Net neskaičiuojant kitų sąjungininkų šalių įgulų, Baltijos Šiaurės regione karinės pajėgos auga ir stiprėja. Regione esant karo situacijai, galėtų atsirasti ne mažiau nei pusė milijono karių.
Lietuva suartėjo su Šiaurės šalimis
Jau dvidešimt vienerius metus esame NATO nariai ir mums niekada nekilo dvejonių, kad mūsų saugumo garantas yra NATO. Be kitų organizacijos naudų, NATO skatina ir regioninį partnerių bendradarbiavimą, ko Lietuva iki šiol neišnaudojo.
Naujos galimybės atsivėrė, kai į NATO įstojo Švedija ir Suomija. Dabar NATO teritorija aplink Baltijos jūrą tapo kompleksiška, todėl ir gynyba turėtų būti integruota kartu su visomis kaimynėmis. Baltijos jūra gana dažnai jau yra vadinama NATO šalių ežeru.
NATO Šiaurės šalių grupė nėra oficialiai įvardyta kaip atskiras NATO padalinys, tačiau terminas dažnai vartojamas apibūdinti glaudžiam bendradarbiavimui tarp Šiaurės Europos valstybių – Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos – NATO rėmuose. Bendradarbiavimas leidžia efektyviau koordinuoti gynybos planus, dalintis ištekliais ir greičiau reaguoti į galimas grėsmes regione. Šiauriečiai rengia bendras pratybas, bendrai perka ginkluotę, kartu saugo oro erdvę.
Lietuva ir Baltijos šalys visada buvo atviros suartėjimui su skandinavais, bet dabar toks bendradarbiavimas įgauna naują pagreitį. Neseniai švedai dislokavo 550 karių Latvijoje. Visos šalys kartu ėmėsi iniciatyvos „Baltic Sentry“, skirtos apsaugoti povandeninius kabelius Baltijos jūros regione. Labai įkvepiantis susitarimas tarp Švedijos, Lietuvos, Norvegijos ir Suomijos kartu pirkti pėstininkų kovos mašinas CV90.
Kokios NATO pajėgos yra sutelktos aplink Lietuvą?
Neseniai Kylio institutas pristatė studiją, kuri parodė, kad norint apginti Lietuvą, Baltijos šalis, Lenkiją ir Suomiją reikia turėti 300 tūkst. karių, kurie būtų apmokyti, tinkamai ginkluoti, turėtų oro gynybos ir žvalgybos pajėgas.
Švedija šiemet pasieks 2,4 proc. BVP gynybos biudžetą ir toliau išlaidas ketina didinti. Suomija visada atsakingai vertino pasiruošimą gynybai, o šiemet prie biudžeto pridėjo papildomus beveik 0,5 mlrd. eurų, viso jau bus 2,5 proc. skaičiuojant nuo BVP. Iki 2030 m. Švedija planuoja padidinti savo ginkluotąsias pajėgas nuo 88 000 iki 115 000 karių, įskaitant profesionalius karius, šauktinius, civilius darbuotojus ir savanorius Tėvynės Gvardiją (Home Guard).
Suomijos premjeras neseniai paskelbė, kad esant poreikiui, valstybė per 7 dienas mobilizuotų ir apginkluotų 270 tūkst. karių. O rezervistų yra net 870 tūkst., kurie būtų pasirengę prisidėti prie šalies gynybos.
Šalia Baltijos ir Šiaurės šalių labai svarbi yra sąjungininkė Lenkija, kuri viena pati turi daugiau gyventojų, nei visas regionas kartu sudėjus. Lenkija krašto apsaugai išleidžia 4,14 proc. BVP, o šiemet didina biudžetą iki 4,7 proc. Tai didžiausias biudžetas visame NATO. Lenkija savo gynybą grindžia NATO įsipareigojimais, bet tuo pačiu siekia turėti labai pajėgią kariuomenę. 2023 metais tarnavo daugiau nei 172 000 karių, tai yra 77 000 daugiau nei prieš septynerius metus. Be to, dar veikia sukarintos pajėgos – Sienos apsaugos tarnyba (apie 14 tūkst. žmonių) ir policija (apie 59 tūkst.).
Šiaurės šalių integracija į NATO sustiprino Aljanso šiaurinį flangą, apimantį Arkties regioną, Skandinaviją ir Baltijos jūrą. Dabar galima efektyviau koordinuoti gynybos planus, dalintis ištekliais ir greičiau reaguoti į galimas grėsmes regione.
Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas NATO rėmuose stiprina regioninį saugumą, didina sąveikumą tarp kariuomenių ir prisideda prie kolektyvinės gynybos efektyvumo. Bendros pratybos, gynybos pramonės projektai ir strateginis planavimas leidžia šalims efektyviau reaguoti į kylančias grėsmes ir užtikrinti taiką regione. Glaudesnis bendradarbiavimas yra didelė galimybė toliau stiprinti Lietuvos saugumą.
