Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laima Andrikienė: Kas liko nepasakyta kandidatų į EP debatuose

Šaltinis: 15min
0
A A

Laima Andrikienė Trečiadienį po „Panoramos“ per Lietuvos televiziją buvo transliuojami paskutiniai kandidatų į Europos Parlamentą debatai, kuriuose teko dalyvauti kaip TS-LKD kandidatei. Parašiau „teko dalyvauti“, bet iš tiesų mano, kaip ir daugelio kitų, „dalyvavimas“ apsiribojo sėdėjimu TV studijoje ir galimybe kalbėti... mažiau nei vieną minutę!

Seniai neteko dalyvauti tokiuose „debatuose“: atmetus reklaminėms pertraukoms skirtą laidos laiką liko 90 minučių ir 35 kandidatai į Europos Parlamentą; penkiems iš jų buvo skirta bent po 7 minutes kalbėjimo laiko (5x7=35 min.), visiems likusiems 30-čiai – daugių daugiausiai 40 minučių... 

Kita tokio pat pobūdžio laida vyko išvakarėse, antradienį, joje dalyvavo kitų penkių į EP pretenduojančių partijų kandidatai. 

Tiek dėmesio Europos Parlamento rinkimams, tiesioginiams debatams skyrė Lietuvos visuomeninė TV, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kaip sakoma, ir už tai ačiū :-(
Tai, ko negalėjau pasakyti per debatus trečiadienį, rašau šiame komentare.

Lietuva eilinį kartą skandinta nerealių pažadų jūroje

Trečiadienį buvome maudomi nerealių pažadų jūroje. Kokiais naivuoliais kai kurių partijų – Tvarkos ir teisingumo, Darbo, Socialdemokratų, net Liberalų sąjūdžio – kandidatai laiko Lietuvos piliečius, jei išdrįsta žadėti dalykus, kuriuos nei vykdys, nei įvykdys.

Pirmiausia todėl, kad tai visai ne Europos Parlamento kompetencija. Antra – todėl, kad mačiau, kaip kai kurie iš jų Europos Parlamente „vykdė“ ankstesnius pažadus, pavyzdžiui, Europos Parlamente išsiderėti(!), kad nebūtų uždaryta Ignalinos atominė elektrinė ir pan.

Realybė buvo tokia: darbiečiai per rinkimų kampaniją tai pažadėjo, o išrinkti į Europos Parlamentą nė piršto nepakrutino, kad tuos pažadus įgyvendintų. Nuo jų niekuo neatsilieka tvarkiečiai su R.Paksu priešakyje, kuris šį kartą pasiekė juodo populizmo aukštumas, žadėdamas tai, ko tikrai nedarys ir nepadarys.

Pradžiai, kad galėtų būti veiksmingu europarlamentaru, bent anglų kalbos pasimokytų, nes be jos Europos Parlamente – kaip be rankų.

Pradžiai, kad galėtų būti veiksmingu europarlamentaru, bent anglų kalbos pasimokytų, nes be jos Europos Parlamente – kaip be rankų.

J.Imbraso jausmingas pasisakymas apie tradicines vertybes ir Estrelos raportą vertė gūžtis: juk abu tvarkiečių atstovai Europos Parlamente balsuojant dėl Estrelos rezoliucijos susilaikė!

Jie balsavo už jų nykštukinės frakcijos pasiūlytą projektą, kuris ES buvo atmestas jau balsavimų pradžioje, o balsuojant dės Estrelos rezoliuciją keičiančio pranešimo matė reikalą susilaikyti. Tokie iš jų ir kovotojai, ne tik šiuo, bet ir kitais klausimais. Auksaburniai namuose, Lietuvoje, neatpažįstamai kitokie Europos Parlamente. 


Socdemų pirmą-antrą (?) numerį V.Blinkevičiūtę galėjai prie žaizdos dėti: tiesiog Kalėdų bobutė, kuri duos viską, ko tik seniems ar jauniems reikia. Nustebino ir Liberalų sąjūdžio kandidato A.Guogos kalbėjimas: atvesime užsienio investicijas į Lietuvą ir t.t., ir t.t. Tai bent europarlamentarą turėtume, jei jis būtų išrinktas – tokį, kuris rūpinsis užsienio investicijomis Lietuvoje. Labai apsimokantis darbas, ką čia dar gali pasakyti.

Pažadai nebūtų blogai, jei jie būtų realūs. Tačiau minėtais atvejais realybė yra liūdna: tie, kurie jais patikės, eilinį kartą liks apgauti, o paskui kaltins Europos Sąjungą, Lietuvą, politiką apskritai ir visus politikus... Kaltins nesąžiningumu, pažadų nevykdymu, rūpinimusi tik savo karjera ir sava kišene. Ir bus teisūs.

Ką norėjau pasakyti laidoje

Pirmiausia tai, kad Lietuvos interesas – stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje, saugi Lietuva tvirtoje Europoje. Į šiuos žodžius telpa daug kas: mūsų saugumas, įskaitant energetinį saugumą, ekonominė gerovė, žmogaus orumas, žmogaus teisės plačiąja prasme, apimant ir teisę į orią senatvę, būstą ir kt.  

Ką norėjau pasakyti laidoje? Pirmiausia tai, kad Lietuvos interesas – stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje, saugi Lietuva tvirtoje Europoje. Į šiuos žodžius telpa daug kas.

Suprantant, kad Europos Sąjunga yra politinė, ekonominė, pinigų ir vertybių sąjunga, akivaizdu, kad turime stiprinti ES visais minėtais aspektais.

ES turi kalbėti vienu balsu su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais, taip pat ir su Rusija, nes tik tokia ES yra pasaulinė žaidėja ir gali atsilaikyti prieš politikos skersvėjus.

