Kaimo bibliotekoje 31 metų Danguolė sėda prie kompiuterio, prisijungia prie elektroninio pašto ir atveria laiškus, kuriuose Vilijampolės socialinės globos namų socialinė darbuotoja pasakoja apie moters sūnų Augustą.
„Berniukas yra aktyvus, judrus, sunkiai sukaupia dėmesį, neišsivysčiusi kalba, todėl kalba neaiškiai. Augustas lanko specialiąją mokyklą ir eina į 3 klasę. Globos namuose berniukas lanko užsiėmimus pas psichologę, logopedę. Taip pat lanko maisto ruošos, relaksacijos būrelius“, – cituoja Danguolė ir rodo prie laiško, rašyto maždaug prieš metus, prikabintas sūnaus nuotraukas.
Bijojau, kad net nežinosiu, kur mano vaiko kapas, negalėsiu jo aplankyti.
„Kas pasakytų, kad tai – ne mano vaikas?“ – svarsto moteris ir džiaugiasi jųdviejų panašumu.
Balsas telefone: „Augusto nebėra“
Susirašinėjimuose su socialine darbuotoja Danguolė dėkoja už sūnaus priežiūrą. Moteris suvokė, kad pati pasirūpinti emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų turinčiu vaiku nesugebėtų. Tačiau Danguolė niekada nemanė, kad sūnaus saugumas nebus užtikrintas ir valstybinėje įstaigoje.
Praėjusį antradienį suskambus mobiliajam telefonui ekrane Danguolė išvydo nežinomą numerį. Atsiliepusi išgirdo: „Augusto nebėra.“
„Kaip tai nebėra?“ – perklausė. Ir gavo paaiškinimą, kad įvyko nelaimė – berniukas iškrito pro langą ir mirė.
„Man rankos pradėjo drebėti“, – pasakoja. Kiek atsitokėjusi Danguolė išdrįso išreikšti paskutinį motinos norą ir paprašė sūnaus kūną atgabenti į Užuguostį. Ketvirtadienio vakarą po trumpo atsisveikinimo ir mišių bažnyčioje velionis amžinojo poilsio atgulė Užuguosčio kapinėse.
„Bijojau, kad net nežinosiu, kur mano vaiko kapas, negalėsiu jo aplankyti“, – kalba Danguolė.
Susitikimas atvėrė širdies žaizdas
Pirmagimio šermenyse Danguolė išvydo ir kitus du savo vaikus, šiuo metu augančius globėjų šeimoje. Devynerių sūnaus, iš šeimos paimto 2007 metais, ji nebuvo mačiusi aštuonerius metus. Šešerių pagrandukės dukters – daugiau nei dvejus.
Laiškų man niekas neatrašė, o feisbuke užblokavo, kad net negalėčiau matyti savo vaikų nuotraukų.
Danguolė tikina ne kartą bandžiusi užmegzti ryšį su vaikų globėjais – rašė jiems elektroninius laiškus, susisiekė per „Facebook“.
„Tačiau laiškų man niekas neatrašė, o feisbuke užblokavo, kad net negalėčiau matyti savo vaikų nuotraukų“, – apgailestauja moteris.
Augusto laidotuvių dieną vaikus išvydusi globėjų automobilyje Danguolė pajuto vidinę palaimą.
„Berniukas manęs neprisimena – labai daug laiko praėjo, tačiau dukra nusišypsojo ir atsakė į mano pamojavimą – ji mane pažino. Paraginau ją ateiti pas mane, tačiau ji tik papurtė galvą. Tada iš automobilio išlipo globėja ir pareiškė, kad aš traumuoju vaikus ir, jei nepasitrauksiu, jie išvažiuos. Norėdama bendrauti su vaikais pirmiausia turiu kreiptis į vaikų teises. Tačiau aš tenoriu, kad jie žinotų, jog, nors jų neauginu, myliu ir galvoju. Kodėl galėjau žinoti, kaip sekasi Augustui, gauti jo nuotraukų, o apie kitus vaikus negaliu? Kokią teisę globėjai turi uždrausti man domėtis savo vaikais?“ – nesuvokia Danguolė.
