Nerimas dėl karinių pratybų dar labiau sustiprėjo šią savaitę po to, kai naktį iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją Rusijos dronai kirto Lenkijos oro erdvę, kai kurie iš jų – iš Baltarusijos teritorijos.
Reaguodama į tai, Rusijos gynybos ministerija išplatino atidžiai suformuluotą pareiškimą, teigdama, kad smūgių Lenkijai nebuvo planuota, o prieš Ukrainą panaudoti dronai neturėjo tokio nuotolio, kad galėtų pasiekti taip toli.
Jau incidento dieną socialinius tinklus užplūdo banga dezinformacijos, kurioje buvo teigiama, esą Lenkiją pasiekę bepiločiai – Ukrainos darbas. Neva šalis surengė provokaciją, kad įtrauktų kaimynę NATO narę į karą tiesiogiai, o iš to pasipelnys Volodymyras Zelenskis.
Pirmas tokio masto incidentas
Lenkijos kariuomenė trečiadienio rytą pranešė, kad naktį surengtos Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę.
Vėliau premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad iš viso buvo užfiksuota 19 dronų, kai kurie iš jų atskrido iš Baltarusijos. Vėliau buvo paskelbta, kad galutinis dronų skaičius dar tikslinamas.
Reaguojant į ataką buvo mobilizuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija, mažiausiai trys orlaiviai buvo numušti. Tai – pirmas kartas, kai, kiek žinoma, Vakarų karinio aljanso narė paleido šūvius karo Ukrainoje metu.
Taip pat skaitykite: Po dronų lietaus Lenkijoje – net Rusijos pareiškimus pranokstanti reakcija Lietuvoje
Ministro pirmininko teigimu, pirmasis Lenkijos oro erdvės pažeidimas įvyko antradienį 23.30 val., paskutinis – trečiadienį 6.30 val. Dėl grėsmės kuriam laikui buvo uždaryti šalies oro uostai.
Pranešta, kad dronas pataikė į gyvenamąjį namą Vyrykiuose, rytinėje šalies dalyje. Policija pabrėžė, kad niekas nenukentėjo, tačiau krentančios nuolaužos apgadino ne tik namo stogą, bet ir kieme stovėjusį automobilį.
Taip pat skaitykite: „Defense Express“: Rusijos puolimas prieš Lenkiją buvo rengiamas kelis mėnesius
Varšuva nakties įvykius iškart pavadino agresijos aktu, D.Tuskas – plataus masto provokacija. Incidentas sulaukė kitų šalių ir tarptautinių organizacijų pasmerkimo ir panašių reakcijų.
Rusijos dronai ir raketos ne kartą kirto Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę per daugiau nei trejus su puse metų trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą. Iki šiol jokia NATO šalis nebandė jų numušti.
Rusijos gynybos ministerija su komentarais neskubėjo, bet vėliau pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą ji nesitaikė į Lenkiją.
„Nebuvo jokių ketinimų atakuoti jokių taikinių Lenkijos teritorijoje“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija anglų kalba išplatintame pranešime, nei patvirtindama, nei paneigdama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.
Taip pat skaitykite: Rusija sako dronais į Lenkiją nesitaikiusi, bet nekomentuoja, ar pažeidė jos oro erdvę
Tačiau įraše ministerijos kanale „Telegram“ pripažinta: „Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos surengė masinį smūgį, panaudodamos didelio tikslumo tolimojo nuotolio sausumos, jūros ir oro ginklus, taip pat – bepiločius orlaivius prieš Ukrainos karinio-pramoninio komplekso įmones Ivano Frankivsko, Chmelnyckio ir Žytomyro srityse, taip pat – Vinycios ir Lvivo miestuose.“
„Rado“ dar vieną droną
Pratyboms įpusėjus, socialinių tinklų vartotojai ėmė platinti vaizdo įrašą, kuriame neva užfiksuotas Lietuvoje nukritęs dronas su ukrainietiškais užrašais, kas esą liudija apie specialiai parengtą Ukrainos provokaciją.
