Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 2d. 09:01

Vasarą „valstiečiai“ spręs dėl Vilniaus atliekų deginimo jėgainės – gal net stabdys

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikai šią vasarą analizuos Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą ir net svarstys galimybę jį stabdyti. 15min tyrimas apie verslo įtaką politikams rodo: toks sprendimas valstybei atneštų šimtus milijonų nuostolių, bet būtų itin naudingas privačiai įmonei „Danpower Baltic“. Būtent šios įmonės argumentais remiasi LVŽS politikai.

Praėjusią savaitę 15min paskelbė žurnalistinį tyrimą apie verslo įtaką politikams.

Surinkta medžiaga rodo, jog energetikos įmonė „Danpower Baltic“ per savo atstovus ir lobistus darė įtaką LVŽS politikų pozicijai dėl strateginių valstybės projektų – Vilniuje ir Kaune statomų kogeneracinių jėgainių, kur bus deginamos atliekos ir taip gaminama šiluma bei elektra.

„Danpower Baltic“ yra didžiausias privatus šilumos gamintojas ir jam naujieji valstybiniai projektai yra nenaudingi. Ši verslo grupė gali gauti gerą pelną už šilumos pardavimą Vilniuje ir Kaune, tačiau valstybinės jėgainės padarytų neigiamą įtaką jos finansiniams rodikliams. Pusę „Danpower Baltic“ akcijų valdo verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.

„Danpower Baltic“ įvairiais būdais siekia, kad valstybė apsigalvotų dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybos.

Tų būdų yra keli. Pirma, ši įmonė įvairiuose teisminiuose ginčuose bandė sustabdyti valstybės projektus arba europinę paramą. Verslininkų skundai teismams nepasiekė rezultato. Antra, per savo atstovus ir lobistus jie bando daryti įtaką sprendimus priimantiems politikams.

Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/Abejones dėl atliekų kiekio skleidžiančius politikus įvairiais būdais veikė suinteresuoto verslo lobistai
Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/Abejones dėl atliekų kiekio skleidžiančius politikus įvairiais būdais veikė suinteresuoto verslo lobistai

Pastaruosius kelerius metus Seimą valdančios LVŽS frakcijos atstovai – tarp jų ir premjeras Saulius Skvernelis – skleidžia abejones dėl valstybinių kogeneracinių jėgainių. Jie naudoja būtent „Danpower Baltic“ argumentus ir jų apmokėtas studijas.

Politikai abejoja, ar ateityje Lietuvoje užteks degintinų atliekų visoms valstybinėms jėgainėms. Atsakingos valstybės institucijos sako – atliekų užteks. LVŽS politikai tai ignoruoja ir remiasi „Danpower Baltic“ argumentais. Jie siūlo būtent „Danpower Baltic“ naudingus sprendimus.

Anksčiau LVŽS politiko Virgilijaus Poderio vadovaujama Seimo Energetikos komisija be rimtų argumentų siūlė svarstyti galimybę stabdyti Kauno kogeneracinės jėgainės projektą. Padėtis pasikeitė. S.Skvernelio Vyriausybė suteikė „Danpower Baltic“ jėgainei Kaune skatinamąjį tarifą (18-25 mln. eurų per dvylika metų) ir tai smarkiai padidino „Danpower Baltic“ konkurencines galimybes Kaune.

Po šios taikos sutarties LVŽS politikai nebekalba apie Kauno atliekų deginimo jėgainę, jų abejonių taikiklyje atsidūrė kitas valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ vykstomas projektas Vilniuje. Būtent šis valstybės objektas gavo šimtamilijoninę Europos Komisijos paramą, kurią projekto nutraukimo atveju tektų grąžinti.

Ketvirtadienį LVŽS atstovas Kęstutis Mažeika sakė, kad per vasarą Vyriausybė ir Seimas analizuos Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą ir svarstys galimybę jį stabdyti.

Tai sutampa su „Danpower Baltic“ interesais.

„Valstiečiai“ abejoja

Ketvirtadienį 15min studijoje kalbėjęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LVŽS politikas Kęstutis Mažeika vėl išreiškė abejones dėl deginimui tinkamų atliekų kiekio – esą ateityje jų gali neužtekti visoms valstybinėms kogeneracinėms jėgainėms.