Praėjusiais metais ji kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl dukters grąžinimo į šeimą. Tačiau atsakymas tąkart buvo neigiamas.
Po tėvo žūties – į internatą
„Šiltas, darbštus žmogus. Yra padariusi klaidų, tačiau stojo į doros kelią, nes pamatė, kad sumokėjo labai brangiai”, – taip Danguolę apibūdina Užuguosčio bibliotekos darbuotoja Rasa Žvirblienė.
Žvelgiant į Danguolės gyvenimą peršasi mintis, kad ji – prastai Lietuvoje veikiančios socialinės sistemos auka. Ką valstybė galėjo padaryti, kad Danguolės gyvenimas būtų kitoks?
Nuo 11 metų iki pilnametystės Danguolė augo Kauno apskrities Vaikų socializacijos centre.
„Baba mane su broliu atidavė į internatą po to, kai tėvelis, būdamas išgėręs, paskendo Kauno mariose”, – pasakoja Danguolė. Ryšius su motina ji palaikė – savaitgaliais grįždavo pas ją į kaimą.
Sulaukusi 18-os metų Danguolė bandė pradėti savarankišką gyvenimą: Raudondvario plente gavo socialinį būstą ir vienkartinę išmoką įsikurti. Už ją įsigijo buičiai reikalingų daiktų.
„Nežinau, kaip ten išėjo, bet durys buvo išlaužtos ir visi daiktai dingo“, – prisimena Danguolė.
Meilė praeičiai užmerkė akis
Danguolė grįžo gyventi pas mamą. Ten susipažino su būsimuoju vaikų tėvu – Augustinu M. „Jis buvo patėvio tolimo giminaičio sūnėnas“, – pristato.
Porai susipažinus Augustinas pardavė Kaune butą, mat neturėjo lėšų padengti skolų už įvairias komunalines paslaugas. Už gautus pinigus vyras Užuguostyje įsigijo didelį mūrinį namą.
Į kaimelį Prienų rajone kraustėsi ir įsimylėjusi Danguolė, užmerkusi akis prieš spalvingą Augustino praeitį. Jis – buvęs boksininkas. Dėl psichinio sutrikimo turi antrą neįgalumo grupę. Kartą panaudojo jėgą prieš paauglį ir jį pražudė – už tai atliko bausmę kalėjime.
„Galvojau: „Praeitis yra praeitis, kam po ją kapstytis iš naujo?“ – sako Danguolė.
Galvojau: „Praeitis yra praeitis, kam po ją kapstytis iš naujo?“
Augustinas ir Danguolė santykių oficialiai neįteisino, tačiau 2004 ir 2006 metais susilaukė sūnų.
„Kartais būdavo barnių, – neslepia Danguolė. – Bet juk visose šeimose jų būna.“
Tačiau taip negalvojo Prienų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. 2007 metų lapkritį dėl nesaugios socialinės aplinkos, emocinės ir fizinės grėsmės šeimoje berniukai buvo apgyvendinti Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2010 metais pirmagimis Augustas pateko į Vilijampolės socialinės globos namus, o jo brolis atsidūrė Jiezno globos namuose. Po dvejų metų jis pateko į globėjų šeimą.
Su problemomis liko viena?
„Motina sūnumis nesidomėjo ir nelankė jų globos namuose“, – konstatuoja Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Skaidrė Mališauskienė.
Tuo metu Danguolė J. tikina vaikus porą kartų aplankiusi. „Tačiau nuvažiuoti iki Alytaus reikia pinigėlių. Ir vaikams ką nors nupirkti reikia – tuščiomis juk nenuvažiuosi“, – aiškina Danguolė.
