Dabar populiaru
15min be reklamos
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne
Publikuota 2022 06 25, 20:54

Žvilgsnis į uždaras seksualinių nusikaltimų bylas – kokios pozicijos laikosi prievartautojai? (2)

Skirtingai nei kitų nusikaltimų atvejais, prievartautojų bei tvirkintojų bylos, siekiant apsaugoti aukas, nagrinėjamos neviešai. Teisminis procesas, kaip pripažįsta teisėjai, – itin sudėtingas. Nusikaltėliai neprisiima kaltės, nuolat pabrėžia tariamą aukos sutikimą, tačiau retam pavyksta išsisukti. Antroje straipsnių ciklo dalyje atskleidžiamos šių nusikaltimų tendencijos, nutapomas kaltinamųjų paveikslas.
Kaltinamasis teisme
Kaltinamasis teisme / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Žiniasklaidoje seksualinių nusikaltimų istorijos nagrinėjamos itin retai – siekiant apsaugoti bet kokią jautrią informaciją, susijusią su aukomis, šio pobūdžio bylos nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose. Tokiais atvejais prievartautojams ir tvirkintojams nepritaikoma „viešumo“ bausmė, tad ir prevencija, tikėtina, nelabai veikia.

Ar neatrodo, kad tokie nusikaltėliai, įgavę tarsi slaptumo šydą (kuo skiriasi nuo žmogžudžių, turto prievartautojų, sukčių, vagių ir pan.?), naudojasi tuo, darydami tolimesnius nusikaltimus? Jei paaugles socialiniuose tinkluose kalbinantis „dėdė“ nebuvo išviešintas, ar jis toliau sėkmingai gali vykdyti savo nusikalstamas veiklas? Šiuos klausimus 15min uždavė prokuratūros, teismo atstovams bei psichologijos žinovei.

Pirmoje straipsnių ciklo dalyje nuomonę šiais klausimais išsakė ir seksualinių nusikaltėlių elgesį paaiškino Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė Liuda Šinkariova. Antroje dalyje – prokuratūros, teismo atstovų mintys bei seksualinių nusikaltimų statistikos tendencijos.

Bylų skaičius stabilus

Kaip 15min informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė, bylų dėl seksualinių nusikaltimų skaičius kasmet išlieka gana stabilus. Štai Kauno apygardos prokuratūroje 2020-aisiais jų gauta 102 (nukentėjusių nepilnamečių ar mažamečių šiose bylose – 80), 2021 metais – 105 (nukentėjusių nepilnamečių ir mažamečių – 81).

2020 metais teismą pasiekė 38 tokios bylos, pernai – 54.

Per pirmus šių metų 4 mėnesius seksualinio pobūdžio bylų vien Kauno apygardos prokuratūroje gauta 40, iš jų nukentėję nepilnamečiai arba mažamečiai – 26 asmenys. Į teismą perduota jau 12 bylų, 8-iuose iš jų nukentėjusieji yra vaikai.

Svarbus faktas, kad nuo 2020 metų teismai nepriėmė nė vieno išteisinamojo nuosprendžio baudžiamosiose bylose, kuriose valstybinį kaltinimą dėl seksualinių nusikaltimų palaikė Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

2021 metais dėl seksualinio vaikų išnaudojimo pradėti 223 tyrimai.

Žvelgiant į bendrą Lietuvos Respublikos prokuratūros 2021 metų veiklos statikos analizę, 2021 metais dėl seksualinio vaikų išnaudojimo pradėti 223 tyrimai, kuriuose asmenys įtariami 279 tokio pobūdžio veikų padarymu, o dėl labai sunkių, sunkių ir apysunkių smurtinių nusikaltimų, nuo kurių nukentėjo vaikai, pradėti 68 tyrimai, kuriuose asmenys įtariami 72 tokio pobūdžio veikų padarymu.

Prokuratūros atstovė patikino, kad saugant nukentėjusius nepilnamečius nuo pakartotinio emocinio traumavimo ir dvasinių išgyvenimų, siekiama ikiteisminį tyrimą šiose bylose užbaigti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Stengiamasi nepilnamečius ir mažamečius vaikus apklausti per vieną kartą, išsiaiškinti jų būseną.

