Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Alvyra Galkienė: Quo Vadis aukštojo mokslo reforma

Šaltinis: 15min
2
A A

Alvyra Galkienė Žurnalistai vos ne kasdien „pliekia“ žinutes Lietuvos dienraščiuose – ką su kuo sujungs, kaip prijungs, ką parduos, o ką nupirks. Visa tai atlikus, pagaliau Lietuvos mokyklose dirbs puikūs mokytojai, kurie ugdys puikius Lietuvos piliečius, kursiančius Lietuvą, į kurią su džiaugsmu grįš tautiečiai iš svečių šalių, patvirtindami liaudies išmintį, jog „visur gerai, bet namuose geriausia“.

Tuo tarpu, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) mokslininkai, stengdamiesi neprarasti pusiausvyros toje reformos sumaištyje, tiesiogiai dirba su pasaulio mokslininkais, kurių idėjų pagrindu pakilo demokratinių šalių švietimo sistemos.

Visą praėjusią savaitę universitete triūsė tarptautinė mokslininkų grupė, kuri savo darbą baigė dviejų dienų konferencija, subūrusia per 300 mokslininkų ir mokytojų iš Lietuvos ir per 30 mokslininkų iš viso pasaulio: JAV, Pietų Afrikos Respublikos, Didžiosios Britanijos, Suomijos, Austrijos, Lenkijos, Taivanio, Rusijos, Latvijos ir kitų šalių.

Akivaizdu, jog LEU mokslininkai stokoja vienos kompetencijos, kuri vadinama lobizmu, tačiau siekia kaitos vardan tvirtos ir tėvynainiams patrauklios Tėvynės.

Geriausių pasaulio universitetų – Harvardo, Kembridžo, Edinburgo mokslininkai dalinosi savo tyrimų rezultatais, kurie įrodo, kas iš tikrųjų keičia švietimo sistemas ir kaip pasiekiama aukščiausių kiekvieno besimokančiojo rezultatų. Susitikimų metu padaryti susitarimai su Harvardo, Kembridžo ir Edinburgo universitetų mokslininkais bendradarbiauti, kuriant naujos kartos mokytojų rengimo programas.

Bendradarbiauti kviečiamos ir didžiulę patirtį turinčios informacinių technologijų kompanijos iš Lietuvos ir Airijos, kurios kartu su mokytojų rengėjais kurs ir adaptuos mokymo priemones, leidžiančias organizuoti ypatingai lanksčią mokymosi aplinką, kuri ypač skatina kiekvieno mokinio individualių galių plėtrą, kritinį mąstymą, bendradarbiavimo ir savivaldaus mokymosi gebėjimus. Naujų projektų realizavimui ruošiamasi jau seniai. LEU sudėtyje pradėjo veikti vaikų darželis „Mažųjų akademija“. Tai – natūrali ugdymo aplinka ikimokyklinio, pradinio, meninio ugdymo studijų programų studentų praktinio mokymosi veiklai, o mokslininkams – didaktinių tyrimų erdvė.

Tų pačių tikslų siekiant rengiamasi atidaryti universitetinę mokyklą. Naujos kartos mokytojų rengimo programos konstruojamos universalaus ugdymo strategijų pagrindu. Siekiant išplėtoti mokytojo užsienio kalbų naudojimo kompetenciją, dirbama su mokslininkais, CLIL metodikos specialistais iš Edinburgo universiteto.

Akivaizdu, jog LEU mokslininkai stokoja vienos kompetencijos, kuri vadinama lobizmu, tačiau siekia kaitos vardan tvirtos ir tėvynainiams patrauklios Tėvynės. Bet klausimai yra – ar ir kurio universiteto sudėtyje jie galės realizuoti savo idėjas.

Dvejus metus tęsėsi derybos su VDU, tikintis, kad kartu su garbaus universiteto bendruomene bus galima vykdyti mokytojų rengimo programas VDU Edukologijos akademijoje Vilniuje. Vyriausybės sudaryta mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos grupė, išanalizavusi aukštųjų mokyklų siūlymus, nusprendė nesteigti Vilniuje kitų universitetų filialų, bet plėtoti ir gilinti VU studijų programas ir stiprinti mokslinį potencialą bei mokytojų rengimą telkti šiame universitete, prijungus prie jo LEU.

Vilniaus universiteto vadovai (prorektoriai ir universiteto Tarybos narys) susitikime su dviejų LEU fakultetų bendruomenėmis ir dėstytojais iš kitų universiteto padalinių aptarė galimybes įsteigti VU Edukologijos akademiją LEU bazėje ir iš esmės modernizuoti mokytojų rengimo programas, panaudojant jau sukauptą universitetų mokslininkų patirtį ir moderniausias VU bei LEU studijų aplinkas.

Šiandien mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos grupė pakeitė savo sprendimą ir siūlo LEU prijungti prie naujai kuriamo Kauno universiteto.

LEU bendruomenė, ypač dėstytojai, pasidalijusi. Didesnė jos dalis, kuri kasdien vis auga (šiandien – apie 65 proc.) mato savo idėjų plėtrą Vilniaus universitete. Pripažindami VDU ir kitų Kauno universitetų patirtį, malonų bendruomenės narių bendravimą, LEU mokslininkai ir dėstytojai puikiai supranta, kad kasdien važinėdami iš Vilniaus į Kauną, jie išbarstys dalį idėjų tarp traukinių bėgių, jauni dėstytojai, ypač doktorantai, sės į traukinius ir lėktuvus, kurie veža žymiai toliau nei Kaunas.

Todėl siūlome ir prašome Vyriausybę leisti fakultetų ir katedrų mokslininkų grupėms iš LEU ir VU aptarti ir pateikti mokytojus rengiančių bei kitų programų modelius, mokslinių tyrimų gaires ir jų įgyvendinimo strategijas tų universitetų sudėtyje, kurioje jie mato tam palankiausias sąlygas.

Juk ne verslo magnatai, bet mokslininkai ir dėstytojai gali iš esmės pakeisti situaciją aukštajame moksle. Pabandykime, išgyvenę 27-ius laisvės metus, universitetų lygyje išgirsti laisvą demokratijos žodį. Prašome visuomenės palaikyti mokslininkus, siekiančius ne institucinės, bet turininės aukštojo mokslo pertvarkos, galinčios garantuoti jaunimui kokybišką išsilavinimą, o visuomenei – jos gerovės plėtrą.

Doc. dr. Alvyra Galkienė yra Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto dekanė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min