Kad ES tokia taptų, valstybės narės turi glaustis arčiau viena kitos, stiprinti ES institucijas (Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES Taryba) ir didinti jų galias, stiprinti ES diplomatinę tarnybą ir t.t.

Europos Sąjunga turi suformuoti stiprias politikas ir jas sutartinai vykdyti, čia kalbu apie ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką, Europos kaimynystės politiką (apimančią santykius su Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija), Bendrąją energetikos politiką, Bendrąją žemės ūkio politiką, euro zonos plėtrą ir kita.

Lietuva visose  šiose srityse turi savo interesus, ir Lietuvos europarlamentarų pagrindinis darbas yra ginti ir apginti Lietuvos interesus, siekti, kad jie atsispindėtų visos ES politikose, strategijose, programose, o taip pat formuojant ir tvirtinant ES biudžetą.

ES finansinė parama Lietuvai. Išmokos ūkininkams

Šis klausimas tebėra vienas svarbiausių, bet jis nebuvo aptariamas nė vienuose kandidatų debatuose. Europos Sąjungos 2014-2020 m. biudžete – beveik trilijonas eurų (960 milijardų), iš jų Lietuvai atiteks ne mažiau nei 45 milijardai litų (ši suma – tai beveik du metiniai Lietuvos valstybės biudžetai!). Kaip gyventume, jei ES finansinės paramos nebūtų buvę 2004-2014 metais, kuri siekė 42 milijardus litų? 

Išmokos ūkininkams – dar vienas klausimas, kurį vertėjo aptarti  debatuose, bet to taip pat nebuvo. 2014-2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams pasieks 11,2 milijardus litų. Lyginant su 2007-2013 m. laikotarpiu, kai Europos tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams suma siekė 6,5 milijardus litų, per artimiausius septynerius metus parama padidės 70 procentų.

Skaičiuojant 1 hektarui Lietuvoje išmokos bus 176 eurai, Latvijoje – 159, Estijoje – 166, Ispanijoje – 231, Prancūzijoje – 283 eurai.

Taip, Lietuvos ūkininkas ir minėtu laikotarpiu gaus mažiau išmokų skaičiuojant 1 ha lyginant su kai kurių kitų valstybių ūkininkais, tačiau padidėjimas yra ženklus. Pastebėsiu, kad skaičiuojant 1 hektarui Lietuvoje išmokos bus 176 eurai, Latvijoje – 159, Estijoje – 166, Ispanijoje – 231, Prancūzijoje – 283 eurai ir t.t.

Su tokia parama jau galima gyventi. Galima gerai gyventi, mielieji. Važinėdama po Lietuvą matau, kokia technika jau dirba Lietuvos ūkininkų laukuose, kokia stovi prie jų namų. Džiaugiuosi tuo. Pasieksime, kad išmokos padidėtų, tam geras laikas – ES biudžeto peržiūra, kuri bus vykdoma jau naujojo Europos Parlamento ir naujos Europos Komisijos. 

ES kaip ekonominė ir pinigų sąjunga

Ekonominė sąjunga reiškia, kad šiandien ES yra viena didelė rinka, turinti 505 milijonus vartotojų. Toje rinkoje nėra sienų, muitų ir kvotų – tai viena didelė laisvosios prekybos zona.

Tokia rinka leidžia apsaugoti Europos gamintojus, o svarbiausia – ji patraukli kitiems pasaulio regionams, jų gamintojams. Tik tokia ekonominė sąjunga yra konkurencinga šiandienos pasaulyje, kuriame konkurencija – milžiniška ir negailestinga. Jei didelė ir galinga Vokietija, jos lyderė Angela Merkel sako, kad Vokietijai reikia Europos Sąjungos, nes viena ji nepajėgi konkuruoti dideliame pasaulyje, tai mums, 3 milijonus gyventojų (ir vartotojų) turinčiai Lietuvai ES yra tuo labiau reikalinga. 

Pinigų sąjunga – tai visų pirma euras, euro zona, į kurią kitų metų pradžioje tikriausiai įsijungs ir Lietuva. Visi turime suvokti, kad euras atsirado ne iš meilės jam, o iš reikalo.

Vokiečiams sunku buvo išsiskirti su savo marke, prancūzams – su franku, italams – su liromis, ir tie apsisprendimai buvo skausmingi, emocijos ir nostalgija nacionalinei valiutai euro zonos valstybėse yra gyvos iki šiol, nors euras kaip atsiskaitymo priemonė atsirado 1999 metais, o banknotų ir monetų pavidalu – 2002 metais. 

Lietuva, jei įsives eurą, tai padarys taip pat ne iš meilės, o vedama labai praktiškų išskaičiavimų. Ko pasigendu Tėvynėje – tai patikimos, priimtina forma pateikiamos informacijos apie eurą.

Lietuva, jei įsives eurą, tai padarys taip pat ne iš meilės, o vedama labai praktiškų išskaičiavimų. Ko pasigendu Tėvynėje – tai patikimos, priimtina forma pateikiamos informacijos apie eurą, jo įvedimo priežastis ir pasekmes.

Būtent informacijos, o ne agitacijos ir propagandos. Šis darbas nepadarytas, ir simpatikų euro įvedimui skaičius mažėja. 

Daug ką vertėjo aptarti per kandidatų į Europos Parlamentą debatus, čia – tik keli klausimai.

Tačiau nueita kitu keliu: Lietuvos rinkėjai eis balsuoti taip ir nesužinoję, kokias pozicijas svarbiausiais ES ir Europos Parlamento darbotvarkės klausimais užima jų renkamieji. Gaila ir liūdna. 

Dr. Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė, TS-LKD atstovė

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min