Duomenys rodo, kad senieji gigantai vis dar stovi tvirtai. „Politico“, „Financial Times“ ir „Reuters“ tebėra įtakingiausi informacijos šaltiniai – net atsižvelgus ir į tai, kad jų įtaka palyginti su praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo. Tyrimas taip pat atskleidžia, kodėl šie kanalai tokie svarbūs: „Politico“ – dėl prieigos prie „vidinės virtuvės“, „Financial Times“ – už aukštos kokybės analizių, „Reuters“ – dėl nešališkumo ir patikimumo.
Vis dėlto tarp visų pokyčių išsiskiria vienas augantis vardas – „LinkedIn“. Tai vienintelė platforma iš dešimtuko, kurios įtaka šiemet išaugo – net 7 proc. palyginti su praėjusiais metais. Respondentų teigimu, „LinkedIn“ vertinamas daugiausia dėl galimybės pasiekti plačią auditoriją. Kitaip nei tradicinėje žiniasklaidoje, čia aktualiomis temomis dalijasi ne tik žurnalistai, bet ir patys sprendimų priėmėjai, analitikai, ekspertai. Tai ne tik informacijos kanalas, bet ir viešosios nuomonės formavimo erdvė, pilna visokiausių interpretacijų ir nepatikimų šaltinių.
Tiesa, socialinių tinklų įtaka auga ir už dešimtuko ribų – „TikTok“ – 11 proc., „Instagram“ 6 proc., „Mastodon“ 9 procentais. Tuo metu „X“ (buvęs „Twitter“) ir „Facebook“ pastebimai prarado įtaką. Net ir „WhatsApp“, vis dar dažniausiai naudojama žinučių programėlė, toliau smunka – jos naudojimas mažėjo 10 punktų.
Keičiasi ir informacijos vartojimo įpročiai. Nors naujienų svetainės vis dar dažniausiai naudojamos, jų skaitymas per metus sumažėjo net 16 punktų. O štai kiek netikėtai sugrįžo spauda. Net 76 proc. apklaustų europarlamentarų nurodė, kad vis dar skaito laikraščius ar žurnalus. Tačiau šią išvadą būtina vertinti atsargiai – apklaustas buvo 21 Europos Parlamento narys, o tai mažiau nei 3 proc. viso Parlamento.
Ir pabaigai nedidelis reziumė – džiugu, kad ir Lietuvoje pasitikime „Reuters“, „Politico“ ar „Financial times“, tačiau priešingai nei Belgijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje pas mus tarptautines naujienas dažnai užgožia vidiniai politiniai barniai, pop kultūra ar kriminalai.
Stokojama populiariai pateikiamų esminių Europos Sąjungos iššūkių atskleidimo, kiek primirštami svarbūs darbai, kurie formuoja ES politinių forumų darbotvarkes. Sunku būtų nurodyti, kuris Lietuvos žiniasklaidos kanalas perteikia bent keletą ES ateities sprendimų alternatyvų.
Kartais šalies žiniasklaida tiesiog privengia nagrinėti sudėtingus ir keblius klausimus. Negi vien politiniai skandalai ar pop kultūra tėra vienintelė alternatyva?
