Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teismas turės aiškintis, ar buvusio VLK vadovo A.Sasnausko byloje nebuvo provokacijos

Algis Sasnauskas
Rūtos Strakšaitės nuotr. / Algis Sasnauskas
Šaltinis: BNS
0
A A

Buvusio Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo Algio Sasnausko byla, kurioje jis nuteistas dėl piktnaudžiavimo, grąžinama dar kartą nagrinėti Apeliaciniam teismui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pavedė aiškintis, ar šioje byloje nebuvo provokacijos. Tik tada, kai bus nuspręsta dėl provokacijos buvimo ar nebuvimo, teismas pasisakys dėl veikų kvalifikavimo.

A.Sasnausko advokato ir kitų bylos nuteistųjų kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylos įrodymai patvirtina, jog buvo taikomas nesankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir A.Sasnauskas bei kiti darbuotojai privataus asmens Roberto Janicko, veikusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų iniciatyva, jų nurodymu ir jiems kontroliuojant, buvo provokuojami padaryti nusikalstamą veiką.

„Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad ne visi bylos duomenys yra išsamiai ištirti ir įvertinti įrodymų visumos kontekste. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų motyvai išdėstyti taip, kad pati nuteistojo R.Janicko bendravimo su STT pareigūnais situacija byloje lieka iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių“, – antradienį paskelbė teismas.

Septynių teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose.

Aukščiausiasis Teismas sako, jog nors Apeliacinis teismas konstatavo, kad jokių abejonių dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo nekyla, tačiau tokios išvados pagrįstumas akivaizdžiai kelia abejonių, nes išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų bylos įrodymų, susijusių su nuteistojo R.Janicko ir STT pareigūnų veikla kitų nuteistųjų atžvilgiu, taip pat pareigūnų įtakos paties R.Janicko elgesiui, nėra galimybės daryti neabejotiną išvadą dėl įrodymų, gautų atliekant šioje byloje operatyvinius veiksmus, leistinumo.

Septynių teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, savo išvadas dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

Teismai yra atkreipę dėmesį, kad R.Janicko parodymai nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, kad būtų bendradarbiavęs su STT pareigūnais, vykdęs jų nurodymus, o šios pozicijos pradėjo laikytis tik bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme.

Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog R.Janickas pakeitė savo parodymus, t. y. prisipažino bendradarbiavęs su STT pareigūnais ir vykdęs jų nurodymus tik po to, kai bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme kito kaltinamojo gynėjas pateikė 2009 metų rugsėjo 3 dieną vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad atvykę du STT pareigūnai jį išsiveža iš darbovietės.

Pasak kasatorių, paaiškėjus tokiai aplinkybei, R.Janickas turėjo kaip nors paaiškinti jo lankymosi STT būstinėje priežastis, todėl buvo priverstas pripažinti bendradarbiavimo su STT faktą. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad R.Janickas paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu STT pareigūnai nurodė neatskleisti bendradarbiavimo su STT pareigūnais fakto ir aplinkybių.

Bylos duomenimis, R.Janickui 2009 metų rugsėjo 2 dieną VLK direktoriaus A.Sasnausko darbo kabinete suradus STT pasiklausymo įrangą, kitą dieną į R.Janicko darbovietę bendrovę „Gelsauga“ atvyko du STT pareigūnai. Jie pasiūlė R.Janickui kartu su jais nuvykti į STT būstinę.

R.Janickas buvo pristatytas į STT Vilniaus valdybos patalpas, su juo bendravo STT pareigūnai. Vėliau STT pareigūnai su R.Janicku dar kelis kartus buvo susitikę STT patalpose ir kitose vietose Vilniaus mieste.

Tuometinį VLK vadovą A.Sasnauską kaltu dėl piktnaudžiavimo prieš pustrečių metų – 2014 metų lapkritį – pripažino Vilniaus apygardos teismas.

Lapkričio 5 dieną R.Janickas pasirašė rašytinį pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo neatskleisti ir neperduoti tretiesiems asmenims informacijos, sudarančios STT paslaptį, kurią sužinojo rugsėjo 3 dieną iš STT pareigūno G.R. apie A.Sasnausko kabinete įrengtas technines priemones, kurias jis rado rugsėjo 2 dieną tikrindamas patalpas.

R.Janickas teismui yra pasakojęs, jog buvo nuvežtas į operatyvinės veiklos vado G.R. kabinetą. G.R. davė savo vizitinę kortelę ir liepė su juo kontaktuoti. Jie pasakė, kad vykdo operatyvinės veiklos modelį, nieko daugiau jam neaiškino, nurodė tik tai, kad reikia dalyvauti šiame modelyje.

„Jam buvo pasakyta, kad viskas paskui bus sutvarkyta, sutvarkyti visi popieriai ir visi kiti dalykai, užmerks akis ir nematys jokios sutarties, sakė, kad reikia, jog būtų palaikomi kontaktai, nes jiems reikia tą darbą užbaigti, tęsti veiklą. Jam buvo liepta, kad dalyvautų toliau bandant šnekėti apie tą taip vadinamą intelektualios saugos sutartį“, – teismas cituoja R.Janicko parodymus, esančius Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nėra pasisakyta, kad viešasis pirkimas apklausos būdu nuo 2009 metų rugsėjo iki 2010 metų sausio buvo organizuojamas iš naujo. Visi R.Janicko veiksmai, susiję su iš naujo organizuojamu viešuoju pirkimu, buvo padaryti po jo nevienkartinio kontakto su STT pareigūnais.