Remiantis bendra 2021 metų prokuratūros statistika, 43,8 proc. ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo buvo baigti per laikotarpį iki 6 mėnesių.

Pripažįsta problemą, bet sprendimo nėra

Kokios dažniausiai yra skiriamos bausmės seksualiniams nusikaltėliams, prokuratūra įvardinti negalėjo – tokie duomenys nekaupiami.

Mažiausia bausmė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui – areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Didžiausia – laisvės atėmimas iki 10 metų, o kai nukenčia vaikas – ir iki 15 metų.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius įžvelgia nagrinėjamą problemą dėl nusikaltimą įvykdžiusių asmenų duomenų nuviešinimo, tačiau pabrėžia ir tai, kad svarbiausia yra maksimali nukentėjusių, ypač nepilnamečių ir mažamečių asmenų, duomenų apsauga.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Darius Valkavičius
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Darius Valkavičius

Vyriausiasis Kauno apskrities prokuroras įsitikinęs, kad seksualinius nusikaltimus įvykdžiusių asmenų viešinimas ir tam tikros jų socialinės veiklos apribojimas užkirstų kelią ir veiktų kaip tam tikra prevencinė priemonė, tačiau kol kas nėra mechanizmo, kuris leistų viešinti nusikaltėlių tapatybes ir tuo pačiu apsaugotų nukentėjusius nuo neigiamo poveikio ir jų pačių identifikavimo.

„Jeigu vėliau viešojoje erdvėje toks nusikaltimas būtų aptarinėjamas, tai neabejotinai padarytų žalą jauno asmens (kuris byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju – aut. past.) gyvenimui ir jo aplinkai“, – patikino D.Valkavičius.

Galioja išimtys

Nuomonę šiais klausimais išsakė ir Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, pirmiausiai atkreipęs dėmesį į tai, kad teisingumas pats savaime suponuoja teismo proceso viešumą, tačiau viešumo principas baudžiamajame procese niekuomet neveikia vienas ir dėl to nėra absoliutus. Jis sąveikauja su daugeliu kitų principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcija, teisės gauti ir skleisti informaciją, teisės į teisingą teismo procesą, privataus gyvenimo neliečiamybės, geriausių vaiko interesų.

Būtent dėl tokios principų sąveikos yra galimos numatytos išimtys – leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas, o tokių bylų medžiaga taip pat yra nevieša. Šios išimtys, tarsi koks saugiklis, suveikia tais atvejais, kuomet gali būti kėsinamasi į svarbesnius teisinius gėrius nei visuomenės teisė žinoti.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Arūnas Purvainis
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Arūnas Purvainis

„Nesant tokių išimčių (apribojimų) viešumo principo taikymui, iškiltų didelė rizika pažeisti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, žmogaus garbę bei orumą, ypatingai tais atvejais, kai procese dalyvauja vaikai. Taip gali būti atskleista valstybės, profesinė ar komercinė paslaptis.

Spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus“, – kodėl egzistuoja uždaros bylos, paaiškino teismo pirmininkas.

Lietuvoje bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams. Taip pat įstatymas teismui leidžia neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais nepilnamečiai, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią žinių apie privatų proceso dalyvių gyvenimą paskelbimui arba kai tai būtina siekiant užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.

Negalima sugretinti nusikaltimų

Dar vienas akcentas, į kurį, anot A.Purvainio, vertėtų atkreipti dėmesį – tai klausimas, kas seksualinių nusikaltimų bylose yra nukentėjusieji ir kuo jie skiriasi nuo nukentėjusiųjų kitokio pobūdžio nusikaltimų bylose. Teismo pirmininkas įsitikinęs, kad nebūtų teisinga ir sąžininga gretinti nukentėjusiuosius nuo nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui su nukentėjusiaisiais, tarkime, vagysčių, sukčiavimų, turto pasisavinimo ir bylose jau vien tik dėl to, kad pirmu atveju aukomis asmenys neretai tampa dėl tam tikro jų pažeidžiamumo (nepilnametystės, socialinės padėties, priklausomybių).

