Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 18d. 23:12

​​​​​​​Vytauto Radžvilo komitetas pristatė EP rinkimų programą ir kandidatų sąrašą

Vytautas Radžvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vytautas Radžvilas

Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Radžvilo suburtas visuomeninis komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!” pirmadienį pristatė Europos Parlamento rinkimų programą ir kandidatų sąrašą, teigiama išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Kartu su V.Radžvilu į Europos Parlamentą kandidatuoja dizainerė Jurga Lago, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, kompozitorius Faustas Latėnas, politologas Dovilas Petkus, aplinkosaugininkas ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Romas Pakalnis, istorikė Rasa Čepaitienė ir kiti visuomenės veikėjai.

Pristatytoje komiteto programoje teigiama, kad globalistinio ES elito pastangos suvaldyti krizę siūlant dar gilesnę integraciją gilina pačią krizę ir tampa vieningos Europos griovimu. Programos autorių teigimu, „Lietuva gali išlikti ir turi ateitį tik atsinaujinusioje Europoje. Atsinaujinusią laisvos ir demokratiškos Europos tautų ir valstybių bendriją turi įtvirtinti nauja Europos Sąjungos narių sutartis. Europos Parlamentas privalo tapti vienu svarbiausių ES atgimimo ir pertvarkymo naujais pagrindais centrų.“

Klausiamas apie prieštaravimus programoje, kurioje vienu metu kalbama apie būtinybę priešintis federacijos kūrimui ir siūlomi įvairūs nauji ES lygmens reguliavimai, V.Radžvilas aiškino, jog būtina skirti du tikslus – ilgalaikį siekį susitarti dėl naujos, mažiau integruotos ES sutarties, ir nuolatines pastangas esamomis sąlygomis atstovauti Lietuvos visuomenės interesus ir vertybines nuostatas Europoje.

Programoje žadama siekti nutraukti ES vykdomą migracijos skatinimo politiką, ES lygmeniu reglamentuoti žiniasklaidos tinklų veiklą, panaikinti diskriminaciją skirstant ES paramą ES šalims, užtikrinti atsakingų ES institucijų atsakomybę už skirstomos paramos socialinius padarinius – didinamą, o ne mažinamą socialinę atskirtį, nepritarti ES kariuomenės kūrimui, atgaivinti diskusiją ir analizę dėl galimybių šalims vykdyti savarankišką monetarinę politiką, ES lygiu apginti tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir būti saugiems nuo valstybės mėginimų atimti vaikus, jei šeimoje nėra tiesioginio pavojaus vaikų sveikatai ar gyvybei, atšaukti ES pritarimą „Nord Stream 2“ projektui, užtikrinti, kad jokios ES institucijos nesikištų į šalių apsisprendimus šeimos sampratos klausimais, įskaitant ir finansavimo genderizmo ideologijos propagandai ES šalyse nutraukimą.

„Mūsų programos kertinis principas – besąlygiškas nepritarimas ES federalizavimui. Kad ir kaip būtų pertvarkytas ES politinis valdymas, būtina įtvirtinti valstybių atstovavimą Sąjungos politiniuose organuose. Pagrįstai teigiama, kad ES kenčia nuo demokratijos deficito. Daug kalbama apie tai, kad ES valdo nerinkta biurokratinė institucija (Europos Komisija), tačiau mažiau kalbama apie tai, kad pati ES ir jos federalizacija naikina demokratiją ES šalyse narėse. Būtina atkurti demokratijos pradus pačiose šalyse narėse. Be narių atstovavimo būtina įgyvendinti reformas, kurios panaikintų ES įsitvirtinusias nepolitines, taigi ir nedemokratines valdymo formas. Šios formos akivaizdžios – biurokratija ir teisminis valdymas. Institucijos kaip Europos Teisingumo Teismas seniai peržengia savo kompetencijos ribas ir pradeda diktuoti ES šalims vieną ideologiją, kišdamasis net į sritis kaip šeimos politika, kurias Lisabonos sutartis aiškiai paliko išimtinei šalių narių kompetencijai“, – pranešime cituojamas V.Radžvilas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Radžvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Radžvilas

Jo teigimu, po artėjančių rinkimų EP susigrums du požiūriai į Europos ateitį. Viena pozicija remsis nuostata, kad galima išlaikyti status quo ES politikoje. V.Radžvilas įsitikinęs, kad šią poziciją atstovaus į esamą situaciją atvedusios jėgos, kurios nepripažįsta problemų masto ir sudėtingumo ir siūlys federalizacijos kelią.

Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu visuomenei prisistatė komiteto keliamo sąrašo viršuje esantys Jurga Lago, Arūnas Svitojus ir Faustas Latėnas.

Paklausta, į kurios ES šalies santvarką ir vertybes siūlytų lygiuotis Lietuvai, Jurga Lago siūlė verčiau klausti savęs, kuo mes galime būti įdomūs pasauliui.

„Pasauliui mes įdomūs ne tuo, kiek esame į jį panašūs ir tokie patys, „vakarietiški“. Manau, kad viską, ko pasiekiau, pasiekiau dėl to, kad esu lietuvė. Tuo, kuo esu autentiška, ką atsinešiau iš savo „babytės“, iš kaimo, ką užauginau. Aš integravausi ir jau spėjau „išsiintegruoti“ iš mūsų vadinamųjų progresyvių Vakarų. Ir štai tuo aš esu įdomi. Šiandien, pavyzdžiui, ispanų menininkai stengiasi būti nebe ispanais, jie bijo būti ispanais, bijo savo vėliavos, niūniuoti savo himną. Jie bijo išsiskirti ir nori būti europiečiais iš visų jėgų. Bet tai reiškia, kad jie nebeįdomūs. Visos šalys turi stengtis išlikti savitos, kad netaptume susiniveliavę kaip buvome SSRS.

Europoje stebime grįžimą prie vadinamojo leftizmo, susidomėjimą komunizmu, privalomą genderizmo (pasirenkamos lyties) dėstymą mokyklose ir universitetuose. Valstybinės mokyklos per Stalino gimtadienį išsikabina Stalino kalendorius ir raudonas vėliavas. Mat jiems Vakaruose tai yra naujiena, nepatirta ir nestudijuota, tariamai modernu. Tokio mąstymo yra siekiama, visuomenės kairėjimas yra ideologinis projektas. Šiandien kalbėdama su menininkais girdžiu, kad šiandien būtent mes, Vidurio ir Rytų europiečiai, ko gero, esame atsparesni, nes perėję komunizmo vandenis. Šiandien mūsų regionas dėl šios patirties yra Europos stuburas“, – aiškino J.Lago.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurga Lago
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurga Lago

„Pagrindinis klausimas apie ES ir žemės ūkį yra atotrūkis tarp lūkesčių ir realybės. Lietuva turėjo narystės dėka pasiekti ES vidurkius, tačiau nepasiekė net 70 proc. ES vidurkio. Vyksta stiprus diskriminavimas tarp ES Rytų ir Vakarų, tad niekam nesikeičiant, atotrūkis tarp mūsų ir likusios Europos tik didės. Tai lemia, kad ypač kaimą palieka labai daug žmonių, turime tūkstančius išnykusių kaimų. Pradeda nykti ne tik kaimai, bet ištisos seniūnijos, kurių kai kuriose neliko virš pusės gyventojų. Tai veda ir prie tautinės stagnacijos, ir ekonomikos nuosmukio.

Ne kartą teko dalyvauti protesto akcijose Briuselyje, kur iš Lietuvos dalyvaujame šimtais žmonių, tačiau anapus stiklinės uždangos sprendimus priimantys asmenys, taip pat Lietuvoje rinkti europarlamentarai mąsto taip: „gaila, bet nieko negalime padaryti“. Padaryti galima, tačiau į ES reikia ateiti su protu, išmintimi ir mąstymu apie perspektyvas“, – savo dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose motyvus komentavo dr. Arūnas Svitojus.

Komiteto atstovai žada artimiausiomis dienomis pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus. Rinkimai į Europos Parlamentą vyks gegužės 26 dieną kartu su Prezidento rinkimais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min