Prieš Lietuvą užsimojusio Rusijos deputato apetitas auga: meluoja, kad galėtų Baltijos šalis išmesti iš NATO

Siūlė „gyventi draugiškai“

Duodamas interviu prokremliškam Rusijos naujienų portalui „Sputnik“ J.Fiodorovas ėmėsi tuščių grasinimų.

„Tai mes dabar tik pradėjome nuo Lietuvos. Ir aišku dėl ko – Lietuva yra pavojingesnė Rusijos Federacijai dėl situacijos, susijusios su Kaliningrado sritimi, ir konfrontacijoje su NATO ir JAV.

Todėl dabar svarbiau Lietuva, tačiau tai nereiškia, kad mes tik ja apsiribosime. Mes galime, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėjai, paskelbti dalį šalių ginčytinomis teritorijomis“, – aiškino Rusijos deputatas.

Nuotr. iš duma.gov.ru /Jevgenijus Fiodorovas

Jis pridūrė, kad tokios užmačios netaikytinos visoms buvusioms SSRS teritorijoms.

„Jei šalys mums nekelia pavojaus, mes nieko nekeisime jų klausimu – tarp mūsų bus taika ir draugystė kaip anksčiau“, – aiškino J.Fiodorovas.

„Pavyzdžiui, NATO Chartijoje yra 6 punktas, pagal kurį ginčijamos teritorijos negali būti aljanso dalimi“, – apie tai, kokiu būdu Rusija galėtų bandyti pašalinti Baltijos šalis iš NATO, ėmė svarstyti deputatas.

„Kai tik Baltijos šalių teritorijos bus pripažintos ginčijamomis, tai taps pagrindu jų pašalinimui iš NATO. Tai yra paaiškės, kad šias šalis priimant į NATO buvo pažeistas ginčijamų teritorijų principas, tačiau informacija apie tai buvo atskleista tik dabar. Advokatai tai vadina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“, – interviu metu grūmojo deputatas.

Teisiškai neįmanoma

J.Fiodorovas, kalbėdamas apie „NATO chartiją“ greičiausiai turėjo omenyje 1949 m. balandžio 4 d. Šiaurės Atlanto sutartį.

Tačiau šios sutarties 6 straipsnyje nėra jokių teritorinių ginčų sprendimo reikalavimų – jame tik apibrėžiamos geografinės ribos, kuriose veikia 5 straipsnis (dėl kolektyvinės gynybos ir saugumo).

Greičiausiai J.Fiodorovas remiasi norma, esančia ne pagrindinėje 1949 metų Šiaurės Atlanto sutartyje, o 1995 metais parengtoje „NATO plėtros studijoje“, kurios 6-ajame straipsnyje iš tiesų yra minima tokia rekomendacija:

„Valstybės, turinčios etninių ar išorinių teritorinių ginčų, įskaitant irredentistų pretenzijas, ar vidaus jurisdikcijos ginčus, šiuos ginčus turėtų spręsti taikiomis priemonėmis pagal ESBO principus.“

NATO plėtros studija paskelbta 1995 metų rugsėjį.

Vakarų valstybių atsaku į iš esmės beveik visų posovietinės erdvės valstybių siekį tapti ES ir NATO narėmis buvo bendrų narystės kriterijų paskelbimas, kurie yra žinomi kaip Kopenhagos kriterijai (1993 m.) ir NATO plėtros studija (1995 m.).

Kriterijai buvo papildyti jų įgyvendinimo kontrolės ir įvertinimo mechanizmų sukūrimu.

Rukloje prasidėjo tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2022 I“

+57

NATO plėtros studijoje apibrėžtos NATO plėtros galimybės ir akcentuoti principai iš 1949 metų Šiaurės Atlanto sutarties – narystės siekiančios šalys turėtų pademonstruoti įtvirtintą demokratijos praktiką, ekonomikos reformas, siekiant laisvos rinkos ekonomikos sistemos, pagarbą žmogaus teisėms, taikius santykius su kaimyninėmis šalimis, civilinę armijos kontrolę ir norą bei galimybes prisidėti prie Aljanso saugumo užtikrinimo.

Tačiau studijoje kalbama apie būsimų valstybių galimybes pradėti derybas dėl prisijungimo į NATO, ne apie esamų valstybių „išmetimą“, neatitikus šių kriterijų.

