Panevėžio apygardos teismas iš dalies patenkino advokato 33 metų A.Marapolsko skundą, kuriuo jis protestatvo prieš neteisėtus teisėsaugos pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu bei prašė iš viso priteisti 105 tūkst. litų kaip neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas pripažino, kad advokato pretenzijos pagrįstos, tačiau priteisė jam vos 100 litų kompensaciją.
Šį sprendimą ieškovas per 30 dienų gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, tokią pat teisę turi ir atsakovais šioje byloje buvusių institucijų atstovai.
Kaip jau rašė 15min.lt, praėjusį birželį Vilniaus apygardos teismas negalėjo nagrinėti šio A.Marapolsko ieškinio, nes būtent šiame teisme dirba vieno iš atsakovais patrauktų teisėsaugininkų žmona.
Generalinės prokuratūros Ikiteisminių tyrimų skyriuje dirbančio Kęstučio Gudžiūno sutuoktinė Rasa Gudžiūnienė yra Vilniaus apygardos teismo teisėja.
Todėl bylą teisėjai perdavė kolegoms Panevėžyje.
Šioje byloje dėl neturtinės žalos A.Marapolskui atlyginimo valstybei kaip atsakovei atstovavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) prie VRM, Generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija.
Be minėtojo K.Gudžiūno, kaip atsakovai patraukti teisėsaugininkai Sigitas Česlauskas, Darius Raulušaitis, Gintaras Jasaitis, Alvydas Petraitis, Zenonas Burokas, Vytautas Barkauskas.
Įtarimas – apie ateities nusikaltimą!
Ieškovas A.Marapolskas prašė priteisti iš atsakovų 105 000 Lt neturtinei žalai atlyginti: po 2 200 Lt iš atsakovų FNTT pareigūnų S.Česlausko, A.Petraičio, taip pat prokurorų K.Gudžiūno, Z.Buroko, D.Raulušaičio, V.Barkausko (jau nebedirba) ir G.Jasaičio; 86 600 Lt iš atsakovo Lietuvos Respublikos. Taip pat prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teismui paaiškino, kad 2009 m. vasario 24 d. FNTT prie LR VRM 2-ojo poskyrio viršininkas Sigitas Česlauskas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11003-09 įteikė jam pranešimą apie įtarimą, kad jis, A.Marapolskas, 2009 m. vasario 27 dieną (t.y. po trijų dienų! – aut. past.), laikotarpyje nuo 9 val. 15 min. iki 10 val. 00 min., negyvenamosiose patalpose Vilniaus centre, susipažinęs su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyriaus pareigūnų jam pateiktomis nutartimis dėl kratos darymo UAB „Adversus group“ ir UAB „Forsitia“ buveinėje ir pagalbinėse patalpose, atliko tariamai neteisėtus veiksmus.
Pareiškus tokį įtarimą (dėl būsimos nusikalstamos veikos) jis negalėjo tinkamai pasinaudoti teise į gynybą ar duoti bet kokius parodymus, kadangi veikos, kurios padarymu buvo įtartas, momentas buvo nurodytas ateityje, t.y. trimis dienomis vėliau, nei paties įtarimo pareiškimo laikas. Įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškiai neteisingas ir neteisėtas. Ši klaida buvo ištaisyta tik 2009 m. rugsėjo 25 d. Pažeidimas truko daugiau kaip 7 mėnesius.
Pareigūnų aplaidumas sukrėtė
Anot A.Marapolsko, neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškė tuo, kad jie 7 mėnesius nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus, nuolat susipažindami su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nesiėmė jokių priemonių akivaizdaus pažeidimo ištaisymui. Akivaizdų pažeidimą yra konstatavęs ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei LR Prezidento kanceliarija.
Tą patvirtina ir patys atsakovai savo atsiliepimuose.Ir į milijoną nekeisčiau to, ką teko išgyventi“, – po vieno teismo posėdžio yra sakęs A.Marapolskas.
Ikiteisminio tyrimo metu jis tapo įtariamuoju, dėl ko pasikeitė jo socialinis statusas, be to, jam taikytos procesinės prievartos priemonės – paimti lyginamieji rankų atspaudai, DNR ir odorologiniai pavyzdžiai; be įstatyminio pagrindo (be įstatymo reikalavimus atitinkančio pranešimo apie įtarimą) taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; FNTT pareigūnas A.Petraitis siuntinėjo ir įteikinėjo jo kolegoms šaukimus jam atvykti kaip įtariamajam; taip pat šis pareigūnas išsiuntinėjo Vilniaus apygardos 1-os, 2-os, 3-os, 4-os apylinkių, Kauno apygardos, apylinkės, Šiaulių apygardos, apylinkių teismų pirmininkams pranešimus, informuodamas, kad jis, A.Marapolskas yra įtariamasis.
Taip pasikėsinta į jo, kaip visaverčio Lietuvos Respublikos piliečio, privatų gyvenimą, garbę ir orumą.
