Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Agnė Jonaitytė-Karalienė: Praktiko požiūris – kada metas keisti darbą?

Šaltinis: 15min
2
A A

Agnė Jonaitytė-Karalienė Tenka girdėti įvairių teorijų, teigiančių, kad žmogaus gyvenime periodiškai turi įvykti reikšmingas pokytis. Tai gali būti pasikeitusi šeimyninė padėtis, nauja gyvenamoji vieta ar naujas laisvalaikio užsiėmimas. Tai gali būti ir kitas darbas arba pareigos.

Galima rasti daugybę privalumų, kodėl sveika keisti darbą kas kelerius metus. Lygiai taip pat nemažai privalumų turi ir ilgametis darbas vienoje pozicijoje ar įmonėje. Kaip apsispręsti, ar jau metas keisti darbą?

Šokliai ir prisitaikėliai

Yra žmonių, kurie darbą keičia kas vienerius ar dvejus metus, o kai kurie šį intervalą sugeba sumažinti net iki pusmečio. Žmonės, labai dažnai keičiantys darbą, anglų kalboje vadinami „job hoppers“, o lietuviškai juos galėtume vadinti „šokliais“.

Ne vienas darbdavys susiduria su situacijomis, kai darbuotojas dar gerai net neperpratęs konkrečios veiklos ir nepasiekęs apčiuopiamų rezultatų, jau po pusmečio keičia darbovietę. Ypač Vilniuje šiuo metu stebime didelę darbo pasiūlą, kai tam tikrų sričių specialistams nereikia dėti jokių pastangų ieškant darbo, nes darbdaviai jų ieško patys.

Ką galima pasakyti apie tokį darbuotoją? Toks darbo keitimas, pirmiausia, byloja, kad darbuotojas yra pakankamai lankstus ir greitai prisitaiko prie naujos aplinkos. Darbdaviui tai gali būti ženklas, kad jis turi daug ir įvairių žinių apie konkurentų veiklą, galbūt labai greitai mokosi.

Jeigu matote save konkrečioje organizacijoje ilgą laiką, tai turite užduoti sau klausimą – kaip aš šioje organizacijoje augusiu, kokių įgūdžių ir žinių įgysiu?

Be to, pasamdyti tokį darbuotoją bus gana lengva – procesas neišsitęs dėl svarstymų noriu-nenoriu ar galiu-negaliu. Žinoma, darbdavys gali pagalvoti ir priešingai – kad darbuotojas nepastovus, jį galima greitai suvilioti geresnėmis darbo sąlygomis ir vargu ar jis per trumpą laiką spėja įgyti reikalingų kompetencijų.

Kai kurie tyrimai rodo, kad vadinamoji Y karta (ang. millenials) nemato savęs vienoje įmonėje daugiau nei 1-3 metus, o X kartos atstovai yra pastovesni ir sėslesni. Tiesa, tuo metu, kai X kartos atstovai buvo dvidešimtmečiai, niekas nefiksavo tokių statistinių duomenų, kaip dažnai jie keičia savo darbą. Todėl kas bus, kai Y karta pasieks kitus amžiaus tarpsnius, kol kas galima tik spėlioti.

Saugiausias variantas, tačiau yra vienas „bet“

Pasaulinė statistika rodo, kad žmonės vienoje pozicijoje vidutiniškai dirba 3-4 metus. Aptarnavimo srityje iki 2-3 metų, didesnės kompetencijos reikalaujančiose pozicijose 4-5 metus.

Atrodytų, toks variantas, kai organizacijoje darbuotojas pasirenka dirbti 3-5 metus, yra pats saugiausias. Jis nekelia tiek daug klausimų, kiek kraštutiniai atvejai, kai darbo stažas vienoje darbovietėje yra labai trumpas ar labai ilgas. Toks darbuotojas tikrai jau būna įgijęs vertingos patirties konkrečioje pozicijoje, ypač, jei ir kitose įmonėse jis dirbo panašiais intervalais. Tai parodo, kad jis yra kompetentingas, supranta konkurentų verslo subtilybes ir yra lankstesnis keičiant darbą.

