Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aviacijos ekspertas Alvydas Šumskas po Daliaus Aleksandravičiaus ir jo sūnaus žūties: „Tragedijų vis mažiau, bet jų buvo ir bus“

Lėktuvo „VL-3“ avarijos vietoje
Kadras iš LNK Žinių / Lėktuvo „VL-3“ avarijos vietoje
Šaltinis: 15min
0
A A

Ekspertai dar nerado atsakymų, kodėl įvyko sukrečianti „Vilniaus baldų“ vadovo Daliaus Aleksandravičiaus ir jo sūnaus žūtis per lėktuvo avariją Trakų rajone. Pastaraisiais metais tokių tragiškų avarijų buvo ne viena. 15min.lt nelaimių priežasčių ieško drauge su Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotoju Alvydu Šumsku ir pateikia įsimintinesnių pastarojo dešimtmečio aviakatastrofų Lietuvoje apžvalgą.

Praėjusias Velykas aptemdžiusi nelaimė, kai Trakų rajone sudužus privačiam dviviečiam lėktuvui žuvo „Vilniaus baldų“ direktorius su mažamečiu sūnumi, vėl atnaujino diskusijas apie mėgėjišką aviaciją ir tokių skrydžių saugumą. 15min.lt interviu šia tema – su Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotoju Alvydu Šumsku.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Alvydas Šumskas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Alvydas Šumskas

„Ačiū Dievui, tendencija aiškiai klostosi situacijos gerėjimo linkme. Palyginkime – vos prieš 10 metų mes turėdavome po kelias lėktuvų avarijas per metus. O dabar, iki naujausios nelaimės Trakų rajone, lėktuvas buvo nukritęs gal prieš 4 metus“, – kalbėjo aviacijos specialistas A.Šumskas.

– Kas lemia, kad tragedijų ore mažėja? 

– Pirmiausia, patys pilotai tampa sąmoningesni. Žmonės žymiai atsakingiau žiūri į skrydžius, jų planavimą. Be to, yra atliktas tam tikras prevencinis darbas, buvo surengtas ne vienas su saugumo klausimais susijęs seminaras.

Galų gale – skaudžios nelaimės kitiems padėjo susivokti, pasimokyti iš svetimų klaidų. Žodžiu, kompleksinės priemonės davė savo vaisių. Dabar dauguma puikiai supranta, kad tai nėra toks visiškai paprastas užsiėmimas – skraidyti.

– Bet juk tūkstančiai žmonių visame pasaulyje skraido. Su kuo galėtumėte palyginti šio pomėgio riziką?

Kas savaitę žūva žmonės avarijose, bet mes nenustojame vairuoti automobilių. Manau, žmonės nenustos ir skraidyti lėktuvais.

– Kai įvyko ši nelaimė, mano pažįstamų rate ir visuomenėje užvirė kalbos, koks tai rizikingas užsiėmimas.

Bet aš visiems pasakiau: atsiverskime naujienų portalą ir pažiūrėkime, kiek per tas pačias Velykas keliuose įvyko eismo nelaimių. Kas savaitę žūva žmonės avarijose, bet mes nenustojame vairuoti. Tai šiuo atveju, manau, irgi nenustos žmonės skraidyti. Aišku, pilotavimas reikalauja kiek didesnio pasiruošimo, nei, pavyzdžiui, norint vairuoti automobilį.

Bet kiek yra įvairių ekstremalių sporto šakų? Pavyzdžiui, alpinizmas yra žymiai pavojingesnis! Bet žmonės vis tiek kopia ir kops į kalnus.

O nelaimės visada tyko... Reikia su liūdesiu konstatuoti, kad čia neišvengiamybė yra. Yra, buvo ir bus. Tik tiek, kad kuo rečiau visa tai įvyktų – tai visų mūsų tikslas.

– Pabrėžiate skraidančiųjų sąmoningumą, bet ar visiems pilotams pakanka elementarių teorinių žinių bei savarankiškai skraidyti leidžiančių praktinių įgūdžių?

