15min be reklamos
2023 01 24, 21:01

Dėl konflikto gatvėje išteisintas Kauno rajono valdininkas stabdytų kelių erelį taip ir vėl

Už viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir svetimo turto sugadinimą pernai Kauno apylinkės teismo kaltu pripažintas Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Sergejus Lemziakovas šių metų sausį sulaukė jam palankaus apeliacinio teismo sprendimo – konflikto gatvėje metu valdininkas peiliu tik gynėsi. „Sugrįžo tikėjimas teisingumu“, – 15min pripažino jis.
Sergejus Lemziakovas
Sergejus Lemziakovas / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Po išteisinamojo nuosprendžio sugrįžo tikėjimas teisingumu, tačiau liko kartėlis dėl daugiau kaip trejus metus man „klijuotos“ smurtautojo etiketės. Taip pat nesuprantama, kaip prokurorė ir teisėja nematė akivaizdaus nukentėjusiojo melo, kuris darė vieną nusikaltimą po kito, stengdamasis išvengti administracinės atsakomybės.

Visą laiką jaučiausi teisus ir niekada nebuvau abejingas įžūliems teisės pažeidėjams, todėl jeigu manęs paklaustumėte, ar panašioje situacijoje vėl ryžčiausi tramdyti „kelių erelį“, vienareikšmiškai atsakyčiau, kad TAIP“, – taip sausio 12 dieną priimtą išteisinamąjį Kauno apygardos teismo nuosprendį įvertino 15min komentarą sutikęs pateikti 54-erių metų S.Lemziakovas.

Anot jo, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis vertino bylos tyrimui vadovaujanti prokurorė, kuri nusprendė, kad surinktų duomenų pakanka kaltinimui parengti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui.

Visą laiką jaučiausi teisus.

Įvertinęs šiuos duomenis, pirmos instancijos teismas, remdamasis tik nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus atmesdamas kaip nepagrįstus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pasak S.Lemziakovo, nesigilindamas į konflikto priežastis bei kas buvo konflikto iniciatorius.

„Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas mano skundą ir remdamasis tais pačiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatė, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, kuris savo agresyviais veiksmais jį išprovokavo, o nesunkus kūno sužalojimas buvo tik būtinosios ginties pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo trijų teisėjų kolegija, manau, pagrįstai pripažino nukentėjusiojo parodymus prieštaringais, o mano parodymus nuosekliais ir atitinkančiais bylos aplinkybes“, – skirtingus dviejų teismų sprendimus įvertino Kauno rajono valdininkas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Sergejus Lemziakovas
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Sergejus Lemziakovas

Nusprendė pamokyti kelių erelį

Pernai balandį S.Lemziakovas pripažintas kaltu ir Kauno apylinkės teismo nuteistas už tai, kad 2019 metų gegužės 14 dieną, nuo 8.45 iki 9.01 val., viešoje vietoje, važiuojamojo kelio greitėjimo juostoje, esančioje Raudondvario pl., Kaune, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, kilusio konflikto su 1992 metais gimusiu nukentėjusiuoju A.K. (dėl jo vairavimo) metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė į kairės kojos šlaunį.

Paskui jis parvertė nukentėjusįjį ant automobilio variklio dangčio (įlenkė jį, tokiu būdu sugadindamas svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiam 371,30 eurų turtinę žalą), viena ranka spaudė nukentėjusio kaklą, o kita ranka bandė suduoti, sakydamas „paleisk, užmušiu“.

Tokiais savo veiksmais S.Lemziakovas, Kauno apylinkės teismo sprendimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiam dėl kairės šlaunies durtinės-pjautinės žaizdos padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tai įvyko darbo metu. S.Lemziakovas vairavo Kauno rajono savivaldybės administracijai priklausantį automobilį „Opel Mokka X“.

Būtinosios ginties neįžvelgė

Teisminio nagrinėjimo metu S.Lemziakovas savo kaltės nepripažino, teismui paaiškino, kad visi jo veiksmai buvo būtinoji gintis. Iškart po įvykio jis teigė parašęs pareiškimą dėl grasinimo valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą.

S.Lemziakovas vairavo Kauno rajono savivaldybės administracijai priklausantį automobilį „Opel Mokka X“.

S.Lemziakovas tikino, kad pats nukentėjusysis „užsirovė“ ant peilio. Kaip anksčiau yra sakęs valdininkas, jis tik tramdė kelių erelį.

Kauno apylinkės teismo ši kaltinamojo pateikta versija neįtikino – jis pripažintas kaltu ir nuteistas.

