Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 27d. 13:28

Titty Varghese: Moterų politinis įgalinimas – ne viskas auksas, kas auksu žiba

Titty Varghese Nors moterų įgalinimas visose srityse kaip ir jų teisės tampa ne iššūkiu, o realybe, moterų dalyvavimas politiniame gyvenime daugelyje pasaulio šalių vis dar yra menkas. Vis dar nedaug moterų užima aukščiausias pozicijas politikoje. Štai Indijos istorijoje Indira Gandhi buvo vienintelė moteris Ministrė Pirmininkė, o vienintelė prezidentė moteris Lietuvos istorijoje – Dalia Grybauskaitė.

Lietuva ir Indija yra ne vienintelės šalys, kuriose moterų politikoje yra gerokai mažiau nei vyrų. Nors Didžioji Britanija turi monarchę, tačiau ministrėmis pirmininkėmis čia yra buvę tik legendinė Margaret Thatcher ir Theresa May. Vienintelė išimtis – Skandinavijos šalys, kuriose moterys aktyviai dalyvauja politikoje ir daug jų eina vadovaujamas pareigas.

Moterų politinis įgalinimas yra suvokiamas kaip pagrindas bet kurių kitų jų pasiekimų įtvirtinimui. Tačiau stiprūs kultūriniai, religiniai ir socialiniai įsitikinimai moterų padėties klausimu lemia tai, kad jų dalyvavimas politikoje vis dar ribojimas. Politinis įgalinimas suteikia moterims galimybę mažinti atskirtį, kurti įvaizdį ir sustiprinti pasitikėjimą savimi, kurti savo valdžią dalyvaujant sprendimų priėmimo procesuose.

Mahatma Gandhi yra pasakęs „...kalbant apie moterų neraštingumą, to priežastys nėra tinginystė ar inertiškumas, kaip kad vyrų atveju. Kur kas svarbesnė priežastis yra tas nepilnavertiškumas, kuris, laikantis senovinių tradicijų, yra nepagrįstai įsitvirtinęs. Vyras moterį pavertė namų šeimininke ir malonumo instrumentu, vietoj to, kad laikytų ją savo pagalbininke ar lygiaverte partnere.“

Indijoje devintajame dešimtmetyje mokslininkai ir socialiniai aktyvistai pradėjo akcentuoti moterų įgalinimo politikoje klausimą. Moterų politinis įgalinimas tapo svarbus vertinant socialinę raidą. Politinis įsitraukimas apima teisę balsuoti, teisę konkuruoti bei moterų kaip rinkimų kompanijos dalyvių ir įstatymų leidžiamosios valdžios narių padėtį.

Moterys lyderės – mažiau korumpuotos

Mahatma Gandhi, siekdama politiškai įgalinti moteris Indijoje, pasisakė už administravimo decentralizavimą kaimuose ir vietiniame lygyje sistemą. Vėliau ši sistema tapo žinoma kaip „Panchayati Raj institucijos (PRI)“. Pančjatų politika suteikė daugiau galimybių moterims tapti kandidatėmis vietos savivaldos lygmens rinkimuose bei padidino galimybę laimėti.

Indiją sudaro 29 valstijos ir 7 sąjunginės teritorijos. Tokios valstijos kaip Andhra Pradešas, Assamas, Biharas, Chhattisgarhas, Gujaratas, Himachal Pradešas, Jharkhandas, Karnataka, Kerala, Madhya Pradešas, Maharaštra, Odisha, Tripura ir Telangana yra išsaugoję 50 proc. politinių pozicijų moterims vietinėse savivaldos įstaigose, tačiau parlamente vietų moterims – tik 33 proc.

Tiesioginiai stebėjimai Keralos rajonuose atskleidė, kad moteris politikė gali sėkmingiau įgyvendinti įvairias socialinės politikos kryptis nei vyras. Žmonės labiau linkę kreiptis pagalbos jei pančjato pirmininkė – moteris. Taip pat moterų vadovaujame pančjate gerokai sumažėja tikimybė, kad kas nors duos arba prašys kyšio.

