Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 9d. 17:17

Tiesa ar melas? A.Širinskienė: „LRT generalinis direktorius uždirba daugiau negu leidžia teisės aktai“

Audrius Siaurusevičius ir Agnė Širinskienė Patikrinta 15min
15min nuotr. / Audrius Siaurusevičius ir Agnė Širinskienė

LRT veiklai tirti suburtai Seimo komisijai ketvirtadienį vykdant LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus apklausą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė pareiškė, kad LRT vadovas uždirba per daug. Jos teigimu, A.Siaurusevičiaus atlyginimas yra maždaug 1400 eurų didesnis negu maksimalus atlyginimas, kurį uždirbti jam kaip LRT generaliniam direktoriui leidžia teisės aktai. Ar tai tiesa?

„Maksimalus įmanomas LRT generalinio direktoriaus atlyginimas yra 2881 euras su centais. Kiek mes dabar iš viešosios erdvės žinome, paskutiniu metu jums buvo keltas atlyginimas ir tas atlyginimas pakilo iki, jei neklystu, 4270 eurų. Tai iš esmės yra 1400 eurų daugiau negu maksimalios galimybės, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas“, – ketvirtadienį apklausos metu A.Siaurusevičiui sakė A.Širinskienė.

Patikrinta 15min

Argumentuodama savo teiginį A.Širinskienė nurodė, kad remiantis LRT įstatymu, LRT veikla yra grindžiama Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais, nebent pats LRT įstatymas numato kitaip.

„Atlyginimo dydžio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas nereguliuoja, vadinasi, imant tą įstatymo logiką, yra kiti teisės aktai, kurie turėtų apibrėžti vadovo atlyginimą“, – sakė A.Širinskienė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Seimo komisija apklausia LRT vadovus
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Seimo komisija apklausia LRT vadovus

Jos teigimu, Vyriausybė yra patvirtinusi nutarimą, apibrėžiantį įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, vadovų darbo apmokėjimo tvarką. Šiame nutarime nustatyti koeficientai, kurie yra dauginami iš valstybės tarnautojo pareiginės algos bazinio dydžio, taip apskaičiuojant pastoviąją dalį. Prie pastoviosios dalies gali būti pridedama kintamoji dalis, bet ji negali viršyti 50 proc. pastoviosios dalies.

„Net imant maksimalius koeficientų įverčius ir skaičiuojant, kaip galėtų atrodyti jūsų alga, tai bazinis dydis, jei mes žiūrėtumėm pagal Vyriausybės nutarimą, negalėtų viršyti 1921 euro, skaičiuojant su maksimaliu 14,5 koeficientu, ir atitinkamai ta kintamoji dalis, kuri dar galėtų prisidėti, vėlgi negalėtų viršyti 960 eurų. Bendroje sumoje maksimalus įmanomas LRT generalinio direktoriaus atlyginimas yra 2881 euras su centais“, – skaičiavo A.Širinskienė.

Į tai atsakydamas A.Siaurusevičius atsikirto, kad A.Širinskienė, matyt, neskaitė LRT įstatymo – jame aiškiai parašyta, kad generalinio direktoriaus atlyginimą nustato LRT taryba.

„Kai aš laimėjau konkursą, atlyginimas buvo parašytas. Jei tinka – eini, jei netinka – neini.

Kai aš laimėjau konkursą, atlyginimas buvo parašytas. Jei tinka – eini, jei netinka – neini.

Jis buvo nustatytas dar 1998 m., apie 12 tūkstančių litų buvo“, – sakė A.Siaurusevičius. Jis pridūrė, kad pats savo atlyginimo nenustatinėja – tai daro LRT taryba.

A.Siaurusevičius taip pat teigia, kad didelę dalį kadencijos šio nustatyto atlyginimo negavo. Per krizę jis susimažino savo atlyginimą apie 40 proc. ir šį sumažintą atlyginimą gavo mažiausiai trejus metus.

A.Širinskienė: LRT įstatymas nenumato, kiek turi uždirbti direktorius

Portalui 15min penktadienį susisiekus su A.Širinskiene, ji akcentavo, kad nors LRT įstatyme pasakyta, kad LRT taryba nustato generalinio direktoriaus atlyginimą, tikslios atlyginimo skaičiavimo tvarkos LRT įstatymas nenumato.