Propagandinės „Russia Today“ korespondentas Aleksejus Stefanovas savo „Telegram“ kanale paskelbė dezinformaciją, esą Lietuvoje, Jūliškės miške netoli Visagino ir sienos su Baltarusija, rastas dronas su ukrainietišku užrašu „обережно рухома частина“ („atsargiai, judanti dalis“) ir šaudmenis primenančiais daiktais.
Pasak anoniminio „skaitytojo“, apie radinį informuotos visos institucijos – aplinkosauga, policija ir krašto apsaugos ministerija – tačiau niekas nereaguoja. Straipsnyje teigiama, kad miškuose galėjo vykti ukrainiečių karių pratybos ar net rengtasi provokacijai.
Ši informacija iš pradžių pasirodė „TikTok“ paskyroje, kuri, tikėtina, buvo specialiai sukurta šiam melui skleisti.
Paskyroje yra vos keli vaizdo įrašai, pasirodę 2025 m. rugpjūtį–rugsėjį, nėra sekėjų, o „Google“ paieška pagal nuotrauką rodo, kad profilio nuotrauka buvo naudojama ir kitose paskyrose.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tokią informaciją paneigė – į Lietuvą joks Ukrainos dronas įskridęs nebuvo. Teiginiai, kad Lietuvoje esą rastas ukrainietiškas dronas, yra melagingi.
Tokiomis klastotėmis Rusija siekia skleisti dezinformaciją ir sudaryti įspūdį, jog Ukraina įvairiais būdais mėgina įtraukti Baltijos šalis bei NATO į karą su Rusija.
Buvęs Latvijos žurnalistas Aleksejus Stefanovas 2012 metais persikėlė gyventi į Rusiją, o nuo 2016-ųjų dirbo žiniasklaidos holdinge „Russia Today“, kuris šiuo metu yra įtrauktas į sankcijų sąrašą dėl karo propagandos. Visai neseniai jis viešai pranešė gavęs Rusijos pilietybę.
Desertui – 2018 metų „Iskander“
Besibaigiant „Zapad“ pratyboms, neva užfiksuota, kaip Kaliningrade, greta sienos su Lenkija, rusai dislokuoja „Iskander“. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) jį įvertino kaip provokaciją.
Plačiau skaitykite: Dvi „Iskander“ vaizdo įraše: provokacija ar tikrai Lenkijos pusėn nukreiptos raketos?
„Rusijos kariuomenė demonstratyviai dislokavo „Iskander“ raketų sistemą ant greitkelio Kaliningrado srityje netoli Lenkijos sienos“, – taip ukrainietiškai pakomentuotas šis vaizdas viename „Telegram“ kanale.
Tas pats vaizdo įrašas pasirodė ne tik ukrainietiškuose kanaluose, forumuose, socialinių tinklų paskyrose, „YouTube“, bet ir rusiškuose tinklalapiuose.
Ekspertai įspėja, kad panašių įrašų, įskaitant ir pakeistus kompiuteriu, gali pasirodyti ir daugiau.
„Sklindančius įrašus fiksavo NKVC koordinuojama tarpinstitucinė analitikų komanda. Informacija randama ir Lietuvoje veikiančiose socialinių tinklų paskyrose. Įrašai greičiausiai yra dar 2018 metų.
Tikėtina, kad tokių bandymų kelti įtampą bus ir daugiau, tad raginame gyventojus tikrinti informaciją oficialiuose Lietuvos kariuomenės ir tarnybų šaltiniuose“, – įspėjo NKVC.
Įrašas sulaukė dėmesio ir Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Rusijos ir Irako žiniasklaidoje, prancūziškame ir arabiškame forumuose, tinklaraštyje apie gynybą anglų kalba, Lietuvoje.
Jis išsamiau aprašytas Ukrainos ir Lenkijos žiniasklaidoje. Žurnalistai įspėja, kad tai galinti būti provokacija, ir primena kontekstą – į Lenkiją šiomis dienomis įskridusius rusiškus dronus bei penktadienį prasidėjusias pratybas „Zapad 2025“. Pristatomas ir klipo herojus – raketų kompleksas „Iskander“.
15min verdiktas: melas. „Zapad“ pratybų metu į Lietuvos oro erdvę įskridusių bepiločių nebuvo fiksuota. „Iskander“ raketos vaizdo įraše užfiksuotos dar 2018 metais ir parodytos, siekiant sukurti provokaciją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
