Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mantas Karanauskas: Kas mokys Lietuvos vaikus?

Šaltinis: 15min
1
A A

Mantas Karanauskas Visai neseniai Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė informaciją, jog šiemet bus uždarytos mažiausiai 64 studijų programos. Daugiausia studijų programų, net 12, sustabdė Klaipėdos universitetas, Lietuvis edukologijos universitete populiarumo nesulaukė 11 studijų programų, Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetuose po 6.

Lietuvos mokyklose jau dabar jaučiamas fizikos, chemijos, informacinių technologijų ir kitų dalykų mokytojų trūkumas. Tuo metu ateinančiais mokslo metais nebus nei vieno pirmakursio geografijos, fizikos, chemijos, biologijos bei kitose studijų programose.

Priežastys, lemiančios studentų nenorą tapti mokytojais yra labai įvairios. Viena iš jų – mažas mokytojų atlyginimas. Lietuvoje vidutinis mėnesio atlyginimas siekia 644 eurus. Tuo metu mokytojas vidutiniškai uždirba tik apie 600 eurų. Kaimyninėje Lenkijoje mokytojai vidutiniškai uždirba apie 1000 eurų. Dauguma pirmus metus dirbančių mokytojų gauna dar mažesnį atlyginimą, kuris net turint didelį darbo krūvį dažnai nesiekia 500 eurų per mėnesių. Baigus pedagogines studijas įsidarbinti mokykloje išties nelengva. Mokyklų vadovai dažnai nurodo, kad būsimasis darbuotojas turėtų bent 1 metų darbo patirtį, tačiau niekas nepagalvoja apie tai, kada tą patirtį sukaupti. Studijų metu įsidarbinti mokykloje taip pat neįmanoma, pedagoginės žinios gaunamos tik atliekant praktiką ugdymo įstaigoje.

Dar viena priežastis, kodėl mokytojai nesiryžta rinktis pedagoginių studijų – visiška nežinomybė dėl būsimos mokytojų rengimo tvarkos. Iki šiol nėra aišku koks likimas ištiks pedagogus rengiantį Lietuvos edukologijos universitetą. Dar prieš keletą metų nebuvo abejonių, kad universitetas išliks nepriklausomas. Dabar viešojoje erdvėje pateikiama daugybė spekuliacijų, su kuo jungsis pagrindinė mokytojų rengimo kalvė. Visai tai nesuteikia abiturientams užtikrintumo, tad jie renkasi kitas aukštąsias mokyklas.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad mokytojai turėtų būti ruošiami vieninteliame ilgametes ir gilias tradicijas turinčiame universitete. Taip pat yra būtina užtikrinti, kad mokytojų rengimo kokybė būtų nuolat gerinama. Tokiu atveju į mokyklas pateks mokytojai – puikūs savo srities profesionalai. Būtent tokia praktika yra vykdoma daugelyje užsienio valstybių, kurios skiria didžiulį dėmesį mokytojų rengimui.

Galiausiai labai svarbu, kad švietimas taptų prioritetine šalies sritimi ne tik mokytojų svajonėse, bet ir valdžios kuriamoje programoje. Pastaruoju metu didžiulis dėmesys ir finansavimas buvo skiriamas krašto apsaugos sistemai, ko pasekoje studentų, norinčių studijuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šiemet 21 % daugiau nei pernai.

Didžiulę įtaką sėkmingai valstybės raidai turi šeima ir pasirinkta tinkama ir kokybiška valstybės švietimo sistema. Kai kurių sričių darbuotojus gali pakeisti robotai bei kiti žmogaus išradimai. Vaikus ugdantys mokytojai privalo išlikti, jie turi būti kokybiškai ruošiami universitete. Būtina siekti, kad į mokyklas ateitų savo darbą mylintys pedagogai, kurie didžiuotųsi pasirinktu darbu ir sėkmingai ugdytų valstybės jaunąją kartą.

Mantas Karanauskas yra Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min