Tokiais nusikaltimais pažeidžiama laisvė savo valia pasirinkti seksualinį partnerį ir seksualinio bendravimo su juo būdus, pažeidžiamas saugumas nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime, vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi, taip pat asmens, esančio bejėgiškoje būklėje, saugumas nuo seksualinių santykių prieš jo valią.

Gali būti padaroma žala ne tik fizinei, bet ir psichinei aukų sveikatai, pažeminama jų garbė ir orumas, dėl to nusikaltimų aukos bylų nagrinėjimo teisme metu bijo duoti parodymus – joms nemalonu ir gėda pasakoti ir prisiminti sukrečiantį įvykį.

Dėl šių priežasčių tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti informaciją apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimą, pačių nukentėjusiųjų saugumą dėl jų pažeidžiamumo, teismas priima sprendimus rengti neviešus teisiamuosius posėdžius. Surengus viešą bylos nagrinėjimą, būtų sudarytos prielaidos dar didesniam aukų pažeidžiamumui. Viešoje erdvėje galėtų kilti diskusijos ir apie pačias nusikaltimų aukas – jos gali būti kaltinamos ar net pasmerkiamos (pati įlipo į kaltinamojo automobilį, pati susipažino, susirado, ar pats vaikas ar jo tėvai kalti, kad internetu susirado kaltinamojo kontaktus), o tai galėtų dar labiau psichologiškai sugniuždyti.

„Tokiais atvejais „viešumo“ bausmė bus pritaikyta ne nusikaltusiam asmeniui, o nepagrįstai gali atitekti įvykdytų nusikaltimų aukoms, o tai nebūtų nei garbinga, nei teisinga, – patikino A.Purvainis. – Nors iš pirmo žvilgsnio gal ir gali atrodyti, kad neviešai nagrinėjamose bylose kaltinamieji įgauna tarsi „slaptumo šydą“ ir vėliau gal tuo naudojasi darydami naujus nusikaltimus, tačiau toks viešumo principo ir jo išimčių aiškinimas ir suvokimas būtų pernelyg siauras.“

Teismo pirmininkas pabrėžė, kad neviešo bylos nagrinėjimo nelemia vien tik faktas, kad asmenys kaltinami nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui padarymu. Įstatymas teismui leidžia nuspręsti neviešai nagrinėti bylas ir dėl kitokių nusikaltimų. Taigi, šiuo požiūriu, kaltinamieji, skirtingai nei nukentėjusieji, tokio pobūdžio bylose iš esmės niekuo neišsiskiria iš asmenų, kaltinamų kitokių nusikaltimų padarymu.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kaltinamasis teisme
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kaltinamasis teisme

Sprendimas visuomet viešas

Suprantama, kad nagrinėjant nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir dorovei bei nusprendus surengti neviešą tokių bylų nagrinėjimą, ribojama ne tik kaltinamojo teisė į viešą procesą, bet ir visuomenės teisė žinoti, stebėti procesą, tačiau tokiu ribojimu užtikrinamas ypatingai pažeidžiamų asmenų – seksualinių nusikaltimų aukų teisės ir teisėti interesai, ypatingai tais atvejais, kai aukos yra vaikai. Svarbu, anot A.Purvainio, ir nepervertinti privataus gyvenimo sąvokos, kad viešumo principo išimtys nepaverstų šio principo teismo proceso uždarumo principu.

„Labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo, kuri nušviečia teismo sprendimus ir taip juos paviešina. Galimybė susipažinti su teismo sprendimais yra vienas iš veiksnių, didinančių teismų veiklos skaidrumą bei visuomenės pasitikėjimą teismų darbu.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal įstatymą visose be išimties neviešai išnagrinėtose bylose nuosprendžių rezoliucinės dalys paskelbiamos viešai, teismas trumpai gali paaiškinti motyvus, o informacija apie tokių bylų nagrinėjimą viešai skelbiama tvarkaraštyje. Tiesa, jeigu kaltinamasis yra nepilnametis ir dėl to teismas nutarė bylą nagrinėti neviešame teisiamajame posėdyje, tvarkaraštyje kaltinamojo asmens duomenų nebus pateikta, nes neviešo bylos nagrinėjimo pagrindą sudaro su kaltinamojo asmeniu susijusi informacija“, – patikino teismo pirmininkas.