Dėl paskleistos informacijos apie pareikštą akivaizdžiai neteisingą ir nepagrįstą įtarimą sumažėjo galimybės kaip savo profesijos atstovui (advokatui) susirasti klientų, FNTT pareigūno A.Petraičio pranešimus gavę teisėjai apie jį susidarė neigiamą nuomonę. Visi skundai buvo nagrinėjami formaliai, nesusipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga arba jau bent su pranešimu apie įtarimą, kuriuo pagrindu atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Dėl aplaidžių pareigūnų veiksmų A.Marapolskas buvo sukrėstas, išgyveno dėl to, kad jo ir gynėjo veiksmai yra beprasmiai, nes kilo pagrįstų abejonių ar pareigūnai, nagrinėdami jo skundus, skaitė ikiteisminio tyrimo medžiagą. Mano, kad pareigūnams neįdomios konkrečių bylų aplinkybės ir jie priiminėja tik kitų pareigūnų pažeidimus pridengiančius sprendimus.[[Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga. Tai reiškia, kad valstybė privalo užtikrinti, kad jos institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. ]]
Įstatymo leidėjas sukūrė ikiteisminio tyrimo kontrolės mechanizmą, kad įtariamojo skundus nagrinėjantys pareigūnai patikrintų, ar ikiteisminis tyrimas atliekamas nepažeidžiant įstatymų, ar pareigūnai nepadarė įstatymo taikymo ar kitų klaidų. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nagrinėjant jo skundus turėjo būti patikrinta daug kartų, tačiau ieškovo nuomone, pareigūnai tirdami jo skundus neperskaitė minėto pranešimo apie įtarimą.
Ieškovo teigimu, visa tai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, nuolatinę nemigą, depresiją bei kitas neigiamas emocijas, kas negali neatsiliepti jo sveikatos būklei ateityje. Dėl to jo gyvenimo kokybė Lietuvos Respublikoje aiškiai neatitinka to lygio, kurį viešai deklaruoja Lietuvos Respublika. Įvertinus tai, kad yra priverstas gyventi valstybėje, negalinčioje užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugos, padarytą neturtinę žalą vertina 105 000 Lt.
„Ir į milijoną nekeisčiau to, ką teko išgyventi“, – po vieno teismo posėdžio 15min.lt yra sakęs A.Marapolskas, aiškindamas ieškinio dydį.
Atsakovai kaltės nepripažino
Panevėžio teismui atsiliepimus į ieškovo A.Marapolsko ieškinį visi be išimties atsakovai nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Jų supratimu, advokato argumentai bei teiginiai apie dalykinės reputacijos pablogėjimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl nepagrįsto persekiojimo taip pat yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis bei įrodymais. Tačiau net jeigu ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis – 105 000 Lt aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytam pažeidimui.
Tačiau bylą išnagrinėjusi Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė paskelbė, jog ieškinys tenkintinas iš dalies.
Valstybės pareiga rūpintis
Teismo sprendime pažymima, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka trijų būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.
Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta Civiliniame kodekse (CK). Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai.
Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažymi teismas, kuris remiasi Aukščiausiojo Teismo praktika.Teismui pritrūko įrodymų, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų A.Marapolskui atsirado nuolatinė nemiga, depresija, rankų drebulys, kad pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.
„Šiuo konkrečiu atveju, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, prokurorai, nagrinėdami daugiau nei keturiasdešimt ieškovo skundų, susipažindami su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neištaisydami akivaizdžios klaidos, pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą (BPK 2 str.), pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su atsakovės atstovų argumentais, kad akivaizdus rašymo apsirikimas (akivaizdi klaida) nedaro viso ikiteisminio tyrimo neteisėtu ar nepagrįstu, nes klaida, nors ir po 7 mėnesių trukusio tyrimo pagal akivaizdžiai neteisingą ir neteisėtą įtarimą, buvo ištaisyta,“ – dėstoma teisėjos B.Jonaitienės sprendime.
Pasigedo faktų apie pablogėjusią sveikatą
Tačiau, anot teismo, ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl neteisėtų minėtų pareigūnų veiksmų jam pablogėjo sveikata ( atsirado nuolatinė nemiga, depresija, rankų drebulys ir pan.), kad pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, tačiau neturtinė žala yra ir dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 str.1 d.).
Teismo įsitikinimu, dėl pareigūnų neteisėto neveikimo (neištaisant akivaizdžios klaidos pranešime apie įtarimą daugiau nei 7 mėnesius) ieškovas iš tiesų patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą, kas įtikinamai nustatyta iš jo paaiškinimo teismo posėdžio metu
Ieškovo reikalavimai atlyginti neturtinę žalą iš atsakovų – fizinių asmenų KGudžiūno, Z.Buroko, D.Raulušaičio, V.Barkausko, G.Jasaičio, S.Česlausko ir A.Petraičio atmestini, nes byloje nėra įrodymų dėl minėtų pareigūnų tyčinių veiksmų.
Beje, 15min.lt primena, jog advokatas A.Marapolskas yra laimėjęs ir kitų asmeninių bylų.
Vienoje baudžiamojoje byloje subliūško prokurorų kaltinimai dėl esą „išvogtų“ dokumentų, o kitoje byloje teismas A.Marapolskui simboliškai priteisė 1 litą, nes FNTT pareigūnai kratos metu išlaužė duris.
