Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 30d. 15:09

Rita Tamašunienė: Gegužės 3-iosios Konstitucija – apie didingus Lietuvos ir Lenkijos istorijos puslapius

Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės pristatymas
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Rita Tamašunienė

Pirmoji Europoje, antroji pasaulyje – gegužės 3 d. minėsime 230-ąsias 1791 m. pirmosios rašytinės bendros Lietuvos ir Lenkijos Konstitucijos metines. Gegužės 3-iosios Konstitucija ir Tarpusavio įžadai daugeliui šių dienų politikų yra susižavėjimo, politinės išminties pavyzdys. Tai viena pirmųjų pasaulyje Konstitucijų, priimtų visiškai demokratiniu būdu, įtvirtinusi konstitucinės monarchijos santvarką, kuri daugumoje Europos valstybių prasidėjo tik kitame šimtmetyje. Abiejų šalių politikai daugiau nei prieš 200 metų demonstravo neįtikėtiną bendrystę, susitarimą ir novatoriškumą.

Ketverių metų Seimas pradėjo valstybės valdymo didžiųjų reformų epochą, esant labai sudėtingai tarptautinei situacijai, siekė išvengti iširimo, sugebėjo sudaryti Konfederaciją, atgauti suverenumą ir perimti valdžią. LDK ir Lenkijos didikai paaukojo savo interesus (liberum veto teisę) visos valstybės raidos labui, o Konstitucijos priėmimas tapo reformų kulminacija. Konstitucija numatė tolesnės santvarkos keitimo perspektyvas, kurios rėmėsi Ch.Montesquieu, Švietimo epochos mąstytojo, teisininko, postuluotu progresyviu trijų valdžių principu: įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų. Tūkstančiai miestiečių išėjo į gatves remdami Konstituciją.

Šiandien niekas neabejoja, kad buvo verta atverti kelią pilietinės visuomenės pažangai ir demokratijai, atsisakyti savo siaurų interesų, suteikiant didesnių teisių piliečiams, kaip skelbia Konstitucijos V straipsnis „bet kokia valdžia žmonių gimsta iš tautos valios“. Konstitucija apibrėžė naujus valstybės santvarkos organizavimo principus ir tapo visų anksčiau vykdytų reformų kulminacija, jas apibendrindama viename dokumente.

Naująja teisine sąranga paremtas centrines valdžios organizavimas pareikalavo patikslinimų ypač LDK atžvilgiu , kuriuo tapo 1791 m. spalio 20 d. „Abiejų Tautų tarpusavio įžadai“. Šis įsipareigojimas iškeltas aukščiau ginčų ir nesutarimų buvo dėl pariteto , t.y. ir Lietuva, ir Lenkija traktuojamos kaip lygiateisės narės vieningoje daugiatautėje ir daugiakultūrinėje valstybėje. Po įžadų Konstitucija iš karto buvo išversta į lietuvių kalbą. Tai pirmasis teisinis dokumentas paskelbtas lietuvių kalba.

Lenkijoje Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena viena svarbiausių valstybinių švenčių, Lietuvoje šis svarbus įvykis mažiau žinomas.

Taigi argumentų daugiau negu pakanka, kad ši diena svarbi mūsų valstybei ir mūsų piliečiams. Taikiu demokratiniu būdu, siekiant lygiateisiškumo, šimtmečiu lenkiant daugumą Europos valstybių, mes, lenkai ir lietuviai, kartu buvome pirmieji, dienos pakeitusios pasaulį ir pažangios pilietinės Europos kūrėjai. Pagal Abiejų Tautų Konstituciją ir Įžadų principus gyvename šiandieninėje Europos Sąjungoje, abiejų Tautų Konstitucijos nuostatos tapo pamatiniu teisės aktu, jo pagrindu kūrėsi ES ir įgalino jos plėtrą.

Lenkijoje Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena viena svarbiausių valstybinių švenčių, Lietuvoje šis svarbus įvykis mažiau žinomas, ne taip plačiai minimas. Vis dar gajus vertinimas, kad Konstitucija buvo naudinga tik Lenkijai. Atskirų istorinių faktų vertinimus be abejo paliekame istorikams ir jų mokslinėms įžvalgoms, bet neabejotinai šio dokumento ir Lietuvos didikų indėlio į modernios valstybės kūrimą paneigti negalime. Šiandien turime didžiuotis Lietuvos indėliu, LDK piliečių progresyviu politiniu mąstymu, davusiu pradžią pilietinių teisių ir politinio identiteto raidai. Tai vienas svarbiausių susitarimų ir įsipareigojimų pavyzdžių vardan valstybės.

Lietuvos Respublikos Seimas šių metų balandžio 27 d. vieningai, bendru sutarimu priėmė rezoliuciją dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo. Identišką rezoliuciją jau prieš keletą savaičių priėmė Lenkijos Seimas ir Senatas. Bendras dokumentas parašytas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Seimui ir Lenkijos Respublikos Seimui ir Senatui. Daugelio kolegų, Seimo narių, vertinimu šis naujas bendras abiejų valstybių pagarbos ženklas istorinei bendrystei – sustiprins dvišalę partnerystę, taip pat primins visuomenei, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija paklojo konstitucingumo pamatus Europoje.

Gegužės 3-iosios Konstitucija – tai testamentas paliktas ateities kartoms. Šiandien taip pat yra daug sričių, kur būtina siekti susitarimo ir Lietuvos bei Lenkijos partnerystės stiprinimo. O sritys yra labai įvairios nuo saugumo iki išmokų žemdirbiams. Juk bendras balsas, bendra pozicija ir bendros pastangos visuomet padeda pasiekti daugiau.

Taigi kviečiu prisiminti ir didžiuotis bendru Lietuvos ir Lenkijos pasaulinės reikšmės konstituciniu teisiniu paveldu, nes Abiejų Tautų Respublikos bendra istorija yra kupina didingų pasiekimų. Vivat Konstitucija!

Rita Tamašunienė, Seimo narė, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupės pirmininkė

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min