Paklaustas, ar kada nors jo vadovaujamo komiteto posėdžiuose nepriklausomos institucijos – Aplinkos ministerijos pareigūnai sakė, jog valstybinės jėgainės gali pritrūkti atliekų, K.Mažeika atsakė: „Dabar negaliu pasakyti tiksliai.“

Tačiau jis teigė abejojantis ministerijos skaičiavimais ir matęs skirtingų tyrimų: „Turime keletą studijų, kurios buvo atliktos, ir jų skaičiai yra skirtingi. Tie skaičiai tikrai skyrėsi ir mums iš to klausimų kilo.“

K.Mažeika tvirtino žinąs, jog dalį šių tyrimų užsakė suinteresuoti verslininkai – „Danpower Baltic“, todėl į studijas žiūrintis atsargiai.

Taip pat jam abejonių kyla ir dėl to, kaip įgyvendinami valstybės projektai. Iš parlamentaro pasisakymo galima suprasti, esą „Lietuvos energijoje“ būta asmenų, suinteresuotų organizuoti dešimtis milijonų eurų kainuojančius viešuosius pirkimus.

„Todėl tą situaciją vertiname tikrai atsargiai“, – 15min aiškino K.Mažeika.

Jis nedetalizavo, apie kokius asmenis ir kokius viešuosius pirkimus kalba, bet anksčiau panašiai pasisakė ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

Štai ką premjeras yra sakęs apie Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus: „Grupė draugų, kurioje yra buvę Vyriausybės patarėjai, „Lietuvos energija“, darbuotojai, kurie darbuojasi specialiosiose tarnybose, sugalvoja, kad Lietuvai labai svarbu padaryti du abejotinos reikšmės, gyventojus nuodysiančius projektus.“

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė nepradėti tyrimo pagal premjero surinktą medžiagą. Po Tomo Dapkaus laidoje paskelbtų panašių teiginių, tyrimą pradėjo ir pati „Lietuvos energija“, bet pažeidimų nenustatė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika

Abejonės iš Kauno persikėlė į Vilnių

Svarbu suprasti, jog anksčiau LVŽS atstovaujantys Seimo nariai skleidė abejones dėl Kauno atliekų deginimo jėgainės projekto. Dabar jie turi naują idėją. Šią vasarą „valstiečiai“ aiškinsis dėl valstybės jau statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės, kuriai Europos Komisija patvirtino šimtamilijoninę paramą.

„Kalbant apie Vilniaus projektą, jisai praėjusios Vyriausybės <...> buvo stumiamas buldozeriu, – 15min kalbėjo K.Mažeika. – Vasaros laikotarpiu mes tikrai išanalizuosime, jau kalbėjome ir su premjeru, visą projekto atsiradimo eigą ir, manau, paaiškės iš tikrųjų, kokiomis aplinkybėmis jis buvo patvirtintas. Aišku, jeigu viskas bus teisingai, atsižvelgiant ir į poveikio aplinkai vertinimą ir kitas procedūras, tai nebus priežasčių jį stabdyti. Bet jeigu atsiras papildomų aplinkybių, tai tikrai, manau, bus svarstytina.“

Svarbi aplinkybė. Anksčiau LVŽS politikai kėlė abejones dėl Kauno kogeneracinės jėgainės – buvo svarstoma atsisakyti būtent Kauno projekto. 2018-ųjų pavasarį Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pagal taikos sutartį įsipareigojo iš „Danpower Baltic“ elektrinės Kaune pirkti elektrą didesne nei rinkos kaina. Tai itin padidino „Danpower Baltic“ konkurencingumą Kaune ir verslininkų galvos skausmas persikėlė į Vilnių, kur valstybė taip pat stato kogeneracinę jėgainę.

Kauno projektas dingo ir iš politinių abejonių. Dabar LVŽS politikai abejoja Vilniaus projektu, kuriam skirta europinė parama – apie 140 mln. eurų.

„Kauno projektas visas procedūras praėjęs tikrai teisingai, tikslingai ir savalaikiai“, – dabar K.Mažeika kalbėjo apie jėgainę, dėl kurios anksčiau valdantiesiems kilo daugiausiai abejonių.