Pernai balandžio 7 dieną S.Lemziakovui skirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 4 mėnesius išklausyti elgesio pataisos programos kursus ir per 1 mėnesį atlyginti turtinę žalą.

Taip pat skirta 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš S.Lemziakovo nukentėjusiajam priteista 100 eurų turtinė ir 5000 eurų neturtinė žala.

Sprendimą apskundė

Nesutikdamas su šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu, S.Lemziakovas pateikė apeliacinį skundą ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti, konstatavus, kad jo veiksmai buvo atlikti būtinosios ginties situacijoje.

Nuteistojo advokatas tikino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimai dėl konflikto yra priešingi, be to, paties sužalojimo momento, jo padarymo aplinkybių ir galimų motyvų niekas iš pašalinių asmenų nematė, tai nebuvo užfiksuota ir abiejų automobilių bei telefonų vaizdo įrašais.

Dėl to, pasak gynėjo, svarbiausia šiuo atveju – konflikto atsiradimo prielaidos ir priežastys, nustatyti, kuris asmuo inicijavo konfliktą, reikia įvertinti ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo charakteristikas, jų elgesį iki padarant sužalojimą.

Gynyba laikėsi nuostatos, kad tikrovę atitinkantys yra nuteistojo paaiškinimai, o nukentėjusiojo, kuris tuo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir teisės jam – itin svarbios, pozicija yra paremta emocijomis ir faktinių aplinkybių iškraipymu savanaudiškais tikslais.

Byloje, anot advokato, nėra ginčo dėl to, kad incidentas kelyje kilo tarp jo ginamojo, tarnybos metu atliekančio viešojo administravimo funkcijas ir įgalioto fiksuoti bei tirti administracinius nusižengimus, bei vairuotojo A.K., kuris pats pripažino, jog 2019 metų gegužės 14 dieną vairuodamas ne kartą pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus.

Kaip teigiama apeliaciniame skunde, A.K. negalėjo nepastebėti, kad kaltinamojo vairuojama mašina yra žymėta specialiomis spalvomis, todėl turėjo suprasti, kad S.Lemziakovas yra pareigūnas.

S.Lemziakovas, kurio automobilyje tuo metu buvo ne tik vaizdo registratorius, bet ir laikomas šaunamasis ginklas, pagrįstai ir teisėtai, advokato teigimu, gynė savo privatumą.

Sekė kelis kilometrus, trenkė durimis per koją

Incidento užuomazga neva laikytinas momentas, kai A.K., įvertinęs, kad vairuodamas padarė KET pažeidimų, už kurių padarymą iš S.Lemziakovo gestų suprato, jog gali netekti teisės vairuoti transporto priemones, važiavo kelis kilometrus paskui kaltinamojo automobilį, neva norėdamas išsiaiškinti dėl galimo vairavimo teisių atėmimo ir atsiprašyti.

Pasak nuteistojo advokato, nors A.K. teigė norėjęs atsiprašyti dėl padarytų KET pažeidimų ir prašyti nepranešti policijai, tačiau, užuot tai padaręs, sustojęs plūdo nuteistąjį įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu ir, išlipdamas iš savo automobilio, staigiai atidarė dureles, taip trenkdamas jomis S.Lemziakovui į koją.

Tuomet nukentėjusysis neva nuėjo link nuteistojo tarnybinio automobilio ir pro atdaras vairuotojo dureles bandė patekti į vidų, norėdamas įsitikinti, ar automobilyje tikrai yra vaizdo registratorius.

S.Lemziakovas, kurio automobilyje tuo metu buvo ne tik vaizdo registratorius, bet ir laikomas šaunamasis ginklas, pagrįstai ir teisėtai, advokato teigimu, gynė savo privatumą ir atstūmė A.K., neleisdamas jam lįsti į tarnybinį automobilį. Po šių nukentėjusiojo išprovokuotų veiksmų neva ir prasidėjusios grumtynės.

Kaip tikino gynėjas, nukentėjusysis agresyviai ir ne vieną kartą puolė S.Lemziakovą, grasindamas užmušti ar kitaip susidoroti, stvėrė už jo striukės atlapų ir galva keletą kartų bandė suduoti jam į veidą, tačiau S.Lemziakovui pavyko išvengti tokių smūgių.

Tik tramdė kelių erelį

Skunde advokatas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas neišsiaiškino esminės aplinkybės, t. y. dėl ko prasidėjo konfliktas.

Vien per pastaruosius 4-erius metus A.K. daugiau negu 20 kartų pažeidė KET.

