė informuoti Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę apie buvusios sostinės teisėjos A.Šimaitienės jurisdikcinės veiklos patikrinimo rezultatus. „Visi susiėmę už galvų“, – naujienų portalui prisipažino su revizijos medžiaga susipažinęs asmuo. 15min.lt šaltinis dar pridūrė: „Čia gali būti blogai daug kam, ne tik jai...“
Anželika Šimaitienė
Anželika Šimaitienė / „Scanpix“ nuotr.

Balandžio 29 dieną, penktadienį, Vilniuje vyko teisėjų Tarybos posėdis, prieš jo pradžią Nacionalinės teismų administracijos patalpas užgulė žiniasklaidos atstovai. Net kai taryba pradėjo posėdžiauti ir šeši ar septyni TV operatoriai buvo priversti išjungti filmavimo kameras, rašančiųjų žurnalistų ložėje nebuvo nė vienos laisvos vietos.

Po trijų valandų žiniasklaidai surengta speciali trumpa spaudos konferencija, kurios metu buvo koncentruotai pristatyti svarbiausi tądien Teismų taryboje aptarti klausimai. Nė vienas žurnalistas po konferencijos į tarybos posėdį nebegrįžo.

Tik tada pereita prie vieno paskutiniųjų iš 22-jų darbotvarkės klausimų, kuris buvo suformuluotas itin nykiai: „Dėl informacijos pateikimo“.

Posėdyje dalyvavusiam 15min.lt žurnalistui susidarė įspūdis, jog buvo netgi vengiama garsiai minėti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus nušalintos ir teistos, bet nenuteistos teisėjos Anželikos Šimaitienės pavardę.

Su skandalų išvarginta teisėja susiję naujausi, šiomis dienomis tvarkomi reikalai nemalonūs visai Temidės tarnų bendruomenei: į viešumą kyla naujos skandalo detalės.

Paslaptingąjį klausimą „Dėl informacijos pateikimo“ kolegoms Teisėjų taryboje pristatė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis.

Būtent šio teismo Civilinių bylų skyriuje A.Šimaitienė (gim. 1970 m.) dirbo 1995–2003 metais. Iki 2005-ųjų ji dirbo ikiteisminio tyrimo teisėja, o 2006-ųjų pradžioje, užgriuvus įtarimams dėl suklastotos bylos, V.Adamkus sustabdė A.Šimaitienės įgaliojimus (faktiškai nušalino nuo pareigų).

„Pažeidimų faktų aibė“

Neseniai paviešintas (žr. skyrelį žemiau apie sklypą šalia „Draugystės“ – aut. past.) Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) naujas tyrimas dėl galimos žemės sklypo aferos prestižinėje Vilniaus vietoje privertė nupūsti dulkes nuo visų bylų, kurias 2000–2003 metais nagrinėjo teisėja A.Šimaitienė.

„Visi susiėmę už galvų“, – naujienų portalui prisipažino su revizijos medžiaga susipažinęs asmuo. 15min.lt šaltinis dar pridūrė: „Čia gali būti blogai daug kam, ne tik jai...“

15min.lt žiniomis, tikrintojams teko peržiūrėti  500–600  civilinių bylų, kuriose A.Šimaitienė yra priėmusi sprendimus. Keliolikoje bylų plika akimi nustatyti tam tikri pažeidimai. Kokio jie pobūdžio ir kam konkrečiai buvo naudingi tie galimai nešvarūs sprendimai, kol kas yra paslaptis.

Nors teismo vadovas P.Borkovskis Teisėjų tarybos posėdyje apie A.Šimaitienę buvo priverstas kalbėti viešai, tačiau pasakė nedaug.A.Šimaitienei komentarų pateikimui nustatytas terminas – 15 dienų. Teisėja įspėta, jog medžiaga prezidentę pasieks bet kuriuo atveju – ar su pasiteisinimais, ar be jų.

„Patikrinimo išvadą jūs turite, susipažinę. Pažeidimų faktų aibė“, – atsiduso P.Borkovskis, tačiau jų nedetalizavo.

Tarybos nariams jis pranešė, kad patikrinimo metu surinktos informacijos pagrindu yra parengta pažyma Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Dokumentą šalies vadovei ketinama pateikti kartu su pačios A.Šimaitienės paaiškinimais.

