Socialiniuose tinkluose pasirodė įrašas, kuriame keliami klausimai dėl rinkimų legitimumo – aiškinama, esą jie buvo suklastoti.
„Tėvynės sąjungos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo pataisą, kad į kalėjimus bus sodinami visi tie, kurie kalbės apie tai, kad tiek Seimo, tiek ir prezidento rinkimai pernai buvo grubiai suklastoti.
Nors VRK iš karto po rinkimų puolė naikinti rinkimų dokumentus, kai kuriuos jų pavyko gauti ir išsaugoti. Iš šių dokumentų dėliojasi įdomus „vaizdialis“.
Pagal važtaraščius Seimo rinkimų biuletenius vežiojanti UAB „Lodvila“ dar 2024-10-17 Šeškinės-Šnipiškių apygardai atvežė II turo biuletenius, tame tarpe ir baisinį kiekį neidentifikuojamų kitų apygardų biuletenių;
Tik po trijų dienų, kai biuleteniai jau buvo atgabenti, 2024-10-20 VRK paskelbia pakartotiną balsavimą antrame ture.
Klausimas – kaip iš anksto Lodvila žinojo, ką spausdinti antram turui ?“, – piktinamasi „Facebook“ įraše (kalba netaisyta).
Įstatymo projekto įkvėpėjas – kandidatas
Gegužės viduryje Baltarusijos sostinėje Minske surengtoje spaudos konferencijoje buvęs kandidatas į šalies vadovo postą Eduardas Vaitkus pareiškė, kad Lietuva neturi teisėtai išrinkto prezidento. Jis tikino, kad taip yra dėl, anot jo, daugybės per prezidento rinkimus padarytų pažeidimų.
Vilniaus apskrities policija dėl šių politiko pareiškimų pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už veikimą prieš Lietuvą.
Dėl tokio politiko vizito į Baltarusiją konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą (VSD). Institucijų prašoma įvertinti, ar tokie veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip pagalba kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
L.Kasčiūnas taip žadėjo pristatyti veikimo prieš Lietuvą prevencijos įstatymą ir Baudžiamojo kodekso pataisas.
Taigi, „Facebook“ įrašo dalyje, kurioje užsimenama apie tai, kad abejojantys rinkimų rezultatais neva atsidurs kalėjime, kalbama būtent apie L.Kasčiūno planuojamą inicijuoti įstatymo pataisą.
Tačiau visiškai nereiškia, kad net priėmus panašią pataisą, būtų draudžiama viešai abejoti rinkimų skaidrumu ar būtų ribojama žodžio laisvė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas L.Kasčiūnas paaiškino, dėl ko buvo nuspręsta svarstyti apie galimas įstatymo pataisas.
„Problema yra tame, kad šiuo metu Lietuvoje pastebime penktosios kolonos apraiškas ir jų tikrai nemažėja mūsų šalyje. Jai ne vieną kartą ekspertiškai vertinome dabartinį teisinį reguliavimą – ar jis pakankamai įgalina valstybę gintis nuo tokių asmenų.
Yra 118 straipsnis Baudžiamojo kodekso, kur numatyti pamatiniai principai. Tačiau kyla klausimų, ar reguliavimas, toks, koks jis yra dabar, yra adekvatus šalyje susiklosčiusiai situacijai.
Pateiksiu pavyzdį: tarkime, Lietuvos pilietis nuvyksta į okupuotas Ukrainos teritorijas ir ten dalyvauja kaip stebėtojas neteisėtame Rusijos referendume, o vėliau viešai teigia, kad viskas vyko teisėtai ir kad šios teritorijos dabar oficialiai priklauso agresorei.
Pagal dabartinį reguliavimą, kuris iš principo reikalauja tiesioginio veikimo prieš Lietuvą, kyla labai rimtas klausimas, kaip į tai galėtų reaguoti teisėsauga ir kokia būtų teismų praktika.
Tačiau juk akivaizdu, kad tai yra netiesioginis veikimas prieš Lietuvą, nes veikiama prieš mūsų sąjungininką.
Taigi šiuo požiūriu gali būti, kad mūsų teisinė sistema nebūtų pajėgi adekvačiai reaguoti į tokią situaciją. Todėl dabar svarstome projektą, kuriuo siekiame sustiprinti tuos įrankius“, – paaiškino L.Kasčiūnas.
