Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 29d. 13:52 , Atnaujinta: 2019 gegužės 29d. 18:01

Vyriausybė supeikė valdančiųjų projektą dėl LRT, susiginčijo dėl katalikų atstovo taryboje

Seimo rytinis posėdis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / LRT

Vyriausybė trečiadienį pateikė pastabų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ir kitų valdančiųjų parlamentarų registruotam projektui dėl nacionalinio transliuotojo valdymo pertvarkos. Ministrai taip pat susiginčijo, ar LRT taryboje turi dirbti krikščionių katalikų atstovas.Bažnyčia sako, kad nėra teisinių kliūčių turėti atstovą LRT taryboje

Vyriausybės išvadoje teigiamai atsiliepiama apie siūlymą sumažinti Seimo ir prezidento skiriamų LRT tarybos narių skaičių, tačiau pasiūlyta skirti mažiau universitetų atstovų ir atsisakyti Lietuvos vyskupų konferencijos atstovo.

Ministrų kabinetas taip pat pateikė alternatyvas dėl LRT valdymo ir pareiškė, kad įstatymo projekte siūloma įsteigti ombudsmeno pareigybė būtų perteklinė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./LR Vyriausybė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./LR Vyriausybė

Vyriausybė teigia, kad steigti LRT valdybą būtų įmanoma, tačiau reikėtų pakeisti įstatymo projektą, atskiriant visuomeninio transliuotojo valdymo ir priežiūros funkcijas.

Anot jos, kitu atveju LRT generalinis direktorius būtų įstumtas į interesų konflikto zoną, mat būdamas valdybos pirmininku turėtų spręsti klausimus, susijusius su jo paties veikla ir kontrole.

Kaip kita valdymo alternatyva pasiūlyta tobulinti Administracinę komisiją ir valdybos nesteigti.

Trečia alternatyva – steigti specializuotus LRT valdymo komitetus ir naikinti Administracinę komisiją bei atsisakyti planų dėl valdybos.

Nacionalinio transliuotojo Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel ragino Vyriausybę atsisakyti pirmos alternatyvos, nes, LRT nuomone, valdybos atsiradimas galėtų kenkti transliuotojo nepriklausomumui.

Jam antrino LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, sakęs, kad valdybos atsiradimas sumažintų jo vadovaujamos institucijos galias.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liudvikas Gadeikis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liudvikas Gadeikis

Vyriausybė alternatyvos nepanaikino, o ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ramino LRT atstovus, jog valdyba yra tik vienas iš variantų.

„Mes nesame susikoncentravę ties ta alternatyva, kuri kelia jums daugiausiai nerimo“, – teigė premjeras.

Susiginčijo dėl katalikų atstovo

Per Vyriausybės posėdį tarp ministrų kilo ginčas, ar LRT taryboje turi dirbti krikščionių katalikų atstovas.

Tiek dabartiniame įstatyme, tiek valdančiųjų pateiktame projekte viena vieta taryboje yra numatyta Lietuvos vyskupų konferencijos skiriamam nariui.

Nors galiausiai Vyriausybė pasiūlė Seimui išimti konferencijos atstovą iš tarybos, susisiekimo ministras Rokas Masiulis reiškė dėl to nerimą.

„Neadvokatauju tam, kad vyskupų atstovai turi būti taryboje, bet įvertinant mūsų valstybės istoriją, tradicijas, krikščioniškas šaknis manau, kad išimant Lietuvos vyskupų konferencijos atstovą turėtų būti įdėtas kažkoks bendras krikščioniškų denominacijų atstovas“, – kalbėjo R.Masiulis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rokas Masiulis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rokas Masiulis

Jis tvirtino, kad katalikų atstovo išėmimas iš LRT tarybos gali tapti precedentu mažinti Bažnyčios įtaką viešajame gyvenime.

„Tai vienas žingsnis, bet jis gali turėti pasekmių vėliau“, – kalbėjo ministras.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad katalikų atstovo dalyvavimas valdant LRT gali kelti įtarimų, jog Bažnyčia netgi formaliai kišasi į valstybės gyvenimą.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje yra ir kitų religinių bendruomenių atstovų.

„Formalizuoti tą įtraukimą į tarybą vargu, ar būtų racionalu“, – tvirtino L.Linkevičius.

Finansų ministras Vilius Šapoka irgi sakė, kad ne vien formalus katalikų atstovo dalyvavimas gali užtikrinti, jog LRT būtų atstovaujama katalikų nuomonė, o kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pabrėžė, kad Lietuvoje religija yra atskirta nuo valdžios.

Vyriausybė taip pat pasiūlė LRT taryboje nuo keturių iki vieno mažinti universitetų skiriamų atstovų skaičių bei įtraukti ir kitas visuomenės grupes, pavyzdžiui, Tautinių mažumų departamentą, Nevyriausybinių organizacijų tarybą, Tautinių bendrijų tarybą.

L.Linkevičius pabrėžė, kad Lietuvoje yra ir kitų religinių bendruomenių atstovų.

Katalikų bažnyčia teigia, kad nėra teisinių kliūčių jai turėti atstovą nacionalinio transliuotojo LRT taryboje.

Vyskupų konferencijos atstovė spaudai Ieva Urbonaitė-Vainienė BNS sakė, kad ši nuostata „netrukdo valstybei ir Bažnyčiai bendradarbiauti visuomenei svarbiais klausimais“.

„Lietuvos vyskupų konferencija buvo pakviesta atstovauti tikinčiuosius LRT taryboje ir daug prisidėjo prie demokratijos bei požiūrio įvairovės užtikrinimo visuomenės interesams atstovaujančioje nacionalinio transliuotojo valdymo institucijoje“, – teigė I.Urbonaitė-Vainienė.

Pagal įstatymo projektą, LRT taryba būtų sudaroma penkeriems metams iš 12 asmenų: du skirtų prezidentas, du Seimas, keturis narius (po vieną) Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, dar keturis narius bendru sutarimu skirtų žurnalistikos studijas vykdančių universitetų senatai.

Ministrai taip pat nusprendė atkreipti Seimo dėmesį į būtinybę keisti LRT finansavimą, mažinant skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) procentą. Anot Vyriausybės, po mokesčių reformos padidėjus bazei, nuo kurios skaičiuojamas GPM, valstybės skiriami asignavimai LRT išaugtų pernelyg smarkiai.

Gavus Vyriausybės išvadą, klausimas grįš į Seimą. Ji teisiškai neįpareigoja parlamentarų priimti arba nepriimti pataisų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min