– Žmonės danguje atsargiau elgiasi. Ypatingai tai susiję būtent su ultralengvaisiais skraidymo aparatais. Tie manevrai esant kai kurioms meteorologinėms sąlygoms, pavyzdžiui, stipriam vėjui, staigios evoliucijos, kai nusiraudavo netikėtai į suktuką... Tie blogieji įvykiai likusius pilotus privertė kitaip žiūrėti į skraidymą.

Aišku, niekada niekas neapsaugotas nuo nelaimių.

– Ar galėtume sieti mažesnį aviacijos nelaimių skaičių su tobulėjančia technika, pažangesnėmis orlaivių saugumo sistemomis?

– Nepasakyčiau. Oro technika jau seniai yra pakankamai pažangi ir jai nėra kur ženkliai tobulėti.

Aišku, technine prasme lėktuvai, ypač ultralengvieji, tampa saugesni. Pavyzdžiui, yra dabar parašiutinės gelbėjimo sistemos. Ir pastarajame nelaimę patyrusiame lėktuve ji buvo. Jei būtų atsitikusi kažkokia neaiški situacija aukščiau skrendant, tai, tikriausiai, būtų pavykę pasinaudoti ta parašiutine sistema.

– Šiuo atveju pilotui nepavyko išskleisti parašiuto dėl pernelyg mažo aukščio?

– Nesikalbėjau su avarijos tyrėju, nenorėjau jam kvaršinti galvos. Bet pagal tai, kad nulaužtas saugiklis tos sistemos, kuri išmetinėja parašiutą, matyti, kad buvo mėginama dar pasinaudoti karštligiškai ta sistema.

– Ar nelaimės tyrime prašoma Civilinės aviacijos administracijos pagalbos?

– Tai įprasta, kai situacija sudėtingesnė. Bet šiuo atveju, panašu, kad mūsų pagalbos nereikia. Bent kol kas neprašė. Pagrindinė versija – kad sustojo variklis – atrodo labai įtikinama.

Lėktuvų katastrofos Lietuvoje 2004-2013 metais

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Įvykio vietoje Trakų rajone
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Motoskraidyklės avarijos vietoje Trakų rajone

2013 m. gegužės 3 d., penktadienio vakarą, Trakų rajone, Paluknio kaime, nukrito motorinė skraidyklė ir žuvo 55 metų Rimantas Dudas – buvęs VSAT Aviacijos rinktinės Orlaivių priežiūros skyriaus vadovas. Mėnesį iki žūties jis paliko pasieniečių tarnybą ir išėjo į pensiją.

R.Dudo motoskraidyklė nukrito Paluknio aerodromo pakilimo-nusileidimo tako viduryje, pievoje. Kaip pareigūnams aiškino aerodromo darbuotojai, motoskraidyklė trenkėsi į žemę, pakilo ir nusileido už kelių metrų.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Nelaimės vietoje
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Nelaimės prie Aleksoto aerodromo vietoje

2009 m. rugpjūčio 25 d. prie Kauno nukrito nedidelis lėktuvas, vienas žmogus žuvo. Nelaimė įvyko antradienio pavakare, apie 18.40 val. maždaug už 5 km nuo Aleksoto aerodromo.

Italų gamybos ultralengvas vienmotoris sportinis „Sky Arrow 650 TCN“ lėktuvas, kuriuo skrido Kauno aeroklubo lakūnas Leonas Sakalauskas ir kaunietis Gintautas Mozginis, po smūgio į žemę visiškai sudegė. Abu žmonės nuo smūgio buvo išmesti į lauką. L.Sakalauskas buvo nebegyvas, o jo keleivis neprarado sąmonės, kalbėjo, net jo akiniai nebuvo sudužę. Liudininkai teigė, kad prieš įsirėždamas į žemę lėktuvas bandė apsisukti. Vos už kilometro yra Aleksoto aerodromo nusileidimo takas.

