Rusiškos kilmės mitas
„Druskoj cianidas“, – birželio 4 d. paskelbė viena „Facebook“ vartotoja, pasidalijusi kitos internautės įrašu, kuriame šis teiginys paaiškintas išsamiau.
„Ant kelių gamintojų druskos pakuočių, be natrio chlorido (tiesą sakant, pačios druskos), nurodyti maisto priedai
E-535 ir E-536.
E-535 yra natrio ferocianidas, priklausantis stabilizatorių grupei. Jo dedama į druską, kad nesuliptų ir būtų sniego baltumo, druska išbalinama..
E-535 sudėtyje yra cianido junginių, todėl jo naudojimas dideliais kiekiais daro pražūtingą poveikį žmogaus organizmui.
E-536 yra kalio ferocianidas, taip pat stabilizatorius. Bet verdant ar kaitinant jis virsta į baisų nuodą, tai vandenilio cianido rūgštis“, – teigiama įraše, kuris „Facebook“ buvo paskelbtas dar kovo pabaigoje.
Tą pačią birželio 4-ąją tekstas pasirodė ir kitose paskyrose, juo dalijamasi savigydai skirtose grupėse.
70 kg sveriančio žmogaus inkstai galimai būtų pažeisti per dieną suvartojus 308-434 mg ferocianido arba daugiau nei 30 kg druskos (mirtinas būtų jau pats druskos kiekis).
Kovo pabaigoje buvo dalijamasi panašiu, tik gerokai trumpesniu tekstu, kuriame taip pat paaiškinta, kodėl druskoje esama minėtų medžiagų, tačiau reiškiamos abejonės dėl jų saugumo.
Taip pat skaitykite: Nusitaikė į druską: rado esą pavojingų priedų, bet jie leistini ir nekenksmingi
Įspėjimų dėl valgomosios druskos socialiniuose tinkluose būta ir anksčiau, apie juos rašė ir portalas 15min. Tokie įrašai platinti ir Latvijoje. Šios šalies faktų tikrintojai iš tinklalapio „Re:Baltica“ išsiaiškino, kad šis naratyvas plinta iš Rusijos.
Leidžiama iki 20 mg/kg
Druska yra kristalinės struktūros cheminė medžiaga, sudaryta iš 40 proc. natrio ir 60 proc. chloridų. Didžiausias druskos šaltinis gamtoje yra druskingi vandenys (vandenynai, jūros, ežerai, požeminiai vandens telkiniai), ji gali būti iškasama karjeruose ar šachtose.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, 97-99 proc. iškasamosios druskos – kaip tik ji minima cituotuose įrašuose –sudaro natrio chloridas.
Kad drėgnoje aplinkoje ji nesušoktų į kietus gumulus ir išliktų biri, į valgomąją druską dedami priedai E-535 ir E-536.
Europos Sąjungoje įvairūs ferocianidai (E535 – natrio, E536 – kalio, E538 – kalcio) yra pripažinti saugiais, juos leidžiama dėti į druską ir druskos pakaitalus kaip lipnumą reguliuojančias medžiagas ir stabilizatorius. Didžiausia leistina koncentracija yra 20 mg viename kilograme produkto.
Šiuos priedus saugiais taip pat yra pripažinusios JAV Maisto ir vaistų administracija, Jungtinis Maisto ir žemės ūkio bei Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komitetas.
Ferocianido, nes jame esantis cianidas yra tvirtai susijungęs su geležies atomu, kuris neleidžia jam išsiskirti organizme.
2018 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), remdamasi akademiniais tyrimais, iš naujo įvertino šių maisto priedų saugą. Buvo padaryta išvada, kad ferocianidai nesikaupia žmogaus organizme ir daugiau nei 99 proc. jų medžiagų pasišalina su išmatomis: „Ferocianidų įsisavinimas yra menkas ir žmogaus kūne nesikaupia.“
Nesama pagrindo manyti, kad nedideliais kiekiais suvartojamos šios medžiagos turi neigiamo poveikio sveikatai, pavyzdžiui, vėžio ląstelių susidarymui ar vaisiaus vystymuisi.
Pagrindinis organas, kurį gali paveikti ferocianidai, yra inkstai, tačiau, kaip pabrėžė EFSA, jie kenksmingi tik labai didelėmis dozėmis.
70 kg sveriančio žmogaus inkstai galimai būtų pažeisti per dieną suvartojus 308-434 mg ferocianido arba daugiau nei 30 kg tokios druskos, kuri matoma platinamose nuotraukose (tokiu atveju mirtinas būtų jau pats druskos kiekis, prilygstantis dviem senoviniams masės vienetams pūdams, žinomiems iš posakio apie ilgamečius santykius).
Ferocianidai yra stabilūs. Nors pavadinimuose minimas cianidas, jiems patekus į organizmą ši nuo seno kaip nuodas žinoma medžiaga neišsiskiria.
„Nereikia bijoti ferocianido, nes jame esantis cianidas yra tvirtai susijungęs su geležies atomu, kuris neleidžia jam išsiskirti organizme, – pabrėžia Kanados McGillo universiteto Mokslo ir visuomenės biuras. – Ir net jei jis išsiskirtų, tai neturėtų reikšmės, nes kiekis yra per mažas, kad padarytų žalos. Jau nekalbant apie tai, kad pats ferocianidas yra visiškai netoksiškas.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. Teiginiai, kad druskoje esama pavojingo priedo, kurio pavadinime minima tikrai nuodinga medžiaga cianidas, yra klaidinantys. Kaip rodo tyrimai, ferocianidai leistinomis nedidelėmis dozėmis nėra pavojingi sveikatai. Europos maisto saugos agentūros duomenimis, įprastomis maisto pramonėje naudojamomis koncentracijomis šie priedai yra nepavojingas ir nedaro neigiamo poveikio sveikatai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