Jos įsitikinimu, savo nelaimėje ji buvo palikta viena. „Man pasakė: „Jei norite atgauti vaikus, ieškokitės, kur gyventi, ieškokitės darbo. Priežiūrai priskyrė socialinę darbuotoją ir viskas“, – atsidūsta moteris.
Man pasakė: „Jei norite atgauti vaikus, ieškokitės, kur gyventi, ieškokitės darbo“.
Jokios realios pagalbos, patarimų apsistoti motinos ir vaiko pensione, psichologinės paramos ar socialinių įgūdžių pamokų ji tikina negavusi.
Nuo prievartautojo gimė dukra
Tuo metu smarkiai pašlijo Augustino ir Danguolės santykiai. Vyras sugyventinę išvijo iš namų. Šioji, neturėdama kur dėtis, vėl prisiglaudė pas Kauno rajone gyvenančią motiną.
Nuo tada, pasak Danguolės, prasidėjo jos gyvenimo nuopuolis. Susidėjusi su netinkama kompanija moteris įniko į stikliuką. Vienų išgertuvių metu ji buvo išprievartauta ir tąkart pastojo – nuo nežinomo vyro 2009 metų sausį susilaukė dukters.
Dėl to, kad neteko mergaitės, ji kaltina brolį. Pykčio ir keršto pakurstytas į motinos namus jis iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu pačios Danguolės esą nebuvo namuose, o mergaitės močiutė rasta apsvaigusi nuo alkoholio.
„Mažametė rasta alkana, neprausta, nešvariais drabužiais, galimai su smurto žymėmis veido ir kaklo srityje“, – aiškina S.Mališauskienė.
Mažametė rasta alkana, neprausta, nešvariais drabužiais, galimai su smurto žymėmis veido ir kaklo srityje.
Mergaitei buvo skubiai nustatyta laikinoji globa – ji apgyvendinta Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Nuo 2013 metų rugpjūčio ji gyvena kartu su broliu globėjų šeimoje vienoje Prienų rajono seniūnijoje, maždaug 80 km nuo Užuguosčio.
„Per naivi, per patikli“
Netekusi dukters Danguolė vėl grįžo į Užuguostį. „Darykite ką nors!“ – maldavo bibliotekininkės R.Žvirblienės.
„O aš jai pasakiau: „Turi pradėti nuo savęs.“ Turėjome ilgą pokalbį, aš pastūmėjau ją mokytis naudotis kompiuteriu, domėtis. Ji jau metus negeria, nerūko ir nenori. Kasdien ateina į biblioteką ir daug skaito“, – pasakoja R.Žvirblienė.
Pasak jos, gyvenimo duobėje Danguolė atsidūrė, nes buvo per naivi, per patikli. „Ji labai geros širdies: keliais atšliauš, jei šauksies pagalbos. Tokį žmogų paprasta numušti nuo ašies, tas puikiai pavyko atsiradusiai blogai aplinkai“, – svarsto bibliotekininkė.
Patalynę iškilnoti, kurioje miegi, ar apatinį trikotažą išvartyti neužtenka. Žmogui realiai padėti reikia kur kas daugiau pastangų.
R.Žvirblienės manymu, socialinės tarnybos turėtų vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir žmogiškumu.
„Reikia reaguoti į žmogų, turime juo pasirūpinti, padėti ir priminti, ką turi veikti socialinis darbuotojas. Patalynę iškilnoti, kurioje miegi, ar apatinį trikotažą išvartyti neužtenka. Žmogui realiai padėti reikia kur kas daugiau pastangų“, – neabejoja R.Žvirblienė.
Skurdas ir nepriteklius
Duonos kepėjos, virėjos ir batsiuvės specialybes įgijusi Danguolė nuolatinio darbo šiuo metu neturi. Užuguostis nuo Prienų, Alytaus ir Kaišiadorių nutolęs apie 40 kilometrų, o vasarą autobusas kursuoja tik kartą per savaitę. Todėl Danguolė tveriasi sezoninių darbų pas vietos ūkininkus.