Svarstyta, kad lėktuvas bandė leistis į lauką, nes jam galėjo iškilti techninių problemų. Dar lėktuvui skrendant ore matėsi iš jo besiveržiantys dūmų kamuoliai. L.Sakalauskas tarsi bandė atlikti avarinį nusileidimą, tačiau jis baigėsi smūgiu į žemę.

Ričardo Anusausko nuotr./Lėktuvas sudužo prie pat kelio.
Ričardo Anusausko nuotr./Lėktuvas sudužo prie pat kelio.

2009 m. rugpjūčio 9 d., šeštadienio vakarą, Kretingos rajone, Dauginčių kaime, žuvo eksperimentiniu lėktuvu LY-XKD skridęs Gintaras StepeniusNetoli Kartenos aerodromo orlaivis užkliuvo už elektros laidų ir rėžėsi į žemę.

Skrendant virš plento Palanga–Šiauliai žemame aukštyje, prieš saulę pilotas nepastebėjo skersai kelio einančių elektros laidų, į kuriuos atsitrenkė ir nukrito. Lėktuvas skrido labai žemai, neleistinai žemai, prieš saulę. Matyt, pilotą apakino saulė ir jis nepamatė elektros laidų. Kartu su žuvusiu pilotu G.Stepeniumi (gim. 1971 m.) skridęs Aleksandras Gudkovas (gim. 1972 m.) pateko į Klaipėdos ligoninę, tačiau vėliau jo gyvybė užgeso.

15min.lt skaitytojos Astos L. nuotr./Verslininko Tado Karoso lėktuvas „Cirrus SR22“ Nidoje
15min.lt skaitytojos Astos L. nuotr./Verslininko Tado Karoso lėktuvas „Cirrus SR22“ Nidoje

2009 m. liepos 18 d., šeštadienį, milijonieriaus picerijų tinklo „Čili“ savininko Lino Tado Karoso prabangus keturvietis lėktuvas „Cirrus SR22“ nesėkmingai nusileido oro uoste Kuršių nerijoje. Žiniasklaida skelbė, kad T.Karosas neturėjo licencijos skraidyti šiuo lėktuvu. Be to, mėginta nutūpti Nidos oro uoste, kuriuo naudotis yra uždrausta. Nidos policijos duomenimis, lėktuvą pilotavo ne pats verslininkas, o 37 metų J.M.

Vėliau paskelbta, kad tai prodiuseris Justinas MilušauskasLeisdamasis lėktuvas propeleriu bakstelėjo į žemę ir buvo apgadintas. Liudininkai Nidos oro uosto pakilimo tako pakraštyje matė lėktuvą su nulaužtais trimis ratais ir sulankstytomis sraigto mentėmis. Žmonės nesusižalojo. Avarija galėjo įvykti neišsiskleidus lėktuvo antsparniams.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Nukritęs lėktuvas užsidegė.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Nukritęs lėktuvas užsidegė.

2008 m. rugsėjo 6 d., šeštadienio rytą Kėdainiuose, Daukšių aerodrome sudužus lėktuvui žuvo jį pilotavęs „Linavos“ atstovybės Maskvoje vadovas Rimantas Budrevičius (gim. 1966 m.). R.Budrevičius buvo Alytaus aeroklubo narys. Lemtingą dieną pilotas skrido ultralengvuoju sportiniu mėgėjišku vienviečiu lėktuvu „X 32 Bekas“.

Nelaimė įvyko Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos organizuojamo kasmetinio uždaro renginio metu. R.Budrevičius pasirinko patirties ir pasiruošimo reikalaujančią pilotažo figūrą, tačiau vos ją pradėjęs lėktuvas nukrito ir užsidegė. Teigiama, kad tai buvo piloto klaida, nes figūra buvo pradėta labai žemai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Atmintis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Atmintis

2008 m. birželio 18-osios vakarą sportinio lėktuvo avarija įvyko Panevėžio rajone esančiame privačiame Rojūnų aerodrome. Tąkart sudužo Ispanijos oro akrobatikos meistro pilotuojamas vienmotoris lėktuvas „Su-29“.

