Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 30d. 16:40

Melas apie daugybę pacientų, Kauno klinikas užplūdusių po vakcinacijos

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius
Kauno klinikų nuotr. / Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius
Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame kauniečiu prisistatęs vyras paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją apie tariamai dėl trombozių Kauno klinikas užplūdusius vyresnio amžiaus pacientus. Jis tvirtina turintis patikimų šaltinių, nes „nugirdo seselių pokalbius“. Tačiau ligoninės pateikiamame atsakyme nurodoma aiškiai – pacientų srautas, atvykstančių dėl ūmių kraujotakos sutrikimų, yra įprastas – nepadidėjęs.

Vyras vaizdo siužete pasakojo, kad greitosios pagalbos automobiliu nuvykęs Kauno klinikų Skubiosios medicinos kliniką joje praleido kelias valandas, nes laukė, kol jam sulašės lašinė.

„Tiesiog gulėjau ten, skubiosios pagalbos skyriuje, ir mačiau visas 16 vietų iš 20-ties. Ir buvo labai keista kaip seselės laksto, nes gulėjau įsitaisęs prie ten, kur visi vaistai padėti.

Vyko tokios diskusijos: „Tai čia su trombais, po skiepo? Aha, tuomet čia iškart aišku, kokius vaistus suleisti.“

Ten, kur neskiepytas, bet panašu, kad trombai, ten jau tiria“, – vaizdo įraše pasakojo vyras.

Jis taip pat melagingai teigė, neva neskiepytus pacientus medikai apžiūri atidžiau, padaro daugiau tyrimų.

Pasakotojas dalijosi, kad jau išėjęs iš ligoninės pamatė, kiek greitosios pagalbos automobilių stovi šalia ligoninės priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus.

„Viskas aišku, kad čia po skiepo visi važiuoja su trombais, virš 65 metų. Taip mano akimis (amžius) – 65 ir į viršų“, – kalbėjo jis.

Laidos vedėjui pasiteiravus, ar greitosios vos spėja suktis, nes dauguma atvyksta „su trombais“, kaunietis patvirtino šią hipotezę.

„Labai panašu, kad čia nuo tų „marmalų“, – pridūrė jis.

„Marmalais“ skiepų priešininkai socialiniuose tinkluose vadina vakcinas nuo COVID-19.

Kauno klinikų nuotr./Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
Kauno klinikų nuotr./Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Dėl skiepų šalutinio poveikio kreipiasi retai

Šią situaciją pakomentavo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojas Vytautas Aukštakalnis.

Jis akcentavo, jog teiginys, kad Kauno klinikose gydoma daug pacientų dėl sutrikusios kraujotakos po vakcinacijos, ir kad jiems iškart yra suleidžiami vaistai, – yra melagingas.

„Atvejai, kai pacientai kreipiasi į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dėl atsiradusių nemalonių COVID-19 skiepo poveikių, yra pavieniai.

Dažniausiai kreipiamasi dėl karščiavimo arba skausmo injekcijos vietoje, tačiau šie simptomai praeina savaime per keletą dienų.

Pacientų srautas, atvykstančių dėl ūmių kraujotakos sutrikimų, yra įprastas – nepadidėjęs“, – apie situaciją kalbėjo medikas.

123RF.com nuotr./Trombas
123RF.com nuotr./Trombas

Gydymas – tik atlikus tyrimus

V.Aukštakalnis paaiškino, kad trombai (ūmus kraujotakos sutrikimas) dažniausiai atsiranda pacientams, turintiems rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūkantiems, sergantiems onkologinėmis ligomis, vyresnio amžiaus asmenims, moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes.

Šie veiksniai yra būdingi daugeliui ligų, kurios pasireiškia panašiais simptomais kaip ir kraujotakos sutrikimai.

Todėl į Skubios pagalbos skyrių atvykus pacientui, net jei ir įtariamas šis sutrikimas, būtina atlikti reikalingus tyrimus, siekiant tiksliai nustatyti diagnozę.

Jis paneigė melagienoje kartojamą tvirtinimą, kad pacientams „vaistai nuo trombų“ leidžiami net neatlikus tyrimų.

Pasak medicinos specialisto, nesulaukus tyrimų atsakymų vaistai gali būti leidžiami esant pavieniams, ypatingos skubos atvejams, kuomet tenka gelbėti paciento gyvybę, tačiau tai nėra rutininė procedūra.

„Priklausomai nuo vietos, kurioje sutriko kraujotaka, gali būti taikomi tiek intervenciniai, tiek medikamentiniai gydymo metodai, įskaitant ir kraujo krešumą slopinančių vaistų skyrimą.

Kadangi visi gydymo būdai gali turėti savo komplikacijas ar šalutinius poveikius, nė vienas iš jų nėra skiriamas pacientui, kol nežinoma tiksli sutrikimo priežastis (t.y. nėra atlikti visi būtini tyrimai diagnozei nustatyti).

Žinoma, pasitaiko išimčių, kai paciento būklė yra kritinė (pavyzdžiui, įvyksta klinikinė mirtis) ir yra įtariama kraujo krešumo patologija, tuomet daroma viskas, kad paciento gyvybė būtų išgelbėta –​ skiriamas gydymas, nesulaukus tyrimų atsakymų“, – paaiškino medikas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Adventur 2022

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min