Ketvirtadienį, kai buvo laidojamas Vilijampolėje žuvęs sūnus, jo tėvas Augustinas M. pasijuto blogai, pats išsikvietė greitąją pagalbą ir pasiprašė išvežamas į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę.
Penktadienį Danguolė pakvietė pasižvalgyti po sugyventinio namą. Parodė stirtą malkų – žiemai pasiruošta. Be to, pasidžiaugė naujais pirkiniais – šaldytuvu ir televizoriumi.
Nepaisant šių dviejų buities atributų, iš kiekvienos namo kertės žvelgia skurdas. Danguolė neslepia, kad tuštinasi į kibirą, vėliau jį išneša išpilti už tvarto. Namuose nėra ne tik tualeto, bet ir vandens – jį tenka semti iš šulinio.
Ar Danguolė iš tikrųjų linkėtų savo vaikams gyventi tokiomis sąlygomis? „Gal ir negaliu jais pasirūpinti, – susimąsto. – Tačiau noriu, kad jie žinotų, kad aš esu, kad jų neužmiršau ir savo noru neišsižadėjau. Norėčiau palaikyti ryšį – pabendrauti telefonu ar internetu, galbūt globėjai galėtų man juos atvežti kelioms valandoms per savaitę.“
Susigrąžinti vaikus – įmanoma
Teigti, kad tėvams Lietuvoje neįmanoma susigrąžinti vaikų, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa, nėra pagrindo.
Per 2014 metus laikinoji globa buvo nustatyta 1885 vaikams. Iš viso tokių vaikų šalyje buvo 2388. Per 2014 metus 1124 vaikams buvo panaikinta laikinoji globa ir jie grąžinti į biologines šeimas.
Noriu, kad jie žinotų, kad aš esu, kad jų neužmiršau ir savo noru neišsižadėjau.
„Tėvai gali lankyti laikinai globojamas atžalas, juk laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką tėvams. Todėl laikini vaiko globėjai turi sudaryti sąlygas globotiniams bendrauti su jų biologiniais tėvais, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas prieštarauja jų interesams, pavyzdžiui, tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja ir pan.
Pasitaiko atvejų, kai ir patys vaikai, sulaukę paauglystės, nenori kurį laiką bendrauti su biologiniais tėvais. Vaiko interesai visais atvejais turi būti svarbiausi”, – 15min.lt aiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Danutė Umbrasienė.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių ji buvo nustatyta.
„Taigi, vaiko susigrąžinimo procesas labai priklauso nuo tėvų, jų pastangų, noro ir valios keisti savo gyvenimo būdą. Su šeima dirbamas socialinis darbas. Jo rezultatams turi didelės reikšmės tėvų pasiryžimas gyventi kitaip, jų veiksmai, siekiant atsikratyti blogų įpročių, susirasti pastovų darbą ir pan.“, – pasakojo D.Umbrasienė.
Vaiko interesai – pirmoje vietoje
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pažymėjo, kad vaiko statusas iki 18-os metų gali bet kada pasikeisti, jei tėvai teisme sugebės įrodyti, kad galėtų auginti savo vaikus.
Viena skaudžiausių Lietuvos patirčių yra ta, kad neretai vaikai iš šeimos paimami ne vieną kartą. Vaikui tai yra didžiulė trauma.
„Laikinoji globa – tai galimybė parodyti pokytį. Tačiau viena skaudžiausių Lietuvos patirčių yra ta, kad neretai vaikai iš šeimos paimami ne vieną kartą. Vaikui tai yra didžiulė trauma: paima – grąžina, paima – grąžina. Tai neduoda nieko gero“, – svarstė E.Žiobienė.
Tačiau ji irgi pabrėžė, kad net tada, kai yra apribota tėvų valdžia, jie turi teisę gauti informacijos apie savo atžalas. Vaikai netgi vežami į susitikimus su tėvais, atliekančiais bausmę įkalinimo įstaigose.