„Tai reiškia, kad tada yra taikomas kitas teisės aktas, kuris nustato skaičiavimo tvarką. Vadinasi, taikomas Vyriausybės nutarimas dėl viešųjų įstaigų, kurios priklauso valstybei, vadovų atlyginimų. Tame nutarime yra išimtis tik dviem viešųjų įstaigų tipams: valstybiniams universistetams ir valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms. LRT išimties tame teisės akte neturi, vadinasi, nutarimas yra taikomas LRT“, – sakė A.Širinskienė.

Advokatas: teisinis reguliavimas neaiškus, tad diskusija reikalinga

Advokatų profesinės bendrijos „Jonikaitis, Janušaitis LINKLEX“ advokatas Antanas Jonikaitis 15min teigė, kad teisinis reguliavimas LRT generalinio direktoriaus atlyginimo nustatymo klausimu nėra visiškai aiškus ir galutinį atsakymą turėtų pateikti teismai arba įstatymų leidėjai patikslindami įstatymus. Tačiau, jo teigimu, nederėtų manyti, kad LRT taryba generaliniam direktoriui savo nuožiūra gali nustatyti bet kokį atlyginimą.

Pasak A.Jonikaičio, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 1 straipsnis nustato, kad LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. Tuo tarpu LRT įstatymo 10 str. 1 d. 16 p. numato, kad „Taryba <...> viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą“.

Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad A.Širinskienės cituotas Vyriausybės nutarimas išties yra taikomas viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, vadovų darbo apmokėjimo tvarkai nustatyti. O LRT, pagal LRT įstatymą, yra būtent valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Į Vyriausybės nutarime numatytas išimtis LRT nepatenka.

Pasak A.Jonikaičio, nors LRT įstatymas yra aukštesnės galios teisės aktas negu Vyriausybės nutarimas, jis nenustato LRT vadovo atlyginimo nustatymo kriterijų, be to, LRT taryba, priimdama sprendimus, turi vadovautis ir kitais teisės aktais.

„LRT įstatymas tik numato, kad Taryba nustato generalinio direktoriaus atlyginimą. Manytina, kad tai yra funkcijos priskyrimas Tarybai, o ne kokiai nors kitai institucijai, tačiau toks teisinis reguliavimas greičiausiai negali būti suprantamas kaip suteikiantis Tarybai neribotas galimybes nustatyti bet kokį atlyginimą. Taryba priimdama sprendimus turi vadovautis ir kitais teisės aktais.

Pavyzdžiui, juk negalėtų Taryba nustatyti mažesnio nei minimali mėnesinė alga atlyginimo, nes tai pažeistų ir Vyriausybės nutarimą dėl minimalios mėnesinės algos, ir Darbo kodeksą. Nutarime yra įtvirtinti kriterijai, tai tų kriterijų ribose Taryba turėtų diskreciją galutinai nuspręsti“, – sakė A.Jonikaitis.

Taryba priimdama sprendimus turi vadovautis ir kitais teisės aktais. Pavyzdžiui, juk negalėtų Taryba nustatyti mažesnio nei minimali mėnesinė alga atlyginimo.

Teisininkas vis dėlto sutiko, kad teisinis reguliavimas šiuo klausimu nėra visiškai aiškus ir kad galima bandyti aiškinti, esą LRT įstatymas yra specialus išimtinai LRT veiklą reglamentuojantis teisės aktas, kuris yra aukštesnio lygio nei Vyriausybės nutarimas, todėl nutarimas LRT veikloje neturėtų būti taikomas.

„Manytina, kad galutinį atsakymą galėtų pateikti tik teismai, išaiškindami šio teisinio reglamentavimo taikymą arba įstatymų leidėjas, patikslindamas teisės aktus“, – sakė A.Jonikaitis. Jis pripažino, kad išsamesnė diskusija šiuo klausimu, į kurį dėmesį atkreipė A.Širinskienė, yra būtina.