Esant tokiai grėsmingai situacijai, advokato teigimu, S.Lemziakovas neabejotinai turėjo teisę gintis nuo tokio atkaklaus, agresyvaus ir intensyvaus užpuolimo, ką jis ir padarė: užčiuopęs kišenėje buvusį atlenkiamą peiliuką, parodė jį A.K., įspėjo apie galimą jo panaudojimą tolesnio puolimo atveju ir atlenkė geležtę.

A.K. ir toliau tęsiant užpuolimą ir bandant suduoti smūgius kojomis ir rankomis, galimai, kaip tikino advokatas, vieno iš smūgių koja metu nukentėjusysis pats susižalojo į atlenkto peiliuko, kurį dešinėje rankoje laikė nuteistasis, ašmenis.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad po tariamo sužalojimo A.K. toliau elgėsi neprognozuojamai: prieš važiuojantį transportą staiga ir pavojingai išbėgo į kelio važiuojamąją dalį, taip sustabdydamas eismą, paskui atsigulė ant kelio važiuojamosios dalies, apsimesdamas apalpusiu ir pan.

Be to, vien per pastaruosius 4-erius metus A.K. daugiau negu 20 kartų pažeidė KET, tad tai tebuvo kelių erelio tramdymas.

Sprendimas – neteisėtas ir nepagrįstas

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjo Kauno apygardos teismas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis – neteisėtas ir nepagrįstas.

Kauno apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, neva nevertino jų visumos, nepašalino prieštaravimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma duoda pagrindo išvadai, kad S.Lemziakovo veiksmai buvo atlikti būtinosios ginties sąlygomis, todėl nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, kad jis veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengė būtinosios ginties ribų, baudžiamoji byla nutrauktina.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis – neteisėtas ir nepagrįstas.

Pasak Kauno apygardos teismo, buvo būtina kuo išsamiau bei objektyviau ištirti ir įvertinti konflikto atsiradimo priežastis, nustatyti konfliktą iniciavusį asmenį, įvertinti nukentėjusiojo ir kaltinamojo charakteristikas, jų elgesį iki sužalojimo padarymo bei po jo, jų pačių paaiškinimus bei liudytojų parodymų patikimumą.

Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Kauno apygardos teismas
Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Kauno apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos tikinimu, buvo paremtas ne visapusišku susidariusios situacijos išnagrinėjimu, bet iš esmės nukentėjusiojo parodymais, nepagrįstai atmetant paties nuteistojo parodymus, neargumentuojat, kodėl jie laikyti nepatikimais, nors viso bylos nagrinėjimo metu nuteistasis davė nuoseklius parodymus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų nukentėjusiojo parodymų atitikimą faktinėms aplinkybėms, ir kurių pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą dėl S.Lemziakovo kaltės.

Nukentėjusysis, o ne nuteistasis buvo agresyvus

Abejonę A.K. versija, jog konflikto iniciatoriumi buvo nuteistasis ir kad jis be jokios priežasties tyčia smūgiavo jam ranka bei dūrė į koją peiliu, Kauno apygardos teismui sukėlė ir paties nukentėjusiojo nurodyta ir iš dalies patvirtina S.Lemziakovo įvykių eiga.

Nukentėjusysis pats pripažino, kad kai S.Lemziakovas jam pasakė, jog jis praras teises, nes viskas yra nufilmuota, ir apsisukęs nuėjo, A.K. išsigando, pradėjo rėkti pakeltu tonu sakydamas, kad palauktų, kur eina, kad reikia išsiaiškinti ir išlipęs iš savo vairuojamo automobilio ėjo link „Opel Mokka“ vairuotojo, bandė lįsti į svetimo automobilio vidų.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymuose yra nustatyta prieštaravimų bei neatitikimo kitiems bylos duomenims, o štai S.Lemziakovo nurodytos aplinkybės atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Net keli liudytojai nurodė, kad nuteistasis nebuvo agresyvus, jis tiesiog stovėjo prie automobilių. O štai A.K. neva buvo itin susinervinęs, garsiai kalbėdamas aiškino aplinkybes, S.Lemziakovas su juo bendravo mandagiai.

Byloje, teisėjų kolegijos teigimu, nenustatyta, jog nuteistasis būtų turėjęs tyčią smurtauti prieš A.K. ir sąmoningai sukelti jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad konfliktas kilo dėl užfiksuotų A.K. padarytų KET pažeidimų, apie ką S.Lemziakovas pažeidėją informavo. Nuteistajam nebuvo jokio motyvo konfliktuoti su nukentėjusiuoju, tačiau pastarasis dėl jam pateiktos informacijos apie jo padarytus pažeidimus, sureagavo labai agresyviai ir neprognozuojamai.

