„Kas liko Lietuvai – krosnelės?“
Toks įrašas prieš pat Kalėdas pasirodė vienoje „Facebook“ paskyroje. Išvakarėse Ukrainos energetikos ministerija pranešė, kad iš Lietuvos gavo šiluminę elektrinę. Ji turėtų patenkinti milijono vartotojų elektros energijos poreikius.
„Sudėtingą operaciją, trukusią 11 mėnesių, sudarė 149 įrangos, kurios bendras svoris siekė 2 399 tonas, pristatymai. Iš jų 40 buvo negabaritiniai kroviniai, įskaitant itin sunkius transformatorius ir statorius, kurių kiekvienas svėrė apie 172 tonas“, – teigiama pranešime.
Nors elektrinė neveikė devynerius metus, mums pavyko išsaugoti visą jos įrangą – veikiančią ir visiškai funkcionuojančią.
Minėtoje paskyroje, kurią prorusiškos propagandos skleidimo tikslams galimai naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo arba asmenys, pažerta kritikos tokiam sprendimui.
„Lietuvos gyventojai moka kosmines kainas už elektrą, skaičiuoja kiekvieną kilovatą, taupo šildymą ir sėdi šaltyje, o valdžia tuo metu ramiai atiduoda šiluminę elektrinę Ukrainai (kalba netaisyta – red. past.)“, – teigiama gausiai ikonėlėmis iliustruotame įraše.
Autorius ironizuoja, kad „mums, matyt, ir taip „gerai“: mokėkite daugiau, šalkite, tikėkite vėjo jėgainėmis ir „žaliąja energetika“.
„9,5 tūkst. generatorių, 7,2 tūkst. transformatorių – viskas iškeliavo. O kas liko Lietuvai? Krosnelės? Vėjo malūnai? Sąskaitos su nuliais? Ar Lietuvai ši elektrinė jau nebereikalinga?“ – toliau manipuliuojama emocijomis.
Įrašo pabaigoje – retorinis klausimas: „Žinoma, labai įdomu, kiek ilgai ta elektrinė apskritai veiks Ukrainoje, kol bus „atstatyta“ iki metalo laužo būklės.“
Toks pat įrašas po kelių valandų pasirodė ir „Telegram“ kanale, tariamai priklausančiame tam pačiam asmeniui.
Didžiausia logistinė operacija
Elektrinės perdavimas buvo „didžiausia kada nors vykdyta koordinuota logistinė operacija“, atlikta padedant Europos Komisijai (EK). Komponentus gabenti padėjo Lenkijos vyriausybės Strateginių rezervų agentūra.
Įranga buvo labai svarbi atliekant avarinius tinklo remonto darbus visoje Ukrainoje ir galiausiai leis atkurti elektros energijos tiekimą maždaug milijonui ukrainiečių.
Operacija buvo kompleksinio Europos Sąjungos (ES) atsako į Rusijos agresiją dalis. Iki šios dienos Ukrainos energetikos sektorius pagal UCPM mechanizmą iš ES gavo 9,5 tūkst. generatorių ir 7,2 tūkst. transformatorių.
Per beveik ketverius karo metus Rusija ne kartą kėsinosi į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, ypač civilinį elektros energijos tinklą. Atakų intensyvumas paprastai padidėdavo prieš žiemos mėnesius ir žiemos metu, todėl Ukrainos gyventojai netekdavo elektros energijos ir šildymo.
Siekdama sušvelninti šią padėtį, Lietuva 2024 m. liepą paskelbė, kad perduos Ukrainai elektrinę.
Įranga buvo paimta iš Vilniaus trečiosios elektrinės, kuri buvo uždaryta 2016 m., kad būtų galima pastatyti naują biokuro įrenginį.
Nebeveikė beveik dešimtmetį
2024 m. liepos 15 d. buvo paskelbta, kad bendrovė „Ignitis gamyba“ nusprendė Ukrainai perduoti Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės (TE-3) įrangą, kuri padės atkurti sugriautą Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Jos perdavimas buvo oficialiai patvirtintas pasirašius paramos sutartį tarp „Ignitis gamybos“ ir Ukrainos elektros paskirstymo tinklo operatoriaus.
„TE-3 įrangą pasirinkome tikslingai – ji ne tik tinka Ukrainos energetikos infrastruktūrai, bet ir tenkina elektros tinklų operatoriaus išreikštą poreikį“, – tuomet pažymėjo Lietuvos įmonės vadovė Asta Sungailienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad „Ignitis gamybai“ priklausanti TE-3 pagrindinė veikla buvo sustabdyta dar 2015 m. dėl didelių eksploatavimo sąnaudų. Nuo 2022 m. buvo galutinai nutrauktas TE-3 energetinių blokų eksploatavimas.
Taip pat skaitykite: Pernai Lietuva pagamino rekordiškai daug elektros, 2028 metais siekiama pasigaminti visą
Kartu buvo įvertinta, jog energetinių blokų eksploatavimas esminės įtakos elektros energetikos sistemos stabilumui neturės.
„Nors elektrinė neveikė devynerius metus, mums pavyko išsaugoti visą jos įrangą – veikiančią ir visiškai funkcionuojančią.