Toks viešumo principo aiškinimas atitinka ir nekaltumo prezumpcijai keliamus reikalavimus, nes paskelbiant tokios apimties informaciją visuomenei apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ji nebus pateikta taip, kad susidarytų įspūdis, jog kaltinamojo kaltumu teisme jau nėra abejojama, nors dėl šio asmens kaltumo teismas dar nėra priėmęs sprendimo, o tik yra suplanavęs teisiamąjį posėdį.

Visose be išimties neviešai išnagrinėtose bylose nuosprendžių rezoliucinės dalys paskelbiamos viešai.

Taigi, pasak teismo pirmininko, visuomenei iš esmės yra užtikrinta galimybė gauti ir skelbti visą būtiną ir įstatymų leistiną informaciją apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą, nusikalstamos veikos kvalifikaciją, kaltinamąjį, kai jo asmens duomenys vieši ir, svarbiausia, informuoti apie bylą išnagrinėjus priimtą nuosprendį, kurio rezoliucinė dalis visuomet skelbiama viešai.

Teigia, kad „tiesiog taip atsitiko“

Kauno apylinkės teisme 2020 metais gauta 10 baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys buvo kaltinami nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymu, iš jų – 2 bylos, kuriose asmenys buvo kaltinami įvykdę nusikaltimus prieš vaikus.

2021 metais teismą pasiekė dvigubai daugiau tokio pobūdžio bylų – 20, iš jų – 8 bylos, kuriose kaltinimai buvo pareikšti dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų prieš vaikus.

Per daugiau nei 5 šių metų mėnesius tokių bylų Kauno apylinkės teisme – tik 3 (iš jų – tik viena byla dėl nusikaltimo prieš vaiką). Taigi, palyginus su praėjusiais metais, šiais metais pastebimas sumažėjęs teismą pasiekiančių seksualinių nusikaltimų bylų skaičius.

Kaltinamieji, anot A.Purvainio, dažniausiai teisme savo kaltės nepripažįsta, kelia versijas dėl tokių nusikalstamų veikų aukų sutikimo, įsitraukimo savo laisva valia (neva tai nesipriešino, sutiko ir t.t.), nors pačios nusikalstamų veikų aukos dažniausiai teigia priešingai, taip pat bando pateisinti savo veiksmus neblaivumu.

Vis dėlto, yra išnagrinėta ne viena byla, kuriose kaltinamieji prisipažino. Dažniausiai savo elgesio, jeigu padarytas nusikaltimas susijęs su vaikais, kaltinamieji paaiškinti negali (arba nenori), apsiribojant bendro pobūdžio paaiškinimais, kad „tiesiog taip atsitiko“ ir pan.

„Taigi, tais atvejais, kuomet kaltinamieji neprisipažįsta padarę nusikaltimą, yra pakankamai sudėtinga išsiaiškinti ir nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes dėl kaltinamojo kaltės. Neretai kaltinamieji, o kartais ir tokių nusikalstamų veikų aukos, įvykių metu būna neblaivūs, o tai apsunkina tikrųjų įvykio aplinkybių tokio pobūdžio bylose nustatymą“, – sunkumą įvardijo teismo pirmininkas.

Steigti atskirą registrą netikslinga

Paklaustas, ar nemato poreikio įsteigti viešai prieinamą nuteistų dėl seksualinių nusikaltimų registrą, kuris veiktų kaip prevencinė priemonė prieš naujų nusikaltimų darymą, Kauno apylinkės teismo vadovas atsakė, kad teisėsaugos institucijoms pakanka ir dabar esamų registrų, kuriuose kaupiama visa informacija apie kaltinamųjų teistumus, paskirtas bausmes bei jų atlikimą ar vykdymą, kitokius teisės pažeidimus. Tad steigti dar vieną – atskirą registrą asmenims, teistiems už nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nebūtų tikslinga, nes jame saugoma informacija būtų atkartota iš jau dabar egzistuojančių registrų.

„Šiuo atveju svarbiausias dalykas yra registro duomenų prieinamumas, efektyvus informacijos panaudojimas tiriant tokius nusikaltimus ar nagrinėjant bylas teismuose, o vėliau vykdant bausmes ar baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones tokiam asmeniui, užtikrinant tinkamą tokio vykdymo (tarkime, vykdant apribojimo dirbti vaikų ugdymo įstaigose) kontrolę.