Būtinosios ginties ribų neperžengė

Kauno apygardos teismas konstatavo, kad susidariusioje situacijoje S.Lemziakovas būtinosios ginties ribų neperžengė.

Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, ir po sužalojimo peiliu, A.K. elgėsi agresyviai, vėl artėjo link nuteistojo, bandydamas suduoti jam galva smūgį į veidą, dėl ko S.Lemziakovas, gindamasis nuo pavojingo ir realaus kėsinimosi į jo sveikatą, buvo priverstas jėga parversti A.K. ant automobilio kapoto ir jį laikyti, kad nusiramintų.

Nuteistasis tikino, kad taip tik neleido A.K. jo sužaloti, tyčia guldyti nuketėjusįjį ant jo mašinos kapoto nenorėjo ir neturėjo tikslo tyčia sugadinti svetimą turtą.

Teismas padarė išvadą, kad S.Lemziakovas svetimą turtą apgadino ne dėl to, kad sąmoningai ir tyčia to siekė, o veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

Kauno apygardos teismo manymu, byloje nėra duomenų, jog dėl nuteistojo veiksmų aplinkiniai asmenys būtų buvę šokiruoti ar pažeminti, jog kilo sumaištis, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų veikla. Nuteistojo veiksmai neva buvo nukreipti ne į aplinką ir visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, taip pat ir ne tyčia sužaloti A.K., o buvo sąlygoti pavojingos jam situacijos (nukentėjusiojo veiksmų – agresyvaus elgesio, puolimo, ėjimo artyn ir bandymo suduoti galva į veidą), – veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį, siekiant nuo jo apsiginti ir atremti pavojingą kėsinimąsi.

Bylos duomenys, anot apeliacinio teismo, patvirtina priešingai, kad būtent nukentėjusiojo veiksmai iš esmės buvo įžūlūs, iššaukiantys ir pavojingi.

Taigi dėl viešosios tvarkos pažeidimo Kauno apygardos teismas S.Lemziakovą išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byloje pareikšti nukentėjusiojo ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Nuo pareigų nenušalino

Bylos nagrinėjimo metu iš S.Lemziakovo buvo paimti teisėtai laikomi ginklai ir šaudmenys. Kauno apygardos teismas nusprendė juos grąžinti savininkui.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kauno rajono savivaldybė savo nario nekaltumu, rodos, tikėjo nuo pat pradžių – Kauno apylinkės teismo net ir pripažintas kaltu, S.Lemziakovas nebuvo nušalintas nuo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pareigų.

Kauno rajono savivaldybės nuotr./Kauno rajono savivaldybė
Kauno rajono savivaldybės nuotr./Kauno rajono savivaldybė

„Sergejus Lemziakovas tvirtino skųsiąs nutartį aukštesnei teismo institucijai. Tada savivaldybė ir priims sprendimą“, – pernai po priimto apkaltinamojo teismo sprendimo 15min teigė Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

Pats S.Lemziakovas jo nenušalinimą nuo pareigų įvertino taip: „Valstybės tarnybos įstatyme už man inkriminuotus nusikaltimus nušalinimo ar atleidimo iš užimamų pareigų nenumatyta. Jau daugiau kaip 30 metų tarnauju valstybei ir kaip išteisinamuoju nuosprendžiu patvirtino Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija – esu nepriekaištingos reputacijos ir profesijos keisti neketinu, todėl ir toliau eisiu pareigas.“

S.Lemziakovas Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėju dirba nuo 2017 metų kovo, nėra jokios politinės partijos, kaip patikino E.Mališauskas, narys.

O kaip baigėsi su paties S.Lemziakovo skundu policijai dėl to, kad buvo užpultas kelių erelio?

„Mano pareiškimas dėl grasinimo ir užpuolimo buvo išnagrinėtas ir ikiteisminio tyrimo įstaigoje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimą skundžiau Kauno apygardos prokuratūrai, tačiau skundas buvo atmestas ir paliktas galioti nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atmesdama mano skundą Kauno apygardos prokuratūra informavo, kad tyrimas pagal mano skundą dėl grasinimo ir užpuolimo gali būti atnaujintas priklausomai nuo teismo nuosprendžio mano atžvilgiu pradėtoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje“, – 15min atskleidė S.Lemziakovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie 15min