Daugiau nei 30 metų ši elektrinė, kurios bendra šilumos ir elektros galia siekė beveik 1 000 MW, aprūpindavo šiluma apie pusę Vilniaus namų ūkių. Dabar ši įranga prisidės prie gyvybiškai svarbių funkcijų Ukrainoje atkūrimo“, – pabrėžė A.Sungailienė.
Humanitarinės pagalbos paketas apėmė daugiau nei 300 vienetų svarbiausios TE-3 įrangos. Visgi didžiausią vertę sudarė įrangos pristatymo laikas ir jos integracija į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Tą pačią dieną keturios Lietuvos bendrovės – „Amber Grid“, „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO), „Ignitis gamyba“ ir „Tetas“ – pasirašė humanitarinės paramos tiekimo Ukrainai sutartis bei numatė priemones, kuriomis padės atstatyti sugriautą šalies energetinę infrastruktūrą.
Skaičiuojant rinkos vertes, šių ir kitų Lietuvos energetikos įmonių planuojamos humanitarinės paramos dydis viršija 50 mln. eurų.
Vėjas mažino kainas
Priešingai nei teigiama įraše, elektros kainos nėra kosminės. Štai gruodį, kuomet jis buvo paskelbtas, elektros energija biržoje kainavo ketvirtadaliu mažiau nei lapkritį. 2024-aisiais elektros energija buvo brangesnė beveik 7 proc.
Mat gruodį buvo ne tik šalta, bet ir vėjuota, o tai leido aktyviai gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Vėjo elektrinės sugebėjo užtikrinti beveik pusę visos šalyje suvartotos elektros energijos. Dar apie 20 proc. reikalingos elektros energijos importuota iš kitų regiono šalių. Likusi dalis pagaminta iš brangesnių, iškastiniu kuru išgaunamų elektros energijos šaltinių.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ teigimu, lietuviai už elektros energiją gruodį mokėjo mažiau nei vokiečiai, lenkai ar latviai. Didmeninė elektros kaina praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 8,34 ct/kWh (be PVM ir kitų dedamųjų), Vokietijoje – 10,83 ct/kWh, Lenkijoje – 10,95 ct/kWh. Tiesa, Estijoje ji buvo mažesnė – 8,43 ct/kWh, o Latvijoje – 9,05 ct/kWh.
Gruodį išaugo elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota daugiau nei 504 GWh, lapkritį – 336 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje liko panašus ir siekė 1 112 GWh (ankstesnį mėnesį – 1 105 GWh).
Pasibaigus šventėms ir atšalus energijos poreikis Lietuvoje sparčiai išaugo, didmeninė elektros kaina išliko palyginti žema, nurodyta „Litgrid“ pranešime. Be to, ilgas ir stabilus vėjuotas periodas leido jėgainėms pasiekti rekordinius gamybos rodiklius, taip tik vėjo elektrinės pagamino daugiausiai elektros.
Gruodžio 29-sausio 4 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo 30 proc. (nuo 53 eurų/MWh iki 69 eurų/MWh(. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina tuo pačiu laikotarpiu siekė po 73 eurų/MWh.
„Praėjusią savaitę vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino net 179 GWh elektros energijos, tai – didžiausia savaitės vėjo generacija šalies istorijoje, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys. – Įprastai vėjo generacija pasižymi dideliu nepastovumu, tačiau nuo gruodžio 25 d. iki sausio 4 d. stebėjome išskirtinai stabilų ir aukštą gamybos lygį.
Visą šį laikotarpį paros vėjo gamyba svyravo tarp 19 GWh iki 33 GWh, palyginti, vidutinė 2025 m. paros reikšmė siekė 10 GWh. Be to, 33 GWh – naujas paros vėjo gamybos rekordas, pasiektas sausio 1 d. Nors elektros kainos šiek tiek augo dėl augančio elektros poreikio pasibaigus šventėms ir atšalus orams, kainų lygis išlieka gerokai žemesnis nei prieš šventinį laikotarpį“.
Šalies elektrinės metų sandūroje užtikrino 86 proc. elektros energijos poreikio. Lietuvoje buvo pagaminta 227 GWh elektros energijos – 24 proc. daugiau nei Kalėdų savaitę, kai generacija siekė 182 GWh.
Vėjo jėgainių gamyba augo 41 proc. nuo 127 GWh iki 179 GWh (79 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos). Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba sumažėjo ketvirtadaliu nuo 24 GWh iki 18 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, kitos elektrinės – 15 GWh. Importuotos elektros sumažėjo dešimtadaliu.
Kalėdų savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje buvo sumažėjusi 36 proc. nuo 82 eurų iki 53 eurų už MWh. Gruodžio 27-ąją paros elektros kaina buvo antra mažiausia praėjusiais metais – 2,12 euro.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Ukrainai buvo perduota Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės (TE-3), kuri neveikė jau devynerius metus, įranga. Tai energijos kainų nepadidino, pavyzdžiui, elektra gruodį kainavo net pigiau nei ankstesnį mėnesį, o didžiumą jos Lietuvoje pagamino vėjo jėgainės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
