Papiktino „fotosesija“
Vienas internautas su savo sekėjais „Facebook“ pasidalino „drakono dantų“ nuotrauka ir tokiomis mintimis: „Klaipėda apsaugota. Galite miegoti ramiai.
Slapta kontržvalgyba nustatė tikslią vietą, kur priešo laivai galėtų atplaukti. Sprendimas – genialus. Į jūrą besiribojančioje pakrantėje, ant smėlio, tyliai išdygo betoniniai keli drakono dantys. Tiksliai ten ku reikia. Geometriškai išrikiuoti, pasiruošę sustabdyti viską – nuo rusų povandeninių laivų, dronų iki plaukiojančių skalbimo mašinų.
Saugumo skylė užlopyta. Jūros vėjas dabar gali pūsti drąsiau – niekas nepraslys pro šią neįveikiamą gynybos liniją. Nuo šiol nė vienas diversantas neišdrįs artintis prie mūsų krantų.
Gerai. Baigiam bairius.
Karinės jūrų pajėgos vertos padėkos. Už budrumą, už treniruotes, už norą stiprinti šalies saugumą, net jei tai kartais atrodo keistai iš šono. Geriau ruoštis, nei vėliau gailėtis.
Tik gal ne kiekviena gynybos inovacija privalo turėti fotosesiją. Kai kurios nuotraukos labiau prajuokina mūsų priešus nei atbaido. O be šito paveiksliuko – spaudos pranešimas būtų atrodęs gerokai rimčiau.
Bet tebūnie – jūra rami, Klaipėda saugi ir pasiruošus ( kalba netaisyta – red. past.)“, – rašė jis.
Kitas internautas, turintis daug sekėjų, paskelbė panašią nuotrauką su komentaru: „Kokia gėda“.
Kritikos netrūko ir iš kitų socialinių tinklų vartotojų, kurie ironizavo apie situaciją ir komentavo kitų internautų „Facebook“ įrašus.
Tai – pratybų dalis
Viena svarbi detalė, kurią nutylėjo dalis internautų, yra ta, kad šios fortifikacijos buvo dislokuotos kaip pratybų „Audros smūgis 2025” dalis. Pranešimą apie jas Lietuvos kariuomenė išplatino dar spalio 10 d. Jį skelbė daugelis žiniasklaidos priemonių, tad veiksmai tikrai nebuvo atlikti slapta, kaip tvirtino internautas.
Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos 15min patvirtino, jog internauto paskelbta nuotrauka yra autentiška ir padaryta pirmą pratybų dieną – spalio 13-ąją, kuomet kliūtys buvo ką tik pradėtos statyti. Šiuo metu jų yra dar daugiau ir jos Melnragės paplūdimyje bus įrengiamos visą savaitę.
Pasibaigus pratyboms fortifikacijos bus pašalintos. Tai nėra nuolatiniai gynybiniai statiniai, paaiškino Karinės jūrų pajėgos.
Anot jų, šios pratybos tiesiogiai siejamos su visos Lietuvos kariuomenės organizuojamomis šių metų didžiausiomis pratybomis „Perkūno griausmas 2025“, per kurias išbandomi valstybės ginkluotos gynybos planai, valstybės sistemingas perėjimas iš taikos į karo metą bei komendantūrų veikla savivaldos institucijose.
„Audros smūgyje“ dalyvauja Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos ir įgūdžius atnaujinti pakviesti aktyviojo kariuomenės rezervo kariai.
Pratybų metu veiksmai vykdomi Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių teritorijose, Gargždų, Palangos, Kretingos rajonų savivaldybių teritorijose, Kairių poligone, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Kuršių mariose, Kuršių nerijoje bei visoje Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje.
Taip pat suplanuota išsilaipinimo operacija iš Baltijos jūros į paplūdimį I Melnragės teritorijoje ir tolesni veiksmai sausumoje.
Kariuomenė iš anksto pranešė, jog pajūryje bus pastatytos inžinerinės kliūtys, kaip „ežiai“, koncertina, „drakono dantys“, improvizuoti minų laukai.
Kokia kliūčių funkcija pratybų metu?
Kaip Karinės jūrų pajėgos paaiškino 15min, pakrantės inžinerinių kliūčių įrengimas yra vienas iš pratybų elementų, kurio tikslas – gilinti žinias ir praktinius įgūdžius organizuojant pakrantės gynybą.
„Tokių kliūčių įrengimas yra būtinas siekiant sutrikdyti priešo išsilaipinimą į krantą. Pažymėtina, kad vieta pasirinkta atsitiktinė, siekiant kuo mažiau trikdyti visuomenę, bet tuo pačiu treniruotis. Treniruojamas ne visas pajėgumas, o tik maža dalis, siekiant derinti tarpusavio sąveiką, teorines ir praktines žinias.
