Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 11 16, 14:35

Andrejus Novikovas: Policijos pareigūnų ir gyventojų teisės bei pareigos COVID-19 situacijoje

Šalyje dėl COVID-19 viruso plitimo paskelbus karantiną, vėl tapo aktualūs asmenų santykiai su valdžios atstovais, prižiūrinčiais kaip laikomasi LR Seimo, LR Vyriausybės, kitų viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų reikalavimų.
Andrejus Novikovas
Andrejus Novikovas / Asmeninio archyvo nuotr.

Visuomenėje dar gajūs mitai, jog kaukės nėra būtinos, jog ne visus nurodymus, sprendimus būtina vykdyti, jog pirmiau pareigūnai turi įrodyti, kad reikalavimas taikomas asmenų atžvilgiu yra teisėtas, pagrįstas ir kt.

Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymuose policijos pareigūnų ir piliečių teisės bei pareigos labai aiškiai įvardintos ir apibrėžtos. Peržvelkime svarbiausius akcentus.

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 18 str. yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto, jų pareigūnų pareiga vykdyti teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą. Pabrėžtina, kad viešojo administravimo subjektai, pavyzdžiui, policija, turi pareigą, o ne teisę prižiūrėti kaip yra laikomasi teisės aktų, taip pat ir priimtų dėl COVID 19 situacijos, reikalavimų. Policijos tarnybos priedermė, paskirtis yra užtikrinti tvarką, saugumą visuomenėje.

Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymuose policijos pareigūnų ir piliečių teisės bei pareigos labai aiškiai įvardintos ir apibrėžtos.

Atitinkamai Policijos įstatyme (toliau – ir PĮ) įtvirtinti šie policijos uždaviniai: pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina (PĮ 6 str. 1 d. 1 pnk.); pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (PĮ 6str. 1 d., 2 pnk.); taiko administracinio poveikio ir kitokias prevencijos priemones;(PĮ 6 str. 1 d. 5 pnk,); organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones (PĮ 6 str. 1 d. 13 pnk.); teikia nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) ar bejėgiškos būklės asmenims neatidėliotiną pagalbą, reikalingą gyvybei, sveikatai ar turtui išsaugoti (PĮ 6 str. 1 d. 14 pnk.). Tai reiškia, kad policijos pareigūnai ne savo nuožiūra, ne savo malonumui vykdo, atlieka šiuos veiksmus – tokių veiksmų vykdymas yra įtvirtintas įstatyme

Pareigūnus veikti pagal įstatymą įpareigoja ir policijos pareigūnų pareigos įtvirtintos PĮ 25 str. Karantino kontekste yra aktualios šios pareigos: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves (PĮ 25 str. 1 d. 1 pnk.); gavęs pranešimą apie daromą <...> administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai <...> administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, <...> administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį <...> administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jo padarymu. (PĮ 25 str. 1 d. 4 pnk.). Policijos pareigūnas negali nevykdyti pastarosios pareigos, nes priešingu atveju jis pats darys pažeidimą ir gali būti patrauktas atsakomybėn.

Įgyvendindami teises ir pareigas, policijos pareigūnai pagal PĮ 24 str. turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Vadinasi, pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant.

Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant.

Galima daryti išvadą, jog ekstremalių situacijų metu (šiuo atveju – įvesto karantino metu) policijos pareigūnas neturi kito pasirinkimo (galimybės), kaip tik imperatyviai taikyti įgaliojimus numatytus PĮ 21 str. Tokiose situacijose asmenys, kurie nesutinka su policijos pareigūno reikalavimais ar nurodymais, vis tiek privalo juos vykdyti nedelsiant, o jeigu jie mano, kad tokie policijos pareigūno veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, gali juos skusti atitinkamoms institucijoms.

Pastebėtina, jog pačiame PĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta asmenų teisė skųsti viešojo administravimo institucijų pareigūnų (policijos pareigūnų) sprendimus ar veiksmus. Tačiau VAĮ redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. numatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto (taip pat ir policijos pareigūno) priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka: 1) tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba 2) aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, 3) arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, 4) arba administraciniam teismui (VAĮ 14 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Seimo kontrolierių įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtinta, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Visais atvejais galutinį sprendimą dėl policijos pareigūnų veiksmų, sprendimų (ne) teisėtumo priima teismas.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus

Atitinkamai policijos pareigūno atžvilgiu, kurio sprendimas ar veiksmai bus apskųsti, dėl įgaliojimų viršijimo ar neteisėtų veiksmų atlikimo, sprendimų priėmimo, bus pradedama administracinė procedūra arba administracinių ginčų teisena. Visais atvejais galutinį sprendimą dėl policijos pareigūnų veiksmų, sprendimų (ne) teisėtumo priima teismas.

Andrejus Novikovas yra Mykolo Romerio teisės mokyklos Viešosios teisės instituto docentas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min