Kauno atliekų deginimo jėgainė statoma be Europos paramos. Projektą vysto valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kartu su atrinktu privačiu investuotoju „Fortum Heat Lietuva“. Jam valstybė yra gavusi 120 mln. eurų paskolą iš „Swedbank“.

Anksčiau LVŽS politikai kėlė abejones dėl Kauno kogeneracinės jėgainės. Tačiau S.Skvernelio Vyriausybė įsipareigojo iš „Danpower Baltic“ elektrinės Kaune pirkti elektrą didesne nei rinkos kaina. Tai itin padidino „Danpower Baltic“ konkurencingumą Kaune ir verslininkų galvos skausmas persikėlė į Vilnių. Dabar LVŽS politikai abejoja Vilniaus projektu.

Patirtų apie 122 mln. eurų nuostolių

Parlamentaras K.Mažeika sakė, kad minėtą tyrimą dėl „Lietuvos energijos“ vystomo Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto atliks tiek Vyriausybės, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komiteto atstovai.

Jis nedetalizavo, kaip veiks šis procesas.

„Mes turime sukūrę darbo grupę atliekų problemoms spręsti“, – aiškino K.Mažeika.

Paklaustas, ar jam žinoma, kad nutraukusi Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybas valstybė patirtų šimtamilijoninius nuostolius, K.Mažeikia atsakė: „Bet kokiu atveju, tai turi būti ir Finansų ministerijos sprendimai arba paskaičiavimai: kiek mes išloštume arba praloštume nutraukdami vieno iš projektų tęstinumą ir kiek mes išloštume arba praloštume, jeigu įgyvendintume tuos projektus.“

Prieš kelis mėnesius finansų ministras Vilius Šapoka tame pačiame K.Mažeikos vadovaujamame Aplinkos apsaugos komitete nedviprasmiškai pasakė, kad nutraukus Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybas valstybės nuostoliai siektų 122 mln. eurų. Be to, reikėtų iškart grąžinti 14,3 mln. eurų Europos Komisijai. Valstybė patirtų ir reputacinę žalą, mat reikėtų nutraukti sutartis su garsiomis Vokietijos, Prancūzijos įmonėmis.

LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis
LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis

Klausimo imsis rudenį

Šis klausimas bus svarstomas naujajame politiniame sezone, kuris prasidės rugsėjo viduryje.

Be to, Seimo rudens sesijoje politikai imsis ir LVŽS atstovų registruotų pataisų, draudžiančią atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų. Klausimas buvo svarstomas Seime praeitos savaitės pabaigoje, bet patys LVŽS atstovai jį nukėlė į rudenį.

„Su Vyriausybe mes diskutavome šituo klausimu ir reikėtų tikrai daugiau argumentų“, – prašydamas atidėti klausimo svarstymą iki rudens Seimo posėdyje šeštadienį kalbėjo K.Mažeika.

Šią LVŽS politikų pataisą iš esmės sukritikavo Seimo teisininkai, mat tokiu atveju Lietuvoje surasti jėgainių statybai tinkamą vietą būtų neįmanoma.

Svarbu pažymėti, jog įprastai naujos įstatymų pataisos nėra taikomos atgaline data, todėl lyg ir neturėtų liesti jau statomų „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių. Tačiau LVŽS politikai savo pataisoje paliko išimtį – Vyriausybė galėtų pati apsispręsti, ką daryti su jau vykdomais projektais.

„Teisingai pastebėjote, įstatymai atbuline tvarka negalioja. <...> Aš manau, kad iš principo net ir šio įstatymo nereikia. Jeigu Vyriausybė nefinansuos, neskirs pinigų projektų įgyvendinimui, tai automatiškai projektas sustos“, – 15min sakė K.Mažeika.

Ir toliau tvirtina, kad atliekų užteks

15min laidoje dalyvavo ir aplinkos viceministras Dalius Krinickas. Jis jau kelerius metus kartu su kitais Aplinkos ministerijos pareigūnais aiškina parlamentarams, jog deginimui tinkamų atliekų Lietuvoje užteks visoms valstybinėms jėgainėms.

D.Krinickas teigė, kad pradžioje „Lietuvos energijos“ kogeneracinės jėgainės buvo planuojamos didesnės, bet atlikus deginimui tinkamų atliekų kiekių prognozes, pajėgumai buvo sumažinti.