Jis pridūrė, kad ruošiama iniciatyva kol kas tebėra svarstymų stadijoje – kol kas nėra pateikta jokių konkrečių siūlymų, vyksta diskusijos su ekspertais. Tačiau jis pabrėžė, kad pakeitimais nesiekiama suvaržyti žodžio laisvės.
„Puikiai suprantame žodžio laisvės ir demokratijos svarbą – tai pamatinės vertybės, skiriančios mus nuo autoritarinių Rusijos ir Baltarusijos režimų. Suprantame, kad bet koks reglamentavimas turi būti labai gerai įvertintas, teisiškai tinkamai sustyguotas ir apgalvotas“, – sakė parlamentaras.
Biuletenių detektyvas
15min pateiktame VRK atsakyme paaiškinama, kad Seimo rinkimams, konkrečiai rinkimų dienai, VRK užsakymu buvo spausdinta po 100 procentų balsavimo biuletenių visiems rinkėjų sąraše esantiems rinkėjams.
Jie buvo paskirstyti po visas 70 Lietuvos rinkimų apygardų pirmajame rinkimų ture, o antrajame rinkimų ture – toms rinkimų apygardoms, kuriose vyko pakartotinis balsavimas (8 rinkimų apygardose Seimo nariai buvo išrinkti jau pirmajame rinkimų ture).
-
Prieš balsavimo pabaigą – didžiulės eilės ir Lietuvoje, apylinkėms teko skolintis biuletenių
-
Nuotrauka su klaidingai atspausdintu biuleteniu – pokštas, VRK svarsto kreiptis į teisėsaugą
-
„Suprantame nusivylimą“: VRK atsakė į užsienio lietuvių skundus dėl negautų ar vėlavusių rinkimų biuletenių
-
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys atskleidė, kiek partijos ir kandidatai išleido Seimo rinkimams
-
VRK: kandidatų interviu „Radio Belarus“ eteryje šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą
-
Seimo rinkimų įstatymas nebegalioja, ar tai reiškia, kad nėra prasmės balsuoti?
Papildomas 30 procentų biuletenių rezervas buvo numatytas ir atspausdintas balsavimui iš anksto organizuoti.
Be to, kiekviena iš 70 apygardų rinkimų komisijų (tiek pirmame, tiek antrame ture) gavo visų Lietuvos teritorijoje esančių apygardų biuletenių, kad užtikrintų, jog į išankstinio balsavimo vietą atvykęs bet kurios apygardos rinkėjas galėtų balsuoti už savo vienmandatės rinkimų apygardos kandidatus.
„Planuojamas spausdinti biuletenių skaičius apskaičiuojamas pagal rinkėjų skaičių rinkėjų sąraše. Planuojant biuletenių skaičių ir paskirstymą apygardoms jų skaičius yra apvalinamas 100 tikslumu, nes biuleteniai segami po 100 vnt.“ – aiškinama VRK pateiktame komentare.
Rezervas – balsuojantiems kitur
VRK akcentuoja, kad Lietuvoje Seimo rinkimų metu rinkėjai gali balsuoti visose savo rinkimų apygardos ribose esančiose rinkimų apylinkėse, todėl rinkimų apygardoje visada paliekamas biuletenių rezervas, kad būtų galima papildyti atsargas tose rinkimų apylinkėse, į kurias žmonės susirinko balsuoti gausiau.
Taip pat rinkimų apygardos biuletenių rezerve esantys biuleteniai naudojami organizuojant balsavimą specialiuosiuose punktuose: gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos namuose, kariniuose vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.
Apygardoje turimų biuletenių rezervas numatomas pagal ankstesnių rinkimų patirtį, t. y. pagal tai, kaip rinkėjai yra balsavę ankstesniuose rinkimuose.
„Suprantama, kad didžiųjų miestų, kuriuose yra gausi rinkėjų koncentracija, apygardoms paskiriamas didesnis biuletenių rezervas balsavimui iš anksto organizuoti, kadangi čia išankstinio balsavimo dienomis balsuoja daugiatūkstantinis rinkėjų skaičius.