Tikslo, kad nuteisti asmenys nekartotų tokių veikų ir vėl nenusikalstų, pirmiausia reikia siekti jiems skiriamomis bausmėmis ir (ar) baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonėmis, efektyviu jų vykdymu, nes tik tai yra svarbiausia, siekiant, kad asmuo būtų paveiktas taip, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, kad būtų apribota tokiam asmeniui galimybė daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas, galiausiai, kad jis būtų apskritai sulaikytas nuo tokių nusikalstamų veikų darymo ir teisingai nubaustas už tai, ką jau padarė“, – patikino A.Purvainis.

Viešumo principas tokiais atvejais, anot jo, pakankamai užtikrinamas nusikaltėlių viešu pripažinimu kaltais ir atitinkamai viešu tokio sprendimo paskelbimu, o ne viešo bylos nagrinėjimo teisme metu. Galimybė viešai paskelbti tokią informaciją ir visuomenės informavimo kanalais, pašnekovo įsitikinimu, yra visiškai pakankama prevencijos tikslais.

Tikslo, kad nuteisti asmenys vėl nenusikalstų, pirmiausia reikia siekti jiems skiriamomis bausmėmis.

„Juolab, kad negalėčiau tvirtinti, kad tie asmenys, kurie pripažįstami kaltais dėl nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, paprastai jau anksčiau yra buvę teisti už analogiškų ar panašių nusikalstamų veikų padarymą. Iš visų bylų, kurias Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo nuo 2020 metų iki šiol, tokių atveju pasitaikė tik vienas kitas. Dažniausiai kaltinamieji tokiose bylose, jeigu ir būna anksčiau teisti, tai už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – svarbų faktą įvardijo teismo pirmininkas.

Beveik visos bylos baigiasi bausme

Iš esmės visose baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo nuo 2020 metų iki šios dienos, kaltinamieji pripažinti kaltais ir tik vienoje byloje kaltininkas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą).

„Galima teigti, kad iš esmės visos bylos pasibaigia kaltininkų nuteisimu paskiriant jiems bausmes. Kokios konkrečiai tos bausmės priklauso nuo to, kokio sunkumo nusikalstama veika buvo padaryta, nes, tarkime, už nepilnamečio asmens išžaginimą ar išžaginimą veikiant bendrininkų grupe, nepilnamečio seksualinį prievartavimą gali būti paskiriama ir 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo išnagrinėtose bylose įprastai skiriamos bausmės siekia: už išžaginimą – nuo 2 iki 5 metų laisvės atėmimo, už seksualinį prievartavimą – nuo 1 iki 3 metų laisvės atėmimo, už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą – nuo 6 mėnesių iki 1 metų laisvės atėmimo, už jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimą nuo 1 metų laisvės apribojimo iki 1 metų laisvės atėmimo.

Galutinės bausmės neretai būna paskiriamos dar griežtesnės, nes tuo pačiu metu kaltinamieji būna padarę ir kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų ar neatlikę ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių“, – įvardijo A.Purvainis.

Iš išnagrinėtų bylų, kaip jau minėjo teismo pirmininkas, negalima įžvelgti tendencijos, kad nuteisti asmenys sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas. Daugeliu atveju kaltininkai būna anksčiau teisti už visai kitokio pobūdžio nusikaltimus ar iš viso yra teisiami pirmą kartą.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kaltinamasis teisme
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kaltinamasis teisme

Paprašytas nubrėžti seksualinio nusikaltėlio bendrų bruožų paveikslą, A.Purvainis patikino, kad dažniausiai tai yra pilnamečiai vyrai, nuo 21 iki 52 metų amžiaus, nevedę arba išsituokę, nedirbantys, teisti, tačiau dažnai už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, negalintys paaiškinti (o gal nenorintys ar neišdrįstantys) savo elgesio motyvų, nors neretai tokį elgesį bandantys pateisinti dideliu suvartoto alkoholio kiekiu, o taip pat ir nusikaltimo aukos elgesiu (sutiko, susitiko, bendravo, neparodė, jog nesutinka ir kt. paaiškinimai).

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min