Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 5d. 14:00

10 metų po Drąsiaus Kedžio šūvių į Kauno teisėją: Garliavos istorijoje teismų galo dar nematyti

Asociatyvi iliustracija
15MIN ir „Lietuvos ryto“ archyvo nuotr. / Įvykio vietoje 2009-ųjų metų spalio 5-ąją Kaune: D.Kedys įvardijamas kaip nusikaltimo vykdytojas, o jo sesers N.Venckienės vaidmuo dar miglotas.

Lygiai prieš dešimtmetį, 2009-ųjų spalio 5-osios rytą Kaune centre, buvo nužudytas Apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, netrukus šūviai šaltakraujiškai paleisti ir į Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą. Tariamos pedofilijos skandalas išsirutuliojo į „bylą-žudikę“, kurios niekaip negalima užversti ir padėti į archyvą. Šiandieną dar yra akivaizdu, jog nuo Garliavos istorijos prasidėjusių teisminių procesų užbaigimui reikės mažiausiai kelerių metų.

Skandalingų, dramatiškų ir daug randų šeimoms bei visai visuomenei palikusių įvykių teisinis vertinimas labiausiai užtruko dėl to, kad Amerikoje tebėra Neringa Venckienė.

Šios figūros vaidmenį „bylos-žudikės“ epopėjoje teisėsauga ėmėsi vertinti kiek pavėluotai, tad dabar trūksta dar mažiausiai kelių metų, kad būtų sudėti galutiniai teismo taškai.

Prieš dešimtmetį N.Venckienė su nušautuoju teisėju J.Furmavičiumi buvo kolegos Kauno apygardos teisme. Kai Lietuvos prokurorų surinkti įtarimai buvusios teisėjos atžvilgiu kada nors pagaliau bus išnarplioti, turėtų paaiškėti pilnas Lietuvą drebinusio ir net tarptautiniu virtusio skandalo vaizdas.

Nužudyto teisėjo sesuo įsitikinusi, kad privalo būti įvardinti nusikaltimų užsakovai ir kokių tikslų iš tiesų buvo siekiama nužudymais.

Nužudyto teisėjo sesuo Sigita Uogintienė ne kartą viešai yra pareiškusi, kad kol kas nėra įvardinti nusikaltimų užsakovai ir kokių tikslų iš tiesų buvo siekiama nužudymais.

Tiesa, per 10 metų daugybė faktų iškilo ir be eksteisėjos teismo. 15min primena, kokie esminiai akcentai per pastarąjį dešimtmetį paženklino garsiąją „violetinę“ Kauno, Garliavos, visos Lietuvos ir iš dalies tarptautinę kriminalinę istoriją.