Susipažinimui ir komentarų pateikimui nustatytas terminas – 15 dienų. Teisėja  įspėta, jog medžiaga prezidentę pasieks bet kuriuo atveju – ar su pasiteisinimais, ar be jų.

„Prezidentė analizuos, vertins“

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius posėdyje dalyvavusio Prezidentūros atstovo teiravosi, ar užtenka D.Grybauskaitei paprasčiausiai perduoti pažymą apie patikrinimo rezultatus, ar reikia kurti specialią darbo grupę. „Ten yra konstatuoti įvairūs pažeidimai. Ar pakaktų tokio Teisėjų tarybos nutarimo, kad mes tiesiog perduodame, teikiame jums informaciją dėl tų aplinkybių?“, – klausė G.Kryževičius. „Be jokios abejonės, taryba gali informuoti prezidentę. Prezidentė analizuos, vertins. Žiūrėsim, koks bus sprendimas“, – atsakė D.Grybauskaitės atstovas. Prezidentūros teisininkas pridūrė, jog jei susipažinus su medžiaga iškiltų klausimų – į juos būtų paprašyta atsakyti papildomai.

„Iš esmės nutariame informuoti Respublikos prezidentę apie Šimaitienės, kurios įgaliojimai šiuo metu yra sustabdyti, jurisdikcinės veiklos patikrinimo aplinkybes. Tuo pačiu, manau, visi pritariate šiai pozicijai, mes siųstume aktą Šimaitienei, nustatytume protingą terminą paaiškinimams pateikti. Ir būtinai reikia ją informuoti, kad praėjus šiam terminui bet kuriuo atveju ta informacija bus siunčiame Respublikos prezidentei“, – apibendrino Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius.

Po posėdžio P.Borkovskis A.Šimaitienės bylų archyvų revizijos plačiau nekomentavo.

Sklypas šalia „Draugystės“ viešbučio

Šių metų kovo 28 dieną dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė, kad verslininkų planus sostinės M.K.Čiurlionio gatvėje statyti 6 aukštų verslo ir pramogų centrą stabdo prokurorai.

Dėl 13 arų buvusios automobilių stovėjimo aikštelės šalia „Draugystės“ viešbučio Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurį patikėjo STT tyrėjams.

Sklypas areštuotas, įtariama, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą šioje vietoje atkurtos neteisėtai, suklastojus dokumentus ir net teismo sprendimus.

Anot „Lietuvos ryto“, STT tyrėjai atvirai sako, kad šitokios sklypo atkūrimo bylos 3-iajame Vilniaus apylinkės teisme nebuvo. Nebuvo ir teismo posėdžio. Nors sprendimą pasirašė teisėja ir sekretorė.

„Dešimties metų senumo teismo sprendimas atkurti nuosavybės teises neva žemės sklypą toje vietoje turėjusių gyventojų giminaičiams mane pribloškė. Jame nėra nei bylos numerio, nei teismo rekvizitų, o argumentai surašyti net ne teisine kalba. Šis teismo sprendimas sudomino ir prokurorus”, – dienraštis citavo advokatę Fainą Kukliansky.Vilniaus miesto savivaldybė bylinėjosi su pensininke, kuriai teisėjos sprendimu už 210 litų leista privatizuoti butą Šnipiškėse. STT agentai išsiaiškino, kad į teismo posėdį neatvykusi Vilniaus miesto savivaldybės valdininkė protokole buvo pažymėta kaip dalyvavusi bylos nagrinėjime.

Sprendimą dėl šio sklypo grąžinimo paveldėtojams priėmė būtent Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja A.Tarvainytė-Šimaitienė, posėdžiui sekretoriavo Jolanta Rutkauskienė (gim. 1977 m.), o posėdyje dalyvavo ir tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus atstovas Germanas Stagys.

G.Stagys dar 2004-aisiais buvo nuteistas dėl machinacijų su žemės sklypais. Tuomet teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad klastodamas dokumentus G.Stagys padėjo kai kuriems žmonėms atgauti neva giminaičių turėtą žemę Vilniuje ir jo rajone, priminė dienraštis.

