Dabar populiaru
Publikuota: 2016 liepos 20d. 09:53

5 didžiausios audros Lietuvoje: kada jos buvo ir kuo pasižymėjo

Lietuvoje praūžusių audrų padarniai
15min.lt nuotr / Lietuvoje praūžusių audrų padarniai

Lietuvoje galingos gamtos stichijos yra gana retas reiškinys ir nė iš tolo neprilygsta Ramiajame vandenyne šėlstantiems taifūnams ar Šiaurės Ameriką nusiaubiančiam tropiniam ciklonui. Vis dėlto uraganų ir vėtrų šėlsmą savo akimis matę mūsų šalies gyventojai siaubingas akimirkas įsimena visam gyvenimui.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas

daktaras Donatas Valiukas teigia, kad gamtos stichijų Lietuvoje periodiškumas neišaugo, tačiau jos tapo kur kas pavojingesnės ir smarkesnės už siautusias praėjusiame amžiuje. Neretai stiprios audros sutrikdo ir elektros tinklo veiklą, todėl specialistai ieško būdų, kaip didinti jo patikimumą, planuoja investicijas ir diegia technologinių naujovių.

Klimatologas D.Valiukas pabrėžia, kad klimatas Lietuvoje šyla, o kai susiduria karštos ir šaltos oro masės, dangus prabyla griaustiniu ir žaibais. Stiprus vėjas gali padaryti daug nuostolių: laužo medžius, nuplėšia stogus, nutraukia elektros laidus. „Stichiniai reiškiniai tampa išties ekstremalūs ir pastaraisiais metais būna vis stipresni“, – įspėja D.Valiukas.

Klimatologas įvardija penkias galingiausias užfiksuotas audras Lietuvoje ir pasakoja apie jų susidarymą bei patirtus nuostolius.

Galingiausias uraganas smogė Žemaitijai

15min.lt skaitytojo Justino S. nuotr./Po audros
15min.lt skaitytojo nuotr.

Vyresni Žemaitijos gyventojai iki šiol atsimena 1967 metų rudenį. Tų metų spalio 18 dieną regioną niokojo uraganas, kai vėjo greitis gūsiais siekė net 55 metrus per sekundę.

Audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, nuplovė kopas, pajūryje kilo potvynių. Didelės žalos uraganas padarė Klaipėdos mieste. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai pagal turimus istorinius duomenis vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius.

Uraganas Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3 mln. kubinių metrų medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.

Anatolijus glemžėsi Palangos kopas

15min.lt nuotr./Saulės laikrodis Nidoje.
15min.lt nuotr./Saulės laikrodis Nidoje.

Po daugiau nei trijų dešimtmečių, 1999 metų gruodį, pajūrį siaubė ir uraganas Anatolijus. Vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus – apie 350 tūkst. kubinių metrų medienos. Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, apgadino daug pastatų ir transporto priemonių, sutrikdė elektros linijų darbą.

Vėjo greitis vietomis viršijo 40 m/s, o Baltijos bangos pajūryje siekė net 5-6 metrus. Kurorto paplūdimys buvo suniokotas, ties Palangos tiltu bangos pasiglemžė 15-18 metrų kopų ruožą. Neringoje uraganas nugriovė garsųjį saulės laikrodį. Vandens lygis uosto laivybos kanale buvo pakilęs 1,65 metro padalos.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, be elektros tąkart liko maždaug 80-150 tūkst. gyventojų. Kai kurių elektros linijų atstatymo darbai, priklausomai nuo gedimo stiprumo, truko net iki dviejų savaičių. Dabar tokie terminai neįsivaizduojami. Štai po šių metų birželį praūžusio škvalo apie 90 proc. klientų elektros tiekimas buvo atstatytas per parą. Spartesnį darbą lėmė ir įgyta patirtis, ir naujos technologijos.

„Praktika rodo, kad su kiekviena audra dirbame operatyviau ir efektyviau. Įgyta patirtis, supaprastinti valdymo procesai, taip pat sklandus darbas su partneriais leidžia gedimus likviduoti kur kas greičiau. Ypač svarbios investicijos į išmaniąsias technologijas, kurios leidžia nustatyti tikslią gedimo vietą ir paspartina mūsų darbą“, – sako ESO Tinklų vystymo tarnybos direktorius Rytis Borkys.

Ervinas Šiaurės Europoje nusinešė 132 gyvybes

Wiki nuotr./Uragano Ervino padariniai
Wiki nuotr./Uragano Ervino padariniai

Dar vienas įsimintinas uraganas Ervinas Lietuvą pasiekė 2005 metų sausį. Stichija siaubė ne tik Lietuvą, bet ir didelę dalį Šiaurės Europos. Didžiausią jėgą uraganas parodė Norvegijai, Danijai, Nyderlandams. Šiose šalyse žuvo 132 žmonės, du dingo be žinios.