„Kiekvienu atveju vaiko teisių apsaugos specialistai įvertina, ar bendravimas su tėvais vaikams nepadarys žalos. Vaiko interesai yra svarbiausi. Socialiniame darbe yra labai daug žmogiškos rizikos, todėl šis darbas labai sudėtingas: nepriimsi sprendimo – bus blogai. Priimsi – vis tiek blogai“, – samprotavo E.Žiobienė.
Paslaugos netenkina poreikių
Vienam visu etatu dirbančiam socialiniam darbuotojui tenka 17 šeimų. Ar esant tokioms proporcijoms įmanoma kokybiška socialinė parama vaikams ir tėvams?
Socialiniame darbe yra labai daug žmogiškos rizikos, todėl šis darbas labai sudėtingas: nepriimsi sprendimo – bus blogai. Priimsi – vis tiek blogai.
„Darbuotojas gali dirbti labai daug, o rezultato nebus, nes nėra žmogaus noro. Motyvacijos ar socialinių įgūdžių stoką galima kompensuoti, bet spręsti priklausomybių problemas labai sunku“, – sakė E.Žiobienė.
Tuo metu viešosios įstaigos Psichikos sveikatos perspektyvos direktorė Karilė Levickaitė apgailestauja, kad Lietuvoje socialinių paslaugų sistema nukreipta į paslaugų struktūravimą, bet ne į individualius žmogaus poreikius.
„Gal šiuo atveju būtų pakakę išspręsti karšto vandens problemą ar pamokyti tėvystės įgūdžių? Gal problemų būtų nelikę motinai suteikus socialinį būstą ir pagalbą namuose?” – svarsto K.Levickaitė.
Prienų rajono savivaldybės eilėje socialiniam būstui gauti registruota 212 asmenų ir šeimų. Laukti eilėje vidutiniškai reikia 7–8 metus.
Pertvarkai prireiks dešimtmečio
Pasak K.Levickaitės, Danguolę galima vadinti užburto rato socialinės sistemos auka: pati augo institucijoje, kuri neišmokė socialinių įgūdžių ir problemų sprendimo, neparengė savarankiškam gyvenimui. Efektyvi pagalba nesuteikta ir susidūrus su sunkumais savo šeimoje.
Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės paramos spręsti problemas šeimos negauna, tačiau, vaiką paėmus iš šeimos ir atidavus globėjams ar institucijai, jo vertė iškart kyla.
Vaiko globos išmoka – 152 Eur/mėn.
Ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, teikiama socialinės globos namuose:
* Be tėvų globos likęs vaikas, socialinės rizikos vaikas – 618,97 Eur/mėn.
* Vaikas su negalia – 696,58 Eur/mėn.
* Vaikas su sunkia negalia – 720,72 Eur/mėn.
Šiandien 97 šalies vaikų globos institucijose auga 3821 vaikas. Iš jų apie 300 vaikų auga kūdikių namuose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, kad institucinę vaikų globą reformuoti į globą šeimose ar šeimynose užtruks ne mažiau nei 10 metų.
Kokybiškas socialines paslaugas teikti rizikos šeimoms trūksta ne tik kvalifikuotų, savo darbui atsidavusių darbuotojų, bet ir biudžeto lėšų.
Gal šiuo atveju būtų pakakę išspręsti karšto vandens problemą ar pamokyti tėvystės įgūdžių? Gal problemų būtų nelikę motinai suteikus socialinį būstą ir pagalbą namuose?
* Stakliškių seniūnijoje, kurioje yra Užuguostis, dirba 2 socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis (1,5 etato).
* Seniūnijoje šiuo metu yra 25 šeimos, įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
* Socialinis darbuotojas lanko šeimą, atsižvelgiant į šeimos rizikos lygį. Per mėnesį šeima gali būti lankoma nuo 1 iki 10 kartų, esant poreikiui, ir dažniau. Apsilankymo šeimoje metu vidutiniškai socialinis darbuotojas skiria 1–1,5 val.