Jeigu ir čia ieškotume silpnųjų vietų, tai organizacijos keitimas tokiais intervalais gali reikšti, kad dėl tam tikrų priežasčių organizacijos nebemato potencialo šiame žmoguje. Nes būdamas jau patyręs tam tikroje srityje, jis tikrai gali judėti ir į kitas pozicijas toje pačioje organizacijoje. Taigi natūraliai gali kilti klausimas, kodėl taip nenutiko.

Darbo veteranai ‒ rizikuoja

Galiausiai, iki 10 ir daugiau metų vienoje organizacijoje dirbantys darbuotojai. Jie gali būti laikomi lojalūs savo srities specialistai. Pačiam darbuotojui tai gali būti naudinga galvojant apie sąlygų gerinimą organizacijoje. Paprastai daugelis darbo užmokesčio priedų priklauso būtent nuo darbo stažo toje pačioje darbovietėje, taigi kuo jis ilgesnis, tuo nauda didesnė.

Ilgai dirbant organizacijoje kyla ir tam tikrų pavojų. Visų pirma, potencialūs nauji darbdaviai gali galvoti, jog žmogus nėra lankstus, jam bus sunku adaptuotis naujoje aplinkoje. Atrankos procesas tokiam kandidatui gali užsitęsti, nes darbo keitimas jam gali būti sunkus ne tik organizacine prasme, bet ir emociškai ‒ darbuotojas būna per daug susigyvenęs su savo darbo aplinka.

Kaip priimti teisingą sprendimą?

Turbūt akivaizdu, kad vieno teisingo ir saugaus scenarijaus nei darbuotojui, nei darbdaviui nėra. Tad abiems pusėms bandant ieškoti aukso viduriuko, siūlyčiau atsižvelgti į keletą esminių aspektų.

Visų pirma, gyvenimas yra kur kas daugiau, nei tik darbinė veikla. Mes negyvename kelių atskirų gyvenimų – darbe ir už jo ribų. Nors mūsų visuomenėje tai gal ir nėra visiškai įprasta, bet kartais pasirinkimas dirbti ilgiau vienoje organizacijoje gali būti susijęs su tuo, kad, pavyzdžiui, šalia darbo turite hobį, kuriam norite skirti daug laiko ir tame darbe jums tai pavyksta suderinti. Galbūt auginate mažus vaikus ir norite skirti daug dėmesio jiems, todėl nenorite didelių pokyčių darbinėje veikloje.

Kitas patarimas – įsivardinti, kas yra svarbu darbinėje veikloje. Jeigu norite per greitą laiką pasididinti pajamas, tikėtina, kad tai galima bandyti įgyvendinant „šoklio“ strategiją. Jeigu norite tobulėti tam tikroje srityje ir jums svarbu pamatyti įgyvendintą projektą, prie kurio realizavimo patys prisidėjote, tai gali užtrukti ilgiau nei vienerius metus. Jeigu matote save konkrečioje organizacijoje ilgą laiką, tai turite užduoti sau klausimą – kaip aš šioje organizacijoje augusiu, kokių įgūdžių ir žinių įgysiu?

Galiausiai – santykis su organizacija. Kartais, kai ilgai dirbantys žmonės išeina iš organizacijos, jie jaučia nuoskaudą, kad organizacija jų neįvertino, niekas nebandė sulaikyti po tų ilgų metų, atiduotų organizacijai. Taip, mėgti organizaciją, kurioje dirbi, yra labai svarbu, bet pirmiausia reikia mylėti save. O linkusiems greitai keisti organizacijas verta prisiminti, kad, pagarba kitiems yra būtina, jei norite, kad jus taip pat gerbtų.

Kai su žmonėmis kalbuosi apie karjerą, matau, kad kiekvieno iš mūsų istorija yra unikali, o pasirinkimai yra kuo įvairiausi. Todėl tiek ieškodami darbo, tiek rinkdamiesi darbuotojus, prisiminkime, kad statistika nėra viskas, bendros tendencijos taip pat – svarbu, kaip jaučiatės darydami vieną ar kitą pasirinkimą.

Agnė Jonaitytė-Karalienė yra „Swedbank“ Karjeros centro vadovė

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min