Skandalingos A.Šimaitienės istorijos chronologija

Kaip skelbta anksčiau, prezidentas V.Adamkus 2006-ųjų vasario 21-ąją sustabdė A.Šimaitienės įgaliojimus bei davė sutikimą patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, suimti ir kitaip suvaržyti jos laisves. Nuo to laiko ji neina teisėjos pareigų.

Teisėja A.Šimaitienė ir teismo sekretorė J.Rutkauskienė kaltintos suklastojusios dokumentus 2002-aisiais nagrinėtoje civilinėje byloje. Joje Vilniaus miesto savivaldybė bylinėjosi su pensininke, kuriai teisėjos sprendimu už 210 litų leista privatizuoti butą Šnipiškėse. STT agentai išsiaiškino, kad į teismo posėdį neatvykusi Vilniaus miesto savivaldybės valdininkė protokole buvo pažymėta kaip dalyvavusi bylos nagrinėjime.

Po ilgo teismų proceso Kauno apygardos teismas 2008 metų vasarį nutarė, kad A.Šimaitienė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą valstybei, tačiau nepakako įrodymų, kad ji, veikdama kartu su sekretore, suklastojo dokumentus.

Teismas konstatavo, kad abi kaltinamosios negali būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, nes pagal padarytas nusikalstamas veikas numatomas penkerių metų senaties terminas, kuris baigėsi 2007 metų vasarą.

Kauno apygardos teismo kolegija 2009 m. gegužę nusprendė teisėjos A.Šimaitienės ir sekretorės J.Rutkauskienės baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

2009 spalį Lietuvos apeliacinis teismas buvo iš dalies patenkinęs buvusios teisėjos ir prokuroro apeliacinius skundus ir grąžinęs šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pastarasis naują nuosprendį priėmė 2010 m. kovo viduryje.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Litai
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Litai

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 metų birželio 18 d. atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A.Šimaitienė ir šio teismo posėdžių sekretorė J.Rutkauskienė buvo išteisintos dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo.

Be to, jai palankiu verdiktu A.Šimaitienei priteista 295 tūkst. litų kompensacija – tokia susidarė kelerius metus jai nemokėto darbo užmokesčio suma.

Apeliaciniam teismui palikus išteisinamąjį nuosprendį, generalinis prokuroras Darius Valys tų pačių metų birželio 23 dieną kreipėsi į Seimą siūlydamas atnaujinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjos A.Šimaitienės įgaliojimus.

Galiausiai, teisėjos byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).

2011 kovo 29 d. kasacine tvarka LAT išnagrinėjęs teisėjos A.Šimaitienės bylą konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų prokuroro skundo esminių argumentų ir bylą Lietuvos apeliaciniam teismui grąžino nagrinėti iš naujo.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas teisėją, nevertino vienos svarbios bylos aplinkybės: sprendime, kurio suklastojimu ji ir sekretorė buvo kaltinamos, įrašytos melagingos žinios apie bylos pareiškėjos kreipimąsi dėl nuomojamo buto privatizavimo. Tokių duomenų byloje nebuvo.

Pasak išplėstinės LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo aptarta ir nebuvo vertinama išteisinamajame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo išsamiai šią aplinkybę įvertinti ir padaryti motyvuotas išvadas dėl šio skundo argumento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, apeliacinis instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą ir jau vien dėl to sprendimas negali būti paliktas galioti.

Paskelbtoje LAT nutartyje pažymima, kad žemesnės pakopos teismas nepateikė ir aiškių motyvų, paaiškinančių, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Anot LAT, netinkamai buvo vertinami ir įrodymai.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos apeliacinis teismas
Lietuvos apeliacinis teismas

Bylą nagrinėjusi septynių teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad priėmus apeliacinę nutartį, po dviejų dienų suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, taigi teisėjai ir posėdžių sekretorei negali būti priimtas nuosprendis.

Tačiau teismų praktikoje konstatuota, kad senaties terminų suėjimas dar nereiškia, jog turi būti paliekami galioti neteisėti ir nepagrįsti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai.

LAT konstatavo, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinės instancijos priimtos nutarties atmesti prokuroro apeliacinį skundą nėra aplinkybė, trukdanti dar kartą apeliacine tvarka tikrinti tokio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Tokiu atveju, pasak LAT, Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto skundo esminius argumentus ir, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, turi jį panaikinti bei nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Ši Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius