Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 14, 19:04

Suomija nori prisijungti prie NATO: kaip galima įstoti į Aljansą?

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė pritariantys šalies įstojimui į NATO organizaciją. Naujausios apklausos rodo, kad dauguma suomių taip pat palaiko šią idėją. Apie prisijungimą prie Aljanso kalba ir Švedija – manoma, kad abi šios šalys koordinuoja savo veiksmus ir kartu pateiks prašymą stoti į NATO gretas. 15min pasakoja, kas yra NATO, kaip galima įstoti į Aljansą, kodėl Rusija šią gynybinę organizaciją laiko grėsme sau ir kokie tolesni žingsniai laukia Suomijos.
Ministrės pirmininkės apsilankymas NATO Priešakinių pajėgų batalione Pabradėje
NATO kariai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Suomijos vadovai išreiškė norą – kas toliau?

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas šalies prisijungimai prie NATO viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę Aljanse remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios, kuomet Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos valdančioji partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.

Svarstoma, kad stojimo į Aljansą procesas gali trukti iki metų laiko. Pereinamuoju laikotarpiu, kol maždaug metus truks Suomijos ir Švedijos narystės NATO ratifikavimo procesas, Šiaurės šalyse turėtų būti dislokuota daugiau karių, kad Rusija būtų atgrasyta.

JAV senatoriai ketvirtadienį jau pažadėjo pasirūpinti, kad Suomija greitai įstotų į NATO. Būtent JAV Senatas tvirtina sutartis ir turi pritarti naujų narių priėmimui į NATO.

Platesniame Šiaurės regione NATO jau priklauso Norvegija, Danija ir trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija.

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sanna Marin ir Sauli Niinisto
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sanna Marin ir Sauli Niinisto

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui. Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Kas yra NATO?

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, sutrumpintai NATO, buvo įkurta 1949 m. Aljansą įkūrė 12 valstybių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Prancūziją. Suomija turėtų tapti 31 organizacijos nare.

Pirminis NATO tikslas buvo pasipriešinti Rusijos ekspansijai Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Daugiau nei per 70 organizacijos gyvavimo metų, kintant saugumo aplinkai ir atsirandant naujoms grėsmėms ir iššūkiams, Aljansas adaptavosi ir į pasaulinę istoriją įėjo kaip stipriausia ir tvariausia gynybinė kolektyvinė organizacija pasaulyje.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, daugelis iš jos gniaužtų pabėgusių šalių Rytų Europoje prisijungė prie NATO.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./NATO vėliava
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./NATO vėliava

Aukščiausia NATO institucija – Šiaurės Atlanto taryba. Tarybą sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai. Taryba taip pat susirenka aukštesniu lygiu, dalyvaujant užsienio reikalų ministrams, gynybos ministrams arba valstybių vadovams, bet, nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu ji susitinka, jos valdžia ir sprendimų priėmimo galia išlieka tokia pati, o jos sprendimai turi tą patį statusą bei galiojimą.

Šiaurės Atlanto Tarybai pirmininkauja generalinis sekretorius, kuris visų Aljanso valstybių sutarimu išrenkamas ketverių metų kadencijai. Šiuo metu šias pareigas eina buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas. NATO generaliniu sekretoriumi jis tapo 2014 metais.

NATO ir Lietuva

Po Lietuvos apsisprendimo dėl narystės NATO Lietuva, vykdydama reformas ir kitus narystei būtinus veiksmus, siekė tapti Aljanso nare daugiau kaip 10 metų.

Bendradarbiauti su NATO Lietuva pradėjo 1991 metais, o daugiau nei po dešimtmečio, 2002 metais, buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės.

2004 metų kovo 29 dieną, Lietuvai tapus pilnateise NATO nare, Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, kurie nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę ir šiandien. Oro policijos misija Baltijos šalyse siekiama užtikrinti saugią Aljanso oro erdvę. Ši misija yra kolektyvinė ir apima nuolatinį – 24 valandų per parą, 365 dienų per metus – naikintuvų ir įgulų reagavimą į galimus pažeidimus.