Vienas ekipažo narys Kanados pilietis Benas Vernė Heiderichas, gimęs 1936 metais, žuvo, o 1960 metais gimęs lėktuvo pilotas Ispanijos pilietis Pedro Tellerikitas buvo sužeistas.

Tuo metu aerodrome buvo ruošiamasi tarptautinėms V.Lapėno taurės akrobatinio skraidymo varžyboms.

BFL nuotr./Katastrofa Rojūnų aerodrome
BFL nuotr./Katastrofa Rojūnų aerodrome

2008 m. sausio 14 d. Panevėžio rajone, netoli Rojūnų aerodromo, per aviakastrofą žuvo buvęs Seimo narys, 1989 metų Europos akrobatinio skraidymo čempionas, lakūnas Vytautas Lapėnas. 50-metį šventęs vyras ta proga įsigijo Ispanijoje pagamintą lengvąjį sraigtasparnį – autožyrą, kuris pasiglemžė jo gyvybę.

V.Lapėnas buvo patyręs lakūnas, jis treniravo Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo komandą.

Specialistai nustatė, kad V.Lapėno lėktuvas nukrito dėl paties piloto kaltės. Malūnsparnis buvo įvestas į labai gilų posūkį, kuriame prarado nešančiojo sraigto greitį, neteko keliamosios jėgos ir nukrito. Malūnsparnis toks aparatas, kad jo reakcija, aerodinamika kitokia, lyginant su lėktuvais. V.Lapėnui pritrūko patirties skraidant ne lėktuvu, bet sraigtasparnio ir lėktuvo hibridu, tokiu aparatu jis tik mokėsi skraidyti.

15min.lt nuotr./Grušnio lėktuvo nuolaužos
15min.lt nuotr./Huberto Grušnio lėktuvo nuolaužos

2006 m. spalio 21 d., apie 16 val. Prienų rajone, Pociūnuose, nukritus nedideliam lėktuvui žuvo kelių komercinių radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys. Verslininkas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos stočių asociacijos viceprezidentas H.Grušnys skrido nuosavu, Austrijoje pagamintu dvimotoriu „Diamond DA42 LY-BHG“.

H.Grušnys (gim. 1961 m.) prašė aerodromo leidimo tūpti. Leidimas buvo duotas, tačiau pilotas buvo perspėtas, jog nusileidimo kryptimi veikia sklandytuvo išvilkimo mechanizmas, į orą buvo išsviedžiamas sklandytuvas.

Pagrindinė nelaimės priežastis – per mažas intervalas tarp šių dviejų orlaivių. Gavęs leidimą tūpti, H.Grušnys leidosi, tačiau maždaug 50-60 metrų aukštyje kliudė krentantį sklandytuvo trosą, jau vyniojamą atgal į mechanizmą. Trosas nurėžė lėktuvo sparną, todėl nebevaldomas lėktuvas rėžėsi į žemę. Lėktuvui sudužus pilotas žuvo.

Gražinos Sviderskytės knyga „Darius ir Girėnas. Istorija ir legenda“
Vyro Dariaus per aviakatastrofą netekusios Gražinos Sviderskytės knyga „Darius ir Girėnas. Istorija ir legenda“


2004 m. balandžio 22 d., pirmadienio pavakarę, Aleksoto aerodrome įvyko sportinio lėktuvo „Su-29“ avarija. Įvykio vietoje žuvo kartu su žinomos žurnalistės Gražinos Sviderskytės vyru skridęs 37 metų mechanikas Rolandas Žiaugrė.

Po kelių dienų ligoninėje mirė ir per sportinio lėktuvo avariją Aleksoto aerodrome sunkiai sužalotas lakūnas akrobatas Darius Išganaitis.

30-metis akrobatinio skraidymo Europos vicečempionas D.Išganaitis buvo minimas kaip vienas perspektyviausių Lietuvos akrobatinio skraidymo pilotų. Ekspertai narpliojo vienintelę versiją – avariją lėmė užblokuotas lėktuvo vairas. Vairas galėjo sugesti mechaniškai arba vairalazdė užkliuvo už saugos diržų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min