Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2016 06 09, 08:48 Atnaujinta 2016 06 09, 09:16

Kauno žudynių byloje kalėti nuteistas Drąsiaus Kedžio bendrininkas Raimundas Ivanauskas

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį Drąsiaus Kedžio bendrininką Raimundą Ivanauską pripažino kaltu dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti bei skyrė jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kita kaltinamoji – Eglė Barauskaitė – dėl visų kaltinimų buvo išteisinta.
Raimundas Ivanauskas
Raimundas Ivanauskas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Temos: 1 Drąsius Kedys

Prokuratūra kauniečius R.Ivanauską ir E.Barauskaitę kaltino sukursčius padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką – D.Kedį raginę 2009 metų rudenį nužudyti teisėją Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę, Laimutę Stankūnaitę ir Andrių Ūsą.

Jie kaltinti dar ir tuo, kad planuojant rengiamų nužudymų detales, davė patarimų dėl nužudymų eigos, rado galimą bendrininką, kartu su D.Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D.Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų nužudymų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eglė Barauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Išteisintoji Eglė Barauskaitė

Anot prokuratūros, R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė dalyvavo išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes. D.Kedys įtariamas nužudęs J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę. Vėliau ir jis, ir A.Ūsas, prokuratūros duomenimis, žuvo.

Iš R.Ivanausko priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems.

Dukters Violetos Naruševičienės netekusiems tėvams Tatjanai ir Stasiui Stankūnams priteista atlyginti po 20 tūkst. eurų, L.Stankūnaitei – 28 tūkst. eurų.

Teismas paliko galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistojo butui, siekiant užtikrinti ieškinių atlyginimą.

„Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad tų įrodymų yra pakankamai, kad R.Ivanauskas kurstė Mindaugą Žalimą padėti nužudyti keturis asmenis ir savo veiksmais, patarimais, pažadėjimu paslėpti padarė tas veikas, kurios buvo inkriminuotos jam“, – po nuosprendžio žurnalistams sakė teisėja Daiva Kazlauskienė.

Kaip rašoma teismo pranešime, E.Barauskaitę teismas dėl kurstymo padėti nužudyti kelis žmones išteisino, kadangi surinkti įrodymai neleidžia daryti besąlygiškos išvados, jog moteris atliko jai inkriminuojamus veiksmus.

Liudytojo M.Žalimo parodymai apie E.Barauskaitės vaidmenį nėra itin informatyvūs, apsiriboja fragmentais, kurių, teismo nuomone, nepakanka moters kaltei pagrįsti.

Liudytojo M.Žalimo parodymai apie E.Barauskaitės vaidmenį nėra itin informatyvūs, apsiriboja fragmentais, kurių, kolegijos nuomone, nepakanka moters kaltei pagrįsti. Apie pokalbius moteris paaiškino, jog jie įvyko po asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, mirties; pokalbius ji priėmė kaip girto R.Ivanausko paistalus ir fantazijas ir, nenorėdama sukelti konflikto, jam neprieštaravo.

Apygardos teismas nustatė, kad R.Ivanauskas kartu su E.Barauskaite ir asmeniu, kurio atžvilgiu dėl jo mirties ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2012 m. rugsėjį, atvyko pas liudytoją šioje byloje M.Žalimą ir įkalbinėjo jį padėti minėtam mirusiam asmeniui „žudyti velnius“, išdėstė, ką planuoja daryti: pradėti nuo Kauno apygardos teisėjo Jono Furmanavičiaus, po to važiuoti pas seseris Stankūnaites, vėliau – pas vyrą (A.Ūsą), kurį jie kaltino pedofilija. Vyrai buvo apgalvoję maršrutą, žinojo, kur bus planuojami nužudyti žmonės.

„Taip. Priimant šitą nuosprendį buvo pasisakyta, kokios veikos padarytos buvo padarytos, todėl teismas tam tikra prasme neišvengė ir pasisakymo, kas tas veikas padarė: kas nužudė J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę. Kadangi kaltinamiesiems buvo inkriminuojama tik kurstytojo ir padėjėjo vaidmuo, todėl teismas turėjo pasisakyti, kas apskritai buvo padaryta, kas galbūt padarė tas veikas“, – sakė teisėja D.Kazlauskienė, žurnalistų paklausta, ar teismas, kaip prašė prokuroras, įvertino D.Kedžio elgesį.

Tiek R.Ivanauskui, tiek E.Barauskaitei prokuratūra siūlė skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmes. R.Ivanauską, kuris yra aklas, prokuroras R.Savickas siūlė atleisti nuo bausmės. Tuo metu E.Barauskaitei siūlyta skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

„R.Ivanauskas šiuo metu yra visiškai aklas, ką patvirtino ekspertizės. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad R.Ivanauskas veikų darymo metu buvo taip pat buvo prastos sveikatos – matė, ar silpnai matė, jo rega nesutrukdė daryti šias veikas, todėl teismas nemato reikalo, galimybės atleisti nuo paskirtos bausmės“, – sakė teisėja D.Kazlauskienė.

Teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojo M.Žalimo parodymais, o garso įrašai visiškai patvirtina R.Ivanauskui inkriminuojamas veikas, jog būtent jis kurstė liudytoją padėti mirusiam asmeniui nužudyti keturis žmones, pritarė savo patarimais, kurstė M.Žalimą padėti slapstytis mirusiam asmeniui, padėjo ruošiantis žudynėms ir pan.

Bausmė R.Ivanauskui paskirta minimalaus dydžio dėl jo sveikatos būklės; atleisti vyrą nuo bausmės dėl jo sveikatos būklės Teismas nerado pagrindo. Vyras sveikatos problemų turėjo ir darydamas nusikaltimus, tačiau tai jam nesutrukdė.

Apygardos teismas taip priteisė nukentėjusiesiems (nušauto teisėjo seserims, nušautos moters tėvams ir seseriai, kurią taip pat buvo planuojama nužudyti, vyro, kuris spėjo imtis saugumo priemonių, artimiesiems) virš 170 000 Eur neturtinei žalos atlyginimo.

Nukentėjusiąją byla pripažinta nužudyto teisėjo J.Furmanavičiaus sesuo Sigita Uogintienė žurnalistams sakė, kad nepritaria E.Barauskaitės išteisinimui. Ji ir kita teisėjo sesuo Birutė Čeplaitienė sakė sieksiančios, kad atsakomybėn būtų patraukta ir nuo teisėsaugos pasislėpusi Neringa Venckienė.

„Jam (broliui) buvo įvykdytas gatvės teisingumas, organizatorius, matyt, turėjo tikslus siekius. Organizatorius turi būti nubaustas, netekome jauno ir garbingo žmogaus“, – sakė S.Uogintienė.

Primename, kad 2009 m. spalio 5 d. Kaune buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas J.Furmanavičius. Po poros valandų savo namuose buvo nušauta V.Naruševičienė Jos sesuo L.Stankūnaitė atsitiktinai nebuvo pas seserį, todėl išgyveno, o A.Ūsas, sužinojęs, jog nušautas teisėjas, ėmėsi saugumo priemonių ir taip pat liko gyvas.

Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min