Balsavimą iš anksto Vilniuje organizavo Šeškinės-Šnipiškių rinkimų apygarda, kurios teritorijoje yra Vilniaus miesto savivaldybės pastatas.
Šiai rinkimų apygardos komisijai buvo pavesta organizuoti ir balsavimą visose Vilniaus mieste veikusiose papildomose balsavimo vietose (VU Verslo mokykloje, A.Sacharovo aikštėje bei Lukiškių aikštėje). Tai yra pačios aktyviausios balsavimo iš anksto vietos, kuriose balsuoja rinkėjai iš visos Lietuvos, tai yra visų 70 rinkimų apygardų“, – rašoma Komisijos komentare.
Antrojo turo skaičiai – apytiksliai
„Facebook“ tinkle platinamame įraše keliami klausimai dėl rinkimų biuletenių kiekio apskaičiavimo prieš antrąjį turą. Tvirtinama, neva VRK iš anksto žinojo, kiek balsavimo lapelių prireiks kiekvienoje apygardoje, o tai jau esą įrodo, kad rinkimai buvo suklastoti.
Balsavimo lapelius spausdinusi įmonė „Lodvila“ krovinį VRK pristatė spalio 17 dieną, o dėl antrojo turo buvo sprendžiama tik po trijų dienų – spalio 20 dieną.
Tačiau šis važtaraštis visiškai nereiškia, kad į apygardas buvo pristatytas tikslus balsavimo lapelių skaičius.
Kaip paaiškina VRK, rinkimų biuleteniai turi būti pristatyti visoms Lietuvoje esančioms rinkimų apygardoms, kad rinkimų apygardos spėtų pasirengti balsavimui iš anksto, t. y. kad komisijos spėtų paskirstyti biuletenius.
Dėl šios priežasties rinkimų biuleteniai yra spausdinami ir pristatomi anksčiau nei VRK patvirtina rezultatus.
„VRK pirmiausia spausdina tų rinkimų apygardų biuletenius, kurių pirmojo turo rezultatai nekelia abejonių, bet taip pat įvertina riziką, kad gali tekti perspausdinti dalį biuletenių dėl balsų perskaičiavimo.
Svarbu paminėti, kad biuletenių spausdinimo procese visada dalyvauja Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie LR finansų ministerijos atstovai, užtikrinantys saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinę apsaugą ir leidybą“, – paaiškinama komentare 15min.
Taigi, siekiant užtikrinti sklandų pasiruošimo procesą, tik dalis rinkimų biuletenių atgabenama į apygardas iš anksto.
Spausdinimas – prižiūrimas
Komisijos atstovai akcentuoja, kad balsavimo biuletenių spausdinimas vykdomas laikantis griežtų reglamentų, o taip pat prižiūrimas ir tikrinamas procesas.
„Balsavimo biuleteniai priskiriami saugios spaudos leidiniams. Tai reiškia, kad juos spausdinti gali tik specialius leidimus dirbti su saugia spauda turinti spaustuvė. Įmonė „Lodvila“ yra laimėjusi viešąjį pirkimą spausdinti rinkimų dokumentus, kuriems yra taikomi aukščiau paminėti saugios spaudos reikalavimai.
Pats balsavimo biuletenių spausdinimo procesas yra prižiūrimas Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie LR finansų ministerijos atstovų, kurie užtikrina saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinę apsaugą ir leidybą“, – paaiškina VRK.
Rinkimų rezultatai – patvirtinti
Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino galutinius 2024 m. Seimo rinkimų rezultatus.
Sprendimas buvo priimtas praėjusių metų lapkričio 3 d. vykusio VRK posėdžio metu.
Vadovaujantis Rinkimų kodeksu buvo patvirtinti spalio 27 d. Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo rezultatai 63 vienmandatėse rinkimų apygardose ir spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutiniai rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Posėdžio metu VRK nustatė 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius sąrašuose eiles.
Komisija taip pat patvirtino pagal galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Seimo narius.
15min verdiktas: Melas. Seimo rinkimai nebuvo suklastoti – jie pripažinti įvykusiais. Biuletenių gabenimo važtaraščiai niekaip neįrodo rinkimų tvarkos pažeidimų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