Be to, tos pačios studijos 7-ajame punkte akcentuojamas ir kitas svarbus dalykas:

„Nėra fiksuoto ar griežto kriterijų sąrašo naujų valstybių narių kvietimui į Aljansą. Sprendimas plėstis bus priimtas kiekvienu konkrečiu atveju, o kai kurios šalys gali tapti narėmis anksčiau nei kitos“, – pabrėžiama dokumente.

Kauno intermodaliniame terminale – JAV karių technika

+44

Atsakė į grasinimus

Reaguodamos į Rusijos grasinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo, Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė tvirtai remiančios Vilnių ir NATO įsipareigojimą Aljanso gynybai.

„Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą“, – žurnalistams sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

„Konkrečiai kalbu apie mūsų įsipareigojimą laikytis penktojo NATO straipsnio, kuris numato, kad puolimas prieš vieną iš narių reiškia puolimą prieš visas. Šis Jungtinių Valstijų įsipareigojimas yra tvirtas kaip geležis“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie Kremliaus pareiškimus, Valstybės departamento atstovas sakė: „Nesiruošiame spekuliuoti dėl Rusijos ginklų žvanginimo ar gąsdinimo, net nenorime skirti tam papildomo eterio laiko.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nedas Price'as

Klaidino jau anksčiau

Anksčiau aiškindamas, dėl ko Rusija galėtų užginčyti Lietuvos nepriklausomybę, J.Fiodorovas tvirtino, kad pagal to meto procedūras Lietuva privalėjo surengti referendumą.

„Buvo pažeistas 1990-04-03 TSRS įstatymas Nr. 1409 – 1 „Dėl klausimų, susijusių su sąjunginės respublikos išstojimu iš TSRS, sprendimo tvarkos“, nes Lietuvos Respublikoje nebuvo surengtas referendumas dėl išstojimo iš TSRS ir nebuvo nustatytas pereinamasis laikotarpis visiems ginčytiniems klausimams išspręsti“, – teigė parlamentaras.

15min jau anksčiau rašė, kad Rusijos deputato argumentai neatitinka tikrovės: pirma, Lietuvai, kuri buvo Sovietų Sąjungos okupuota, SSRS Konstitucija negaliojo; antra, yra argumentų, kad net ir remiantis tuometine SSRS Konstitucija Lietuvos nepriklausomybė pripažinta teisėtai.

„Leidimo“ nereikėjo

Tarptautinės teisės požiūriu Rusijos deputato pasiūlymas bet kuriuo atveju yra teisiškai niekinis.

Tarptautinė bendruomenė ir Lietuvos Respublika tariamą „įstojimą“ į SSRS, įvykusį akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos normas, vertina kaip okupaciją, o tai reiškia, kad de jure Lietuvos valstybingumas nenustojo egzistavęs nuo 1918 metų, todėl suverenitetui atkurti nereikėjo jokių specialių teisinių procedūrų ar SSRS leidimo.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbiama, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai reikšdami „Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“

Panašios pozicijos nuo pat pradžių ir iki pat Baltijos šalių okupacijos pabaigos laikėsi JAV valdžia. Tai įtvirtinta 1940 metų liepos 23 dienos Sumnerio Welles'o deklaracijoje, Vašingtone visą Šaltąjį karą toliau veikė Lietuvos ambasada. Lietuvos valstybingumo tęstinumą pripažino ir kitos Vakarų šalys.

Siekė sumažinti Rusijos grėsmę

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, sutrumpintai NATO, buvo įkurta 1949 m. Aljansą įkūrė 12 valstybių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Prancūziją.

Pirminis NATO tikslas buvo pasipriešinti Rusijos ekspansijai Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Daugiau nei per 70 organizacijos gyvavimo metų, kintant saugumo aplinkai ir atsirandant naujoms grėsmėms ir iššūkiams, Aljansas adaptavosi ir į pasaulinę istoriją įėjo kaip stipriausia ir tvariausia gynybinė kolektyvinė organizacija pasaulyje.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, daugelis iš jos gniaužtų pabėgusių šalių Rytų Europoje prisijungė prie NATO.

Europos šalys, norinčios įstoti į NATO, iš pradžių kviečiamos pradėti intensyvesnį dialogą su Aljansu.

Tuomet pretendentės gali būti pakviestos prisijungti prie narystės sudarant veiksmų planą – specialią programą, kuri padeda valstybėms pasirengti narystei.

Aljanso narės supranta saugumą kaip vientisą ir nedalomą. Tai reiškia, kad vienos ar kelių narių užpuolimas yra laikomas visų Aljansui priklausančių valstybių užpuolimu. Pagal 5-ąjį Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsnį NATO narės įsipareigoja kartu gintis nuo agresijos.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.