Naujosios bei socialinės medijos daro didžiulę įtaką tiek stiprinant kieno nors įvaizdį, tiek jį naikinant – tai gali nutikti ir asmeniniame, ir politiniame lygmenyje.

Vis dėlto, Keraloje moterų apsisprendimui aktyviai veikti politikoje įtakos turi įvairūs veiksniai. Pirmiausia, joms reikia didžiulės paramos iš savo šeimos, t. y. iš vyro ir jo šeimos. Antra, moteriai lengviau dalyvauti politikoje, jei jos šeimoje jau yra įsitvirtinęs politikas. Taip pat, ji turi daugiau galimybių tapti kandidate, jei garsėja kaip kokios nors organizacijos lyderė. Tokia sėkminga organizacija Keraloje tapo vyriausybių programa „Kudumbashree“ – tūkstančiai moterų tapo aktyviomis jos narėmis, o tai vėliau suteikė galimybę tapti organizacijų vadovėmis ir dalyvauti rinkimuose.

Mokslinių tyrimų srityje kurioje dirbu, mačiau daug moterų, kurios pakeitė savo gyvenimą – iš namų šeimininkių tapo lyderėmis – jos tarnauja visuomenei kaip pančjato pirmininkės ar galingos vietos savivaldos lyderės.

Jei keliauji naktį, privalo lydėti vyras

Pastebėjau, kad Keraloje vis dar susiduriama su iššūkiais dėl lyčių lygybės. Pavyzdžiui, 2018 m. Keralos valstijoje kilo daug potvynių, dėl kurių žuvo daugiau kaip 400 žmonių, daug jų dingo. Natūralu, kad tokių nelaimių atveju, vietos savivalda turi veikti greitai. Moterys lyderės nelaimės vietoje aktyviai dalyvavo gelbėjimo misijoje.

Tačiau, apklaususi moteris lyderes apie jų patirtį kovojant su tokia krize, sužinojau įdomių faktų. Pavyzdžiui, kai kada aktyvus dalyvavimas gelbėjimo operacijoje reikalavo susitikti ir keliauti kartu vėlyvu metu. Siekiant išvengti nesusipratimų šeimoje, tada moteris lydėjo jų sūnus ar vyras. Tai man buvo aiškus įrodymas, kad visuomenė iki šiol ribojama savo patriarchalinio mąstymo.

Be kitų veiksnių, tokių kaip mažas atlyginimas, solidarumo trūkumas tarp moterų ir vyrų atstovų, savos politinės partijos paramos aukštesnėms pareigoms trūkumas, asmeninio gyvenimo problemos, daugelis atstovių taip pat nurodė, kad smurtas prieš moteris politikoje yra sąmoningai ignoruojamas faktas, kuris atgraso jas nuo to.

Naujosios bei socialinės medijos daro didžiulę įtaką tiek stiprinant kieno nors įvaizdį, tiek jį naikinant – tai gali nutikti ir asmeniniame, ir politiniame lygmenyje. Medijų technologijų kišimasis taip pat gali užkirsti kelią moterims lyderėms reikšti savo nuomonę socialiniais klausimais bei jas šmeižti.

Apibendrindama, galėčiau teigti kad ir Indija, ir Lietuva vis dar atsilieka tvirtindamos moterų lygybę, ypač politikoje ir sprendimų priėmimo procese – trūksta didesnio supratingumo vertinant būsimas išrinktas moteris kaip politikos formuotojas ir demokratijos skatintojas.

Titty Varghese gimė Pietų Indijos Keralos valstijoje 1991 metais. 2012 m. ji įgijo Keralos Mahatma Gandhi universiteto Istorijos bakalauro laipsnį, 2015 m. – Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo magistro laipsnį. Šiuo metu ji – ketvirto kurso politikos mokslų doktorantė KTU. Jos moksliniai tyrimai apima viešąją tvarką, moterų politinį įgalinimą, sprendimų priėmimą, vietos savivaldą, trečiąjį sektorių ir smurtą prieš moteris. Ji taip pat yra KTU Moterų lyderystės tinklo (angl. Women Leadership Network, WLN) įkūrėja ir direktorė.

Komentarai
Temos: 2 Moteris Politika

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:08
01:11
02:10

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min