NATO viršūnių susitikime 2016 metų liepą Varšuvoje priimtas bendras Aljanso sprendimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Tokį sprendimą NATO valstybių vadovai priėmė atsižvelgdami į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.

Lietuvoje nuo 2017 metų vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Kovinė grupė yra dislokuota Rukloje ir yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį.

Lietuvoje taip pat įsteigtas NATO pajėgų integravimo vienetas (angl. NATO Force Integration Units, NFIU). Tai mažo dydžio valdymo štabas, kurio pagrindinis tikslas – pasiruošti galimam NATO greito reagavimo pajėgų dislokavimui tam tikruose regionuose. Lietuvoje veikiantis NFIU buvo įsteigtas 2015 m. rugsėjo 3 dieną. Paties vieneto pagrindinė funkcija Lietuvoje yra užtikrinti sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir Lietuvoje dislokuotų tarptautinių NATO pajėgumų.

Vilniuje veikia NATO energetinio saugumo kompetencijos centras (NATO ENSEC COE), kuris buvo įkurtas 2012 metų liepą. Centro darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja pratybas bei jose taip pat ir dalyvauja.

Kaip galima prisijungti prie NATO?

Suomija ir Švedija daugelį metų buvo neutralios, tačiau Rusijai įsiveržus į Ukrainą, visuomenės parama prisijungimui prie NATO išaugo.

Paraiškos pateikimas ir tapimas NATO nare gali užtrukti. Tačiau Jungtinė Karalystė ir JAV yra sakiusios, kad pasiūlytų Švedijai ir Suomijai karinę paramą, jei jos būtų užpultos anksčiau.

Europos šalys, norinčios įstoti į NATO, iš pradžių kviečiamos pradėti intensyvesnį dialogą su Aljansu. Tuomet pretendentės gali būti pakviestos prisijungti prie narystės sudarant veiksmų planą – specialią programą, kuri padeda valstybėms pasirengti narystei.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Tiesa, dalyvavimas įgyvendinant programą negarantuoja, kad įstojimas į Aljansą bus sėkmingas, tačiau tai yra pagrindinis pasirengimo stojimui mechanizmas.

Norėdamos įstoti į Aljansą, valstybės turi gerbti NATO sutarties vertybes ir atitikti bei laikytis tam tikrų politinių, ekonominių ir karinių kriterijų. Šie kriterijai apima demokratinę politinę sistemą, grindžiamą rinkos ekonomika; sąžiningą elgesį su mažumomis; įsipareigojimus taikiai spręsti konfliktus; gebėjimus ir norą karinėmis pajėgomis prisidėti prie NATO operacijų; įsipareigojimus palaikyti demokratinius civilinius ir karinius santykius bei institucijas.

NATO narės taip pat sutinka gynybai skirti 2 proc. savo BVP. Suomija šio tikslo laikosi, o Švedija šį rodiklį pasieks artimiausiu metu.

Remiantis 13-uoju Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsniu, valstybė gali atsisakyti narystės Aljanse ir iš NATO gretų išstoti.

Aljanso narės supranta saugumą kaip vientisą ir nedalomą. Tai reiškia, kad vienos ar kelių narių užpuolimas yra laikomas visų Aljansui priklausančių valstybių užpuolimu. Pagal 5-ąjį Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsnį NATO narės įsipareigoja kartu gintis nuo agresijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kodėl Rusija priešinasi NATO?

2008 metais NATO pasiūlė Ukrainai kelią į narystę. Tačiau šalis taip ir neprisijungė prie Aljanso, daugiausia dėl to, kad Rusija ilgą laiką tam priešinosi ir darė spaudimą.

Rusija mano, kad NATO, priimdama naujas nares iš Rytų Europos, kėsinasi į Rusijos politinės įtakos zoną.

Įsibėgėjus Kremliaus sukeltam karui Ukrainoje ir prasidėjus Maskvos ir Kyjivo delegacijų deryboms dėl taikos, Rusija buvo išreiškusi poziciją, kad vienas iš taikos sutarties punktų turėtų būti Ukrainos atsisakymas ateityje stoti į NATO ar panašias organizacijas. Vėliau ir Kyjivas pripažino, kad nesiekia narystės NATO, o taika galėtų būti pasirašyta suteikiant saugumo garantijas. Kaip viena iš šalių, užtikrinsiančių taiką Ukrainoje, Kyjivas siūlė tapti Kinijai, kuri taip pat kaip ir Rusija nepalaiko NATO plėtros.

Tuo metu pats Aljansas sako, kad kiekviena šalis yra laisva pati apsispręsti, kokios organizacijos nare jai tapti.

Rusija jau anksčiau perspėjo Suomiją ir Švediją nesijungti prie NATO. Jei šios šalys stos į Aljansą, Kremlius grasino pasekmėmis – karinėmis ir politinėmis.

Kodėl NATO negina Ukrainos?

Kadangi Ukraina nėra NATO narė, Aljansas neprivalo jos ginti.

NATO šalys baiminasi, kad jei jų kariai susidurs su Rusijos pajėgomis, tai gali sukelti visapusišką Rusijos ir Vakarų konfliktą, kuris taptų Trečiuoju pasauliniu karu.

Dėl šios priežasties NATO taip pat atmetė neskraidymo zonos įvedimą virš Ukrainos, nors Kyjivas aktyviai to prašė. Buvo baiminamasi, kad NATO oro pajėgos, kurios tokiu atveju būtų turėjusios patruliuoti Ukrainos oro erdvėje, būtų galėjusios akis į akį susidurti su Rusijos oro pajėgomis, o dėl galimų provokacijų tai taptų kibirkštimi karui, įtrauksiančiam Aljanso nares į konfliktą.

Tačiau NATO šalys Ukrainai teikia ginkluotę, kad ši galėtų gintis nuo Rusijos invazijos.

Iš pradžių NATO šalys tiekė tik gynybinius ginklus.

Jungtinė Karalystė ir JAV atsiuntė tūkstančius prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų. Slovakija atsiuntė priešlėktuvinės gynybos sistemą S-300, galinčią numušti lėktuvus iki 400 km atstumu. JAV ir Turkija atsiuntė raketomis apginkluotų bepiločių orlaivių.

Kelios kitos NATO šalys dabar siunčia sunkesnius ginklus, kad Ukraina galėtų kontratakuoti Rusijos kariuomenę.

Anksčiau skelbta, kad JAV siunčia sraigtasparnius, artileriją ir šarvuočius. Vašingtonas planuoja Ukrainai pasiūlyti 33 mlrd. dolerių dotaciją saugumo ir ekonominei pagalbai, kuri papildytų tam jau išleistus 3,7 mlrd. dolerių.

Jungtinė Karalystė siūlo papildomą karinę paramą Ukrainai ir planuoja siųsti šarvuočių, elektroninės kovos įrangos ir priešlėktuvinių radarų sistemų.

Karinę pagalbą Ukrainai teikia ir Lietuva, kuri buvo viena pirmųjų valstybių, kuri ėmė klausinėti Kyjivo, kokios pagalbos reikia ginantis nuo okupanto kariuomenės.

Europos Sąjunga anksčiau pranešė, kad skirs iki 450 mln. eurų ginklams Ukrainai tiekti – tai pirmas kartas, kai ES padeda tiekti ginklus į karo zoną.

Tuo metu Rusija nėra patenkinta, kad NATO šalys padeda Ukrainai. Kremlius nuolat kartoja, kad iš esmės jaučia, kad kovoja ne tik su Ukraina, bet ir netiesiogiai su pačiu Aljansu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas buvo sakęs, kad Rusija turi teisę atakuoti Ukrainos teritorijoje esančius NATO konvojus, kurie gabena ginkluotę, nes šie jau būna palikę NATO teritorijos ribas. Tačiau NATO vadovybė įspėjo, kad tokią ataką suprastų kaip Aljanso užpuolimą, dėl kurio Kremlius sulauktų greitos reakcijos. JAV prezidentas Joe Bidenas jau buvo įspėjęs Rusiją, kad šiandien Aljansas yra tvirtas kaip niekada anksčiau ir yra pasirengęs ginti kiekvieną NATO šalių centimetrą.

Parengta remiantis BBC, NATO, naujienų agentūros BNS, Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos skelbiama informacija

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min