Oficialiai prognozuojama, kad artimiausiu metu jų trūkumas dar didės – daugiausia šeimos ir vidaus ligų. Vyriausybės analitikai prognozuoja, kad 2032 metais truks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų, 146 vaikų ligų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir dar daug kitų gydytojų specialistų.
Mokslininkai teigia, kad medikų trūkumas sąlygoja nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, eiles, per vėlai diagnozuotas ligas, nemažėjančius išvengiamo mirtingumo rodiklius bei kitas sveikatos sistemos problemas.
Apžvalgose skaitome, kad Lietuvoje gydytojų trūkumas ateityje siejamas su keliomis priežasčių grupėmis. Pirmiausia, tai demografinės situacijos pokyčiais. Dėl labai spartaus visuomenės senėjimo ir jos ligotumo didėja medicininių paslaugų poreikis – ypač ambulatorinių. Pavyzdžiui, kas antras senjoras turi daugiau nei vieną lėtinę ligą ir todėl turi būti nuolatos stebimas medikų. Kasmet daugėja vaikų, kuriems dėl įvairių sveikatos sutrikimų reikalinga nuolatinė gydytojų stebėsena. Be to, nemaža dalis Lietuvos gydytojų yra vyresnio amžiaus ir tikėtina, kad artimiausiu metu pasitrauks į pensiją arba reikšmingai susimažins savo darbo krūvį.
Dar viena priežasčių grupė sąlygosianti gydytojų trūkumą – medicinos studijas baigę medikai nedirba gydomojo darbo, o pasirenka farmacijos įmones ar suranda kitus darbus, kur, jų teigimu, yra geresnės darbo sąlygos ir orus darbo užmokestis. Laisvas asmenų ir darbo jėgos judėjimas sudarė palankias sąlygas migracijai. Arti pora tūkstančių Lietuvoje parengtų gydytojų dirba Vakarų Europos valstybėse. Daugiausiai Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Izraelyje, Norvegijoje. Mano akimis, tai milžiniškas skaičius, signalizuojantis apie įsisenėjusias sveikatos sistemos problemas, dėl kurių gydytojai tampa nemotyvuoti dirbti savo gimtojoje šalyje.
Visgi, kai kalbama apie medikų trūkumą Lietuvoje, reiktų akcentuoti netolygų gydytojų pasiskirstymą tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų. Duomenų apžvalgos rodo, kad daugiau kaip pusė visų Lietuvos specialistų dirba Vilniaus ir Kauno miestų ir jų rajonų savivaldybėse. Vis dažniau kalbama, kad regionuose nėra kam gydyti žmonių. Oficialiais duomenimis, daugiausiai gydytojų trūko Šiaulių ir Utenos regionuose. Pasak ekspertų, maža gydytojų motyvacija dirbti regionuose nėra unikali problema tik Lietuvai. Su ja susiduria nemaža dalis ES šalių.
Neretai pasigirsta – jei jau trūksta gydytojų, tai ruoškite jų daugiau. Tačiau gydytojo kelias yra vienas ilgiausių ir sunkiausių iš visų profesijų. Dažnai žmonės mato tik baltą chalatą, bet ne tuos metus, kuriuos jis slepia už nugaros. Pirmiausia – šešeri metai teorinių medicinos studijų universitete. Po to specializacija, t.y. rezidentūra, kuri gali tęstis 4, 5 ar net daugiau metų, priklausomai nuo pasirinktos specialybės. Chirurgai mokosi ilgiausiai.
Vadinasi, pilnaverčiu gydytoju tampama tik maždaug po 10 – 12 ar net daugiau metų nuolatinio mokymosi. Ir net tada kelias nesibaigia. Medicina keičiasi kasdien – todėl gydytojas mokosi visą gyvenimą. Seminarai, kursai, konferencijos, naujausi tyrimai – tai tampa jo kasdienybe. Iš esmės, kai kiti jau seniai dirba, kuria šeimas, keliauja, gydytojas dar tik baigia savo ilgo kelio pradžią.
Gydytojų trūkumo ir jų tolygesnio paskirstymo problemas ES šalys sprendžia įvairiai. Lietuva taip pat. Jau dabar savivaldybės turi gydytojų pritraukimo finansinius ir socialinius paketus: siūlo didesnius darbo užmokesčius, būstą ir kitas socialines – motyvacines paskatas bei kuria palankų darbo klimatą, organizacinę kultūrą. Tačiau daugėja faktų, kad vien savivaldybių pastangų nebepakanka.
Žvelgiant iš sveikatos politikos pusės į medicinos paslaugų prieinamumą regionuose, akivaizdu, kad reikia atsigręžti į gydytojų rezidentų rengimą ir, svarbiausia, tinkamą jų motyvavimą dirbti atokesnėse vietovėse. Ypač tų, kurių rezidentūros studijų programą finansuoja valstybė. Šiuo metu Lietuvoje valstybė finansuoja 365 medicinos rezidentūros vietas ir dar 110 gydytojų rezidentų rengiama ne valstybės lėšomis. Atrodytų pakankamai. Tačiau nėra garantijų, kad po rezidentūros baigimo šie gydytojai dirbs ten, kur jų valstybinis poreikis didžiausias, t.y. jie užpildys regionuose siūlomas darbo vietas. Dabar, po rezidentūros baigimo, gydytojai darbo vietą renkasi ten, kur nori. Dažniausiai, ne regionų įstaigose.
Kitaip tariant, dėl medikų trūkumo medicinos paslaugų prieinamumas kai kuriuose Lietuvos regionuose pasiekė kritinį tašką, neužtikrinama klasterių veikla, todėl reikalinga imtis sisteminės valstybės pagalbos, t.y. tikslinga turėti atskirą, valstybės finansuojamą, gydytojų rezidentų srautą, kurie būtų įsipareigoję po rezidentūros baigimo atidirbti rezidentūros trukmės laiką kuriame nors Lietuvos regione. Šiam tikslui reikalingos papildomos, valstybės finansuojamos, rezidentūros vietos, į kurias būtų priimami tik tie medikai, kurie turi įsipareigojimo sutartis atidirbti regione.
Tačiau iš rezidentūros bazių – universitetų – girdime pastabas, jog trūksta teisinio pagrindo, kuris jiems padėtų nukreipti medikus dirbti į regionus diferencijuojant rezidentų srautus, daugiau decentralizuojant rezidentūros ciklų. Iš tiesų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės pasirašyti sutartis su gydytojais rezidentais, studijuojančiais valstybės finansuojamose medicinos rezidentūros studijų vietose, įpareigojančias gydytojus rezidentus po studijų baigimo atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.
Vadinasi, įvedus naują reglamentavimą, rezidentų rengimas pasipildytų tiksliniu srautu medikų, kurie būtų įsipareigoję dirbti regionuose. Pastarasis srautas turėtų būti didinamas valstybės nefinansuojamų rezidentūros vietų sąskaita, o savo lėšomis finansuojamų rezidentūros vietų per ateinančius trejus metus turėtų sumažėti dvigubai. Paskaičiuota, kad išlaikant subalansuotą rezidentų atlyginimams reikalingą biudžetą, per trejus metus būtų galima papildomai priimti 60 valstybės finansuojamų gydytojų rezidentų.
Atitinkamos Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo pataisos, skirtos sumažinti medikų trūkumą regionuose įsteigiant papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas, bus aptariamos Seime.
Šie pasiūlymai taip pat leistų sumažinti medicinos paslaugų prieinamumo netolygumus bei pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir, svarbiausia, gauti medicinos pagalbą arčiau namų.