Aplinkos ministerijos nuotr. /Dalius Krinickas
Aplinkos ministerijos nuotr. /Dalius Krinickas

Jis pasakojo, kad Aplinkos ministerija buvo gavusi kelis tyrimus apie deginimui tinkamų atliekų prognozes – „Lietuvos energijos“ užsakytą bei įmonės „Sweco“ atliktą tyrimą ir taip pat lobisto Martyno Nagevičiaus studiją (jis atstovauja ir „Danpower Baltic“ interesams).

Abiejų pateiktų tyrimų skaičiai smarkiai skyrėsi, o Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai atlikti nepriklausomus skaičiavimus. Tai buvo padaryta kartu su valstybės institucijomis: Regioniniais atliekų tvarkymo centrais, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad vien komunalinių atliekų visoms valstybinėms jėgainėms neužteks. Tačiau Kaune galima deginti ir pramonines atliekas, pakuotes, dumblą, pasaugotas atliekas.

„Tokiu atveju skaičiai visuomet buvo tie patys. Ir buvo konstatuota, kad jų (atliekų – 15min) turėtų užtekti“, – 15min sakė D.Krinickas.

Jis aiškina, kad Aplinkos ministerijos teikiamos degintinų atliekų prognozės iš esmės niekada nesikeitė ir nebuvo paneigtos. Institucija visuomet tvirtino, kad atliekų užteks.

Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad vien komunalinių atliekų visoms valstybinėms jėgainėms neužteks. Tačiau Kaune galima deginti ir pramonines atliekas, pakuotes, dumblą, pasaugotas atliekas. „Tokiu atveju skaičiai visuomet buvo tie patys. Ir buvo konstatuota, kad jų turėtų užtekti“, – sakė D.Krinickas.

Kalbėdamas apie galimą jėgainių taršą aplinkos viceministras teigė, jog poveikio aplinkai vertinimo išvados yra patvirtintos abiem įrenginiams. Jose buvo vertinama oro tarša, triukšmas, įvairios taršos mažinimo priemonės.

Be to, premjeras S.Skvernelis ir kiti LVŽS politikai abejodami valstybės projektais dažnai remiasi dar vienu argumentu – „Lietuvos energijos“ projektais suabejojo ir Europos Komisija.

Ir tikrai Europos Komisija pastebėjo, kad pagal žiedinės ekonomikos planą, Lietuva 2030-aisiais turėtų perdirbti 65 proc. savo komunalinių atliekų (šis planas pavėlintas). Briuselyje suabejota, ar šis tikslas bus pasiektas, jeigu Lietuva pastatys dvi kogeneracines jėgaines ir degins apie 30 proc. savo komunalinių atliekų – taip gali atsirasti komunalinių atliekų deginimo pertekliniai pajėgumai.

Aplinkos viceministras D.Krinickas 15min tvirtino, kad ministerijos pateiktos degintinų atliekų prognozės buvo suskaičiuotos atsižvelgiant į šiuos europinius tikslus: „Toks buvo Europos Komisijos argumentas pagrindinis <...> pateikti prognozę, atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos paketo nuostatas.“

Jis taip pat paneigė kai kurių Seimo narių kalbas, esą Europos Komisija išreiškė neigiamą nuomonę dėl Kauno atliekų deginimo jėgainės.

D.Krinickas nenorėjo komentuoti, kodėl LVŽS politikai net po oficialių ministerijos patikinimų, jog degintinų atliekų Lietuvoje užteks, toliau kelia abejones.

„Čia, matyt, reikėtų kiekvieno Seimo nario klausti“, – atsakė jis.

Paklaustas, ar Lietuvoje be Aplinkos ministerijos yra dar kompetetingų institucijų, galinčių skaičiuoti atliekų kiekius, D.Krinickas atsakė neigiamai: „Atsakymas, matyt, yra ir taip aiškus, nes Aplinkos ministerija kuruoja atliekų sektorių. Ministerijai buvo prašymas pateikti skaičius, ministerija juos ir pateikė.“

15min tęs tyrimą apie verslo įtaką politikams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:34
00:16
00:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min