„Anksčiau būdavo metų, kai iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos į užsienio universitetus ir koledžus įstodavo po dešimt abiturientų, o 2025-aisiais tokių buvo nulis. Gana daug jaunuolių įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas, taip pat nemažai pasirinko tarnauti kariuomenėje“, – teigia šios gimnazijos direktorius Sigitas Andraikėnas. Taigi, nors ši mokykla didelė ir ją pernai baigė 156 abiturientai, bet į užsienio aukštąsias mokyklas nestojo nė vienas.
Ir tokių mokyklų Lietuvoje gana daug: Alytaus Jotvingių gimnaziją pernai baigė 142, Jurbarko A.Giedraičio-Giedriaus gimnaziją – 114, Marijampolės Sūduvos gimnaziją – 127, VDU Šakių „Žiburio“ gimnaziją – 103, Radviliškio Lizdeikos gimnaziją – 137 jaunuoliai, bet nė vienas abiturientas iš šių mokyklų neišvyko studijuoti į užsienį.
Kartu išties daug yra ir tokių stambių mokyklų, iš kurių studijas užsienyje pasirinko po vieną abiturientą. Keletą tokių ir paminėsime: Druskininkų „Ryto“ gimnazija, kurią pernai baigė 119 abiturientų; Mažeikių Gabijos gimnazija – 138 abiturientai; Šilutės Vydūno gimnazija – 102 abiturientai, Utenos Dauniškio gimnazija – 111 abiturientų, net Panevėžio J.Balčikonio gimnazija, turėjusi 164 abiturientus, ar Kaune esanti VDU „Rasos“ gimnazija, išleidusi 202 abiturientus.
Pernai gruodį žurnalas „Reitingai“ atliko visų 340 Lietuvos gimnazijų apklausą teiraudamasis, kiek jų abiturientų išvyko studijuoti į užsienį. Atsakymus pateikė 270 gimnazijų, tačiau jose mokosi daugiau nei keturi penktadaliai visų šalies gimnazistų. Taigi vaizdas labai išsamus ir gana tikslus. Na ir ką sužinome iš šios gimnazijų apklausos rezultatų?
Paaiškėjo, kad net iš 127 gimnazijų studijuoti į užsienį neišvyko nė vieno abituriento, iš 34 gimnazijų išvyko po vieną jaunuolį, iš 18 gimnazijų – po du, iš septyniolikos – po tris.
Priminsime, kad iki COVID-19 pandemijos ir iki vadinamojo „Brexito“, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas iš Lietuvos išvykdavo maždaug po 7 proc. visų abiturientų. Dabar vaizdas jau stipriai pasikeitęs: iš 2024 m. „Reitingų“ atliktos gimnazijų apklausos sužinome, kad tais metais studijuoti į užsienį išvyko 4,66 proc., o 2025 m. – dar mažiau – jau tik 4,2 proc. baigusių abiturientų. Kalbant labai konkrečiai ir tiksliai, iš 15465 abiturientų studijuoti į užsienį išvyko 658.
Kokios pagrindinės to priežastys?
Vis daugiau šeimų skaičiuoja studijų kokybės ir kainos santykį Lietuvoje bei kitose valstybėse ir kokių naudų suteikia skirtingi diplomai
„Gana daug gimnazistų kalba, kad dabar ir Lietuvoje yra gana didelis studijų krypčių ir studijų programų pasirinkimas ir kad juos tenkina daugumos Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų kokybė“, – teigia Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė.
„Antra labai svarbi priežastis – galimybė studijuoti nemokamai, o jeigu mokamai, tai nebrangiai“, – primena S.Andraikėnas.
Priminsime, kad užsienio šalyse nemokamų studijų variantų gana mažai. „Mūsų žiniomis, nemokamai jaunuoliai iš Lietuvos gali studijuoti Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos aukštosiose mokyklose, bet konkurencija ten gana didelė ir įstoti nelengva. Yra ir dar keletas valstybių, tarkime, Vokietija, Lenkija, Italija, Graikija, bet jose nemokamų studijų variantų galima rasti tik valstybiniuose universitetuose ir būtina puikiai mokėti tos šalies kalbą, nes studijos vyksta ne anglų kalba“, – paaiškina Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas.
Iš tikro ankstesniais laikais kone po 500 Lietuvos abiturientų kasmet studijuoti vykdavo į Jungtinės Karalystės universitetus ir koledžus, bet po „Brexito“, kai šioje valstybėje lietuviams liko tik mokami ir gana brangūs studijų variantai, norinčiųjų ten studijuoti sumažėjo kone dešimt kartų.
Stojimą į kai kurių valstybių universitetus pristabdo ir tai, kad Lietuvoje tolyn kiek pasistūmė valstybinių brandos egzaminų sesijos datos. Ir dabar mūsų abiturientai brandos atestatų sulaukia vėliau, nei kai kuriose šalyse užsibaigia priėmimas į aukštąsias mokyklas. Tad žūtbūtinai į kai kuriuos Vakarų universitetus patekti norintys mūsų jaunuoliai metus turi praleisti.
„Atrodo, kad tarp jaunimo reikšmingai sumažėjo ir užsienio idealizavimo. Anksčiau vienas jaunuolis sumąstydavo stoti į kitos šalies universitetą ar koledžą, dar kitus pakviesdavo ir paragindavo, štai ir išvažiuoja grupelė į vieną ar kitą šalį net į tą pačią aukštąją mokyklą, o dabar tokių atvejų vis mažiau. Vis daugiau šeimų skaičiuoja studijų kokybės ir kainos santykį Lietuvoje bei kitose valstybėse ir kokių naudų suteikia skirtingi diplomai“, – dėsto S.Andraikėnas.
Na, o iš kurių Lietuvos gimnazijų ir toliau daug ar daugiausia jaunuolių stoja į užsienio aukštąsias mokyklas? Kaip ir galima spėti, daugiausia iš atrankinių mokyklų. Iš tikro mokyklų, iš kurių 2025 m. studijuoti į užsienio universitetus ir koledžus išvyko daugiau nei po 10 abiturientų, turime penkiolika. Tai Vilniaus licėjus, jėzuitų gimnazijos, KTU gimnazija, Vilniaus S.Daukanto gimnazija ir kitos.
Šis komentaras skelbtas „Žinių radijuje“ gegužės 7 dieną.