Ž.Pečiulis: LRT direktoriaus atlyginimo dydis nustatytas seniai

Portalui 15min susisiekus su LRT tarybos pirmininku Žygintu Pečiuliu, jis taip pat sutiko, kad diskutuoti dėl LRT generalinio direktoriaus atlyginimo dydžio galima, ir prieštarauti A.Širinskienei neskubėjo. Tačiau Ž.Pečiulis akcentavo, kad LRT yra specifinė įstaiga ir diskusijoje į tai turi būti atsižvelgta.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žygintas Pečiulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žygintas Pečiulis

Ž.Pečiulis patvirtino, kad A.Siaurusevičiaus atlyginimas išties yra 4270 eurų „ant popieriaus“. Jo teigimu, apie 12 tūkst. litų atlyginimas LRT generaliniam direktoriui buvo nustatytas dar maždaug prieš 20 metų ankstesnės Tarybos, ir nuo tada jis ilgai nesikeitė.

Pasak LRT tarybos pirmininko, dabartinė LRT taryba, ilgai tyrusi ir analizavusi rinką, priėjo išvados, kad generalinio direktoriaus atlyginimas yra per mažas, ir praėjusiais metais apsisprendė jį pakelti. Sprendimas įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.

„Kadangi LRT vis dėlto veikia komercinėje rinkoje, konkuruoja ne su kitomis viešosiomis įstaigomis, o su komerciniais transliuotojais, tai buvo žiūrima į bendrą atlyginimų lygį.

Kadangi LRT vis dėlto veikia komercinėje rinkoje, konkuruoja ne su kitomis viešosiomis įstaigomis, o su komerciniais transliuotojais, tai buvo žiūrima į bendrą atlyginimų lygį.

Iš ten matėsi, kad LRT generalinio direktoriaus ir vadovaujančių darbuotojų atlyginimas yra daug mažesnis negu šito sektoriaus. Ir kadangi vidutiniai atlyginimai LRT po truputį nuosekliai augo, o generalinio direktoriaus atlyginimas stagnavo keletą dešimtmečių nekeliamas, buvo priimtas sprendimas jį padidinti 10 proc.“, – sakė Ž.Pečiulis.

Jo teigimu, vienas argumentų kelti atlyginimą buvo ir tai, kad artėja nauji generalinio direktoriaus rinkimai, ir didesnis atlyginimas turėtų padidinti šios pareigybės patrauklumą būsimiems pretendentams.

Paklaustas, kaip vertina A.Širinskienės teiginius, kad LRT generalinis direktorius pagal galiojančius teisės aktus uždirba per daug, Ž.Pečiulis neskubėjo jiems prieštarauti, tik pažymėjo, kad toks atlyginimas buvo nustatytas labai seniai.

„Dirbu šeštus metus LRT taryboje, kai į ją atėjau, atlyginimas buvo jau seniausiai nustatytas. Pagal ponios Širinskienės skaičiavimus, ir tada jis buvo aukštesnis už kažkokius nustatytus reikalavimus. Žinome ir kitą dalyką, kad mažinti atlyginimus yra tam tikros procedūros, turi būti tam tikra logika ir panašiai. Šiuo atveju mūsų logika tokia, kad nekito tas atlyginimas daug laiko ir mes gana nedidele dalimi, dešimtadaliu jį padidinom“, – sakė Ž.Pečiulis.

Jo teigimu, LRT generalinio direktoriaus atlyginimo dydis gali būti diskusijų objektas, bet diskutuojant svarbu įvertinti LRT specifiką.

„LRT yra specifinė įstaiga pagal savo valdymą, finansavimą, veiklos pobūdį, ir aklas kažkokių viešosioms įstaigoms taikomų nuostatų taikymas nemanau, kad yra logiškas. O jeigu bandoma taikyti, tai vadinasi, galima ir parengti išimtis, nes tame įstatyme išimčių yra, pavyzdžiui, universitetų rektoriai“, – sakė Ž.Pečiulis.

15min vertinimu, A.Širinskienė buvo arti tiesos teigdama, kad LRT generalinis direktorius uždirba daugiau, negu turėtų pagal galiojančius teisės aktus. Manyti, kad LRT taryba neatsižvelgdama į kitus teisės aktus gali vienašališkai nustatyti kokį nori generalinio direktoriaus atlyginimą, teisininko A.Jonikaičio nuomone, greičiausiai yra klaidinga. Tiesa, teisinis reguliavimas šioje srityje nėra visiškai aiškus ir teisės aktus galima interpretuoti įvairiai, tačiau diskusija šiuo klausimu yra reikalinga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min