Inžinerinių kliūčių pagrindinė funkcija – priešiškų pajėgų galimo išsilaipinimo į krantą trikdymas ir stabdymas, atsižvelgiant į pratybų scenarijų“, – nurodė kariuomenė.
Kokia jų gynybinė funkcija?
Anot pajėgų, paplūdimio fortifikacijų gynybinė funkcija yra stabdyti priešą. Pratybų metu paplūdimyje taip pat bus įrengta daug daugiau inžinerinių kliūčių. Prie „drakono dantų“ bus ir spygliuota viela – koncertina, „ežiai“, improvizuoti minų laukai, taip pat bus smėlio maišais įtvirtintos šaudymo pozicijos.
Laiške 15min jos paaiškino, jog puolimo atveju šiomis priemonėmis itin efektyviai stabdomas priešo karių ir technikos judėjimas bei galimas išsilaipinimas į krantą ir jame esančių pozicijų užėmimas.
„Tokių inžinerinių kliūčių efektyvumą patvirtina istoriniai faktai, pavyzdžiui II pasaulinio karo metu sąjungininkų išsilaipinimą Prancūzijos pakrantėje stabdė būtent inžinerinės kliūtys. Reikia pažymėti, kad planuojant gynybines operacijas reikia atsižvelgti į visus aplinkos aspektus: orą, kranto reljefą, gylius, vandens temperatūrą, oro sąlygas ir daugybę kitų elementų“, – teigė kariuomenė.
Todėl minimų inžinerinių kliūčių įrengimas yra tik maža šių pratybų dalis, reikalaujanti daug pasiruošimo, o pats kliūčių atsiradimo faktas yra tik techninis procesas po išsamaus visų sąlygų vertinimo.
Lietuvos kariuomenė taip pat pažymėjo, kad šios pratybos yra planinės ir neturi nieko bendra su realios grėsmės eskalacija.
Pasikartojantis naratyvas
15min anksčiau rašė apie panašų manipuliavimą informacija, kuomet socialinių tinklų vartotojai piktinosi kariuomenės sprendimais dėl fortifikacijų. Tuomet melagingai teigta, esą valdžia dalijo pažadus, kad tokios antžeminės fortifikacijos Lietuvą apsaugos nuo dronų.
Taip pat skaitykite: „Drakono dantys“ prieš rusų raketas: internautai cituoja neduotus valdžios pažadus
Tačiau tokios kliūtys yra skirtos sukliudyti sausumos puolimą. Vadinamosios karinio kontrmobilumo priemonės skirtos tam, kad pristabdytų priešo veržimasi arba nukreiptų jį tam tikra reikiama linkme.
VSAT teigimu, kontrmobilumo priemonės – svarbi Lietuvos gynybos koncepcijos dalis. Jomis didinamas atgrasomasis ir gynybinis valstybės potencialas ir valstybės sienos su Rusija bei Baltarusija saugumas. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą. Karinės invazijos atveju priešo pajėgoms prireiktų kur kas daugiau laiko ir resursų, siekiant pašalinti steigiamas inžinerines kliūtis, o tai suteiktų daugiau laiko Lietuvos pajėgoms pasirengti gynybai. Kontrmobilumo priemonės potencialiai mažina ir priešo pėstininkų, ir karinės technikos judėjimo efektyvumą.
Visgi įrengtos kliūtys yra veiksmingiausios, kai jos dengiamos tiesiogine ir netiesiogine ugnimi. Inžinerinės kliūtys pristabdo, nukreipia, užfiksuoja arba blokuoja priešo judėjimą, kad jį būtų galima naikinti ugnimi. Pačios efektyviausios inžinerinės kliūtys yra kombinuotos, kuomet nesprogstančios kliūtys yra įrengiamos kartu su minomis.
Tokios priemonės jau įrengtos daugelyje Lietuvos pasienio punktų Rusijos ir Baltarusijos pasienyje.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuvos kariuomenė paaiškino, jog šios paplūdimyje pasirodžiusios kliūtys nėra nuolatiniai gynybiniai statiniai, tai – planinių pratybų dalis. Pakrantės inžinerinių kliūčių įrengimas yra vienas iš pratybų elementų, kurio tikslas – gilinti žinias ir praktinius įgūdžius organizuojant pakrantės gynybą. Inžinerinių kliūčių pagrindinė funkcija – priešiškų pajėgų galimo išsilaipinimo į krantą trikdymas ir stabdymas, atsižvelgiant į pratybų scenarijų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