„Bylos medžiaga rodo, kad R.Janicko veiksmai buvo aktyvūs ir kryptingi“, – paskelbė Aukščiausiojo Teismo teisėja Aldona Rakauskienė.

Tuometinį VLK vadovą A.Sasnauską kaltu dėl piktnaudžiavimo prieš pustrečių metų – 2014 metų lapkritį – pripažino Vilniaus apygardos teismas.

A.Sasnausko advokatas Aukščiausiojo Teismo prašė panaikinti jo klientui paskelbtus nuosprendžius ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Anksčiau paskelbtu nuosprendžiu A.Sasnauskui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui.

Kasacinius skundus parašė ir dar du nuteistieji šioje byloje – R.Janickas ir VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigas anksčiau ėjęs Vytas Sinkevičius. Jie taip pat prašė panaikinti nuosprendžius ir bylą nutraukti.

V.Sinkevičius skunde teigė, kad buvo taikytas neteisėtas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, ignoruota dalis jam palankių įrodymų. R.Janickas skundėsi, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir t. t.

Tuo metu prokuratūra prašė visus kasacinius skundus atmesti, nes mano, kad teismai įstatymus taikė tinkamai, priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimus.

Anksčiau paskelbtu nuosprendžiu A.Sasnauskui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui. Nuteistasis įpareigotas be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo išvykti ilgiau nei septynioms paroms.

Iškart po šio nuosprendžio A.Sasnauskas pareiškė, kad jį skųs, nes prieš jį buvo surengta provokacija. Ilgai trukusio teismo proceso metu jis ėjo pareigas.

Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl 2009 metais VLK organizuotų ir vykdytų tariamų viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimų, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir jai neutralizuoti. Sutartis taip ir liko nepasirašyta, o teisėsaugos institucijos demaskavo nusikalstamus tarnautojų ketinimus.

Šią paslaugą ketinusiam teikti bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertui R.Janickui teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui. Pernai liepą Apeliacinis teismas R.Janicką dėl dokumento klastojimo išteisino.

Bendrovė „Gelsauga“ yra antrinė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonė, kurios pagrindinė veikla yra objektų apsauga, vaizdo stebėjimo sistemų aptarnavimas, remontas ir priežiūra, patalpų ir teritorijų valymas, traukinių, vagonų, šilumvežių valymas, plovimas, darbo avalynės ir drabužių nuoma, jų priežiūra, šilumos ūkio aptarnavimas,pastatų priežiūros ir gesintuvų priežiūros paslaugos.

Prokuroras yra sakęs, kad tuometinis VLK vadovas A.Sasnauskas galėjo padaryti didelės žalos valstybei, iškraipyti Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinius principus, diskredituoti VLK vardą, dėl jo galbūt neteisėtų veiksmų buvo sumenkintas visos Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas.

„Įrodymai patvirtina, jog minėtas VLK konkursas buvo fiktyvus, kitų dviejų bendrovių dalyvavimas jame buvo formalus, nesiekiant laimėti pačio konkurso, o tik siekiant padėti kaltinamiesiems, kad būtų išpildyti teisės aktų reikalavimai dėl dalyvių skaičiaus ir būtų užtikrinta, jog konkursą laimės būtent UAB „Gelsauga“, – skelbė Vilniaus apygardos teismas.

Manoma, kad VLK vadovas norėjo žinoti, ar jo pokalbių slapta nesiklauso pareigūnai, ar jo kabinete VLK patalpose Kalvarijų gatvėje Vilniuje nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra. Iš bendrovės „Gelsauga“ gauta įranga turėjo aptikti ir neutralizuoti slaptą pasiklausymo aparatūrą.

Supaprastintai vykdytą viešąjį pirkimą apklausos būdu laimėjusi „Gelsauga“ turėjo gauti iki 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų) per metus.

2009 metų rugsėjo 2 dieną R.Janickas apieškojo A.Sasnausko kabinetą ir rado STT paliktą pasiklausymo įrangą. Kitą dieną buvęs policijos pareigūnas R.Janickas atvežtas į STT, jo paprašyta nieko apie rastą įrangą nesakyti VLK vadovui ir tęsti derybas dėl formalios sutarties pasirašymo.

Bendrovei „Gelsauga“ šioje byloje taip pat buvo pateikti kaltinimai, tačiau ji buvo išteisinta.

Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, kad pirktos ne bet kokios paslaugos, o tokios, kuriomis būtų siekiama apsisaugoti nuo galimų teisėsaugos institucijų tyrimų, kuriomis būtų kliudoma teisėsaugos institucijoms vykdyti savo funkcijas, atlikti teisėtus veiksmus, kuriais siekiama atskleisti nusikalstamas veikas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Nebūkite abejingi - praneškite apie korupciją!

Praneškite STT apie korumpuotus valstybės tarnautojus, pareigūnus ar kitus asmenis. STT užtikrina jūsų konfidencialumą. STT tiria: kyšininkavimą (kai reikalauja kyšio), papirkimą (kai siūlo kyšį), piktnaudžiavimą tarnyba, netinkamą pareigų atlikimą, prekybą poveikiu ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Spauskite čia ir nusiųskite pranešimą tiesiai STT pareigūnams!
Kaip rasti STT   DUK   Apie STT
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min