Suprasti akimirksniu

  • 2008 m. rudenį teisėsaugą pasiekė pirmieji Drąsiaus Kedžio vardu rašyti skundai, kad jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametė dukra buvo tvirkinama.
  • Neringa Venckienė (gim. 1971 m. gegužės 21 d. Kaune) išgarsėjo kaip sesuo Drąsiaus Kedžio, dar 2008 m. pradėjusio kovą prieš įsivaizduojamą pedofilų klaną. D.Kedys (gim. 1972 m.) nuo pat pradžių turėjo užnugarį – patyrusią teisininkę seserį, kuri 2007–2012 m. dirbo Kauno apygardos teismo teisėja, o po brolio mirties tęsė esą jo pradėtą kovos prieš pedofilų klaną misiją.
  • 2009 m. rugpjūtį D.Kedys sukėlė visuotinį skandalą, kai paviešino buitinių savo dukters apklausų vaizdo medžiagą ir viešai apkaltino pedofilija būrį konkrečių žmonių.Kaip galimus mergaitės skriaudikus D.Kedys įvardijo Kauno politiką ir verslininką Andrių Ūsą, Kauno apygardos teisėją Joną Furmanavičių ir vyrą, vardu Aidas. D.Kedys taip pat tvirtino, kad pedofilams galėjo talkinti jo buvusi draugė ir vaiko motina L.Stankūnaitė bei jos sesuo V.Naruševičienė.
  • 2009 metų spalio 5 dieną Kaune buvo nušautas teisėjas J.Furmanavičius ir D.Kedžio vaiko motinos sesuo V.Naruševičienė. D.Kedį policija įvardijo kaip pagrindinį įtariamąjį. Tuometė Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė nuo pat skandalo pradžios mūru stojo už brolį, vis kartodama, kad Drąsiaus vaikas, o vėliau ir jis pats tapo pedofilų klano auka. N.Venckienė, kaip D.Kedžio sesuo, buvo išsireikalavusi teisės laikinai globoti jo mergaitę.
  • 2010 m. balandžio 20 d. D.Kedys prie Kauno marių rastas negyvas. Jo sesuo N.Venckienė propagavo versiją, kad brolis nužudytas, siekiant apsaugoti menamo pedofilų klano paslaptis. 2011 m. vyko velionių D.Kedžio ir A.Ūso pomirtinių kovų tęsiniai, kurių epicentre išliko mažametė.
  • 2011 m. gruodžio 16-ą dieną Kėdainių rajono apylinkės teismas buvo nurodęs iki gruodžio 30-osios dukrą grąžinti L.Stankūnaitei, tačiau sprendimo N.Venckienė neįvykdė.
  • 2012 m. gegužės 17-ąją, naudodami ir fizinės prievartos priemonės, pareigūnai iš globėjos N.Venckienės namų Klonio gatvėje mažametę paėmė ir perdavė jos biologinei motinai L.Stankūnaitei. Po šių dramatiškų įvykių N.Venckienė pareiškė, kad valstybę valdo išgamos, o teismo sprendimo vykdytojus vadino šunimis.
  • Tais pačiais 2012 metais N.Venckienė virto įtariamąja baudžiamosiose bylose. N.Venckienė 2012 m. vasarą pranešė apsisprendusi trauktis iš teisėjų korpuso. Taip pat ji pranešė apsisprendusi dalyvauti spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kurie N.Venckienei ir jos suburtam „Drąsos keliui“ buvo sėkmingi.
  • 2013 m. pedofilos skandalas galutinai subliūško, o balandžio 9 d. Seimas nusprendė panaikinti „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnės N.Venckienės teisinę neliečiamybę. Netrukus D.Kedžio sesuo pasislėpė užsienyje ir darbe nesirodė. Seime jai inicijuota ir įvykdyta apkalta.
  • 2014 m. spalį Kauno apylinkės teismas skyrė įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N.Venckienei kardomąją priemonę – suėmimą. Už akių skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę teismas įvertino tai, kad D.Kedžio sesers nusikaltimai galėjo būti įvykdyti 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę.
  • 2017 metų spalį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sakė, kad dar 2015 m. buvo gautas patvirtinimas iš JAV dėl priimto N.Venckienės ekstradicijos prašymo.
  • 2018 m. vasario 22 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad pagal Lietuvos pateiktą prašymą Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas įtariamosios N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas. Ekstradicijos procedūros metu bėglei taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
  • 2016 birželio 9 d. Kauno žudynių byloje kalėti nuteistas Drąsiaus Kedžio bendrininkas Raimundas Ivanauskas, jo kaltę 2018-ųjų balandį patvirtino ir Aukščiausiasis Teismas. R.Ivanauskui skirtas 8 metų laisvės atėmimas.
  • 2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos teismas neteisėto L.Stankūnaitės sekimo byloje kaltais pripažino 8 asmenis. Šioje byloje iš viso teista 11 asmenų: trys iš jų išteisinti, o likusiems skirtos laisvės apribojimo bausmės bei baudos. Griežčiausiai nubausta Audronė Skučienė.
  • 2019 m. birželį Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad D.Kedžio motina L.Kedienė pagrįstai ir pelnytai buvo nuteista dėl anūkės tvirkinimoTeisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatyti nuteistosios veiksmai buvo nesuderinami su vaiko teisėmis į apsaugą ir globą, būtinomis jo gerovei užtikrinti, pasižymėjo negatyviu poveikiu mažamečio vystymuisi, todėl pagrįstai pripažinti tvirkinamaisiais. Pavojingi L.Kedienės veiksmai prieš mažametę tęsėsi ilgą laiką, šie veiksmai buvo ne pavieniai, o sistemingi.

Iš JAV N.Venckienė krapštoma jau 6 metus

Po beveik 2 metus trukusių teisminių ginčų, neseniai JAV leido išduoti N.Venckienę Lietuvai. Kol kas nežinoma, kada tiksliai ji bus parsiųsta į Lietuvą, tačiau tai gali įvykti bet kurią dieną.

N.Venckienė į Čikagą paspruko 2013 metais, kol Seime buvo svarstomas jos neliečiamybės klausimas. Šiame mieste ji suimta 2018 metų vasarį ir nuo to laiko dienas leidžia Čikagos federaliniame kalėjime.

N.Venckienė ir jos advokatai bandė įrodyti, kad ji yra politinė pabėgėlė ir į Lietuvą grįžti jai pavojinga, tačiau nesėkmingai.

JAV Valstybės departamentas priėmė sprendimą, uždegantį žalią šviesą ekstradicijos procedūrai, bet jis buvo apskųstas teismui.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Neringa Venckienė 2013 m. Seime
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Neringa Venckienė 2013 m. Seime

2019 metų liepą Čikagos apeliacinis teismas atmetė N.Venckienės skundą. Ji dar griebėsi šiaudo ir kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą prašydama peržiūrėti ekstradicijos įstatymą, tačiau rugsėjo pabaigoje priimtas sprendimas jo nenagrinėti.

Lietuvos teismams dar gali prireikti ir L.Stankūnaitės

Šį rudenį Lietuvoje dar numatoma tęsti neteisėto L.Stankūnaitės sekimo bylą, nes dauguma joje nuteistų asmenų nuosprendį yra apskundę apeliacine tvarka.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laimutė Stankūnaitė su apsauga
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laimutė Stankūnaitė su apsauga

N.Venckienei surinkti įtarimai teismuose bus svarstomi kartu arba atskirai ir pastarojo proceso trukmė yra absoliučiai neprognozuojama.

Neatmetama, kad į Lietuvoje dar neužbaigtus teismus bent nuotoliniu būdu ateityje dar bus įtraukta ir pati Laimutė Stankūnaitė, jau ne vienus metus gyvenanti užsienyje. Teigiama, kad išvaizdą ir tapatybę saugumo sumetimais pasikeitusi moteris kartu su vis dar nepilnamete savo dukra vienoje svetimoje šalyje sėkmingai integravosi į visuomenę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:08
16:36
24:16

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min