Per uraganą Erviną Lietuvos pajūrio zonoje gūsiais vėjo greitis siekė iki 34-35 metrus per sekundę. Vėl smarkiai nukentėjo Palangos paplūdimio kopos, išlaužyti miškai, Danė užtvindė Klaipėdos senamiestį, vandens lygis Klaipėdos laivybos kanale buvo pakilęs iki 1,54 metro padalos.

Elektros avarijų šalinimas truko šešias dienas. Be elektros visoje šalyje buvo likę dar daugiau gyventojų nei 1999-aisiais, maždaug 150-180 tūkst.

Prieš dešimtmetį siautę uraganai elektros oro linijoms pridarydavo nepalyginamai daugiau žalos. Šiais laikais nuo gedimų apsaugo naujos technologijos. Per pastaruosius penkerius metus elektrikai oro linijas intensyviai keitė į kabelines, kurios eina po žeme. Tokioms linijoms nebaisūs vėjų vartomi medžiai, tad audrų metu daug rečiau sutrinka elektros tiekimas.

Šiuo metu virš 30 tūkst. kilometrų, arba daugiau nei 20 proc., visų bendrovės ESO valdomų elektros tinklų driekiasi po žeme. Praėjusiais metais buvo nutiesta daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų kabelio linijų, o per pirmus šių metų mėnesius – dar virš 500 kilometrų. Siekiama, kad po dešimtmečio 40 proc. visų ESO tinklų būtų pakeisti į kabelinius.

Gamtos stichijos sukelia tragiškų pasekmių

D.Valiukas teigia, kad uraganai susidaro, kai susiduria šiltos Atlanto ir šaltos arktinės oro masės. Uraganai paprastai siaučia gana didelėje teritorijoje. Tačiau nemažai žalos gali padaryti ir škvaliniai vėjai. „Šis gamtos reiškinys paprastai būna labai lokalus, siaučia nedidelėje teritorijoje. Pavyzdžiui, škvalas gali praūžti vienoje savivaldybėje“, – aiškina D.Valiukas.

Škvalas susidaro be jokių vandenynų ar arktinių oro masės susidūrimų. Tokio tipo vėjai gali susiformuoti virš tam tikrų Lietuvos vietų, kur yra didelių kontrastų tarp šiltos ir šaltos oro masių, todėl ir šios stichijos mastas kiek mažesnis.

Vis dėlto 2010-ųjų rugpjūtį susiformavo neįprastai galingas škvalas, kuris nusiaubė net kelias Lietuvos savivaldybes: laužė medžius, apgadino pastatus. Stichija pareikalavo keturių žmonių gyvybių: du žuvo Varėnos savivaldybėje, po vieną gyvybę audra nusinešė Prienų ir Šiaulių savivaldybėse. ESO duomenimis, tuomet daugiau negu 160 tūkst. gyventojų liko be elektros.

Birželį talžė dar viena istorinė audra

Visai neseniai, šių metų birželį praūžusi audra įsiminė ne tik klimatologui. Stichija pridarė nuostolių daugelyje Lietuvos vietovių. „Rytų, pietryčių ir centrinėje Lietuvos dalyse siautė škvalas, o vakarop į šalį su ciklonu atkeliavo smarkūs vėjai, kurie siautė pajūryje ir niokojo Žemaitiją. Lietuvai teko atlaikyti dvigubą gamtos smūgį – du skirtingus darinius“, – konstatuoja D.Valiukas.

D.Valiukas priduria, kad kontroliuoti klimato ir išvengti jo sukeltų padarinių negalime, tačiau turime galvoti apie naujas adaptacines ir prevencines priemones. Pavyzdžiui, į pajūrio regiono orų specifiką planuodami statybas turėtų atsižvelgti architektai, projektuotojai, konstruktoriai.

Atsižvelgdami į stichijų grėsmę, elektros tinklo patikimumu rūpinasi ir ESO specialistai. Pagal bendrovės elektros tinklų plėtros strategiją investicijos skiriamos oro linijų keitimui į požeminius kabelius miestuose ir miesteliuose, kur didžiausias gyventojų tankis, o kaimiškose ir mažiau apgyvendintose vietovėse paprasti laidai keičiami į saugesnius izoliuotus.

„Pirma, tokio tipo laidas yra daug saugesnis nei paprastas laidas ir nesukelia tokio pavojaus, kokį gali sukelti „nuogas“ laidas. Antra, izoliuotas laidas yra tvirtesnis, griūvantis medis jo negali nutraukti. Laidas tiesiog pasikabina, todėl galima lengviau jį atstatyti į vietą“, – aiškina ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas R. Borkys.

Vien tinklo rekonstrukcijai ESO šiemet skyrė apie 70 mln. eurų. Nuoseklus tinklo patikimumo didinimas bendrovės strategijoje numatytas ir artimiausią dešimtmetį. Iki 2025 metų klimato reiškiniams atsparaus tinklo kūrimo programai ESO planuoja skirti daugiau nei 500 mln. eurų investicijų.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min