Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 26d. 09:49

Partizaną paniekinęs V.Titovas atsidūrė Klaipėdos teisme: kaltės visiškai nepripažįstu

V.Titovas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr. / Viačeslavas Titovas

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurios epicentre – tarybos narys, į Klaipėdos mero postą kandidatavęs Viačeslavas Titovas. Teisiamųjų suole jis atsidūrė už paniekinančius pasisakymus apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Pernai politikas viešai pareiškė, jog šis partizano iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkstančiai piliečių ir Vanagas pats skelbė mirties nuosprendžius. Griežčiausia politikui gresianti bausmė – dveji metai nelaisvės. Jis savo kaltės nepripažįsta.

Minėti pasisakymai pernai liepą nuskambėjo Klaipėdos savivaldybėje, juos viešai politikas paskelbė ir savo socialinio tinklo profilyje. Netrukus miesto taryba pradėjo tyrimą ir nusprendė kreiptis į teismą išsiaiškinti, ar V.Titovas tokiais pasisakymais nesulaužė tarybos nario priesaikos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs bylą paskelbė, kad melagingai apkaltinęs A.Ramanauską-Vanagą 8 tūkst. civilių nužudymu V.Titovas šiurkščiai sulaužė priesaiką. Nesulaukęs tarybos narių balsavimo, kuriuo veikiausiai būtų buvęs pašalintas iš miesto tarybos, politikas likus vos pusmečiui iki ką tik įvykusių naujų tarybos rinkimų pats atlaisvino tarybos nario kėdę. Tiesa, dabar vėl ją užims.

Antradienio rytą į teismą atvykęs 41-erių V.Titovas žurnalistams teigė turintis teisę reikšti savo nuomonę, esąs ne istorikas, o politikas.

Teks atsakyti už savo žodžius

Kaltinimai buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui pareikšti pagal 3 Baudžiamojo kodekso straipsnius: 313 straipsnio 2 dalį (mirusiojo atminimo paniekinimas), 170 straipsnio 2 dalį (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) ir 1702 straipsnio 1 dalį (viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas).

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo analizuojama ir vertinama apie 800 gigabaitų skaitmeninės informacijos, kuri buvo iš įtariamojo paimta kratos metu ir surinkta iš viešai prieinamų šaltinių. Vien buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario pasisakymų viešojoje erdvėje analizė, kurią atliko prokuroras, sudaro 76 lapus. Atliktos ekspertizės ir analizės, gauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ypatingojo archyvo, istorikų vertinimai.

Dalis tyrimui svarbios informacijos iš V.Titovo paimtų skaitmeninių laikmenų buvo ištrinta, tačiau ją atkūrė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistai.

Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas liepos 23-iąją po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog pernai liepos 18 dieną buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V.Titovas diskusijoje dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo, viešai pareiškė, kad A.Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančių piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius, šią informaciją taip pat publikavo savo socialiniame tinkle.

Įvertinus tiriamos veikos rezonansinį pobūdį bei siekiant išvengti galimo tyrimo politizavimo bei užtikrinti maksimalų jo objektyvumą bei išsamumą, ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti ne ikiteisminio tyrimo įstaigai, o prokurorui. Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Simonas Genys.

Dukra procese nedalyvaus

Į teismą antradienį neatvyko partizano dukra, nukentėjusiąja šioje byloje laikoma Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ji teismui atsiuntė prašymą šią bylą nagrinėti be jos dalyvavimo.

Prašyme moteris įvardijo, jog V.Titovas niekšiškai apjuodino ir paniekino kovotojų vado, jos tėvo atminimą, siekė sugriauti moralinį autoritetą ir pasėti nesantaiką.

„Tai sena KGB technologija, naudota sovietų“, – sakoma dukters prašyme. Moteris neslėpė, jog skaudu, kad V.Titovas, gyvenantis nepriklausomoje Lietuvoje, svaidosi tikrovės neatitinkančiais kaltinimais, žinodamas, jog KGB kankintas ir nužudytas kovotojas pats negali apsiginti.

Už tėvo atminimo paniekinimą moteris moralinės žalos teistis neketina.

Pats V.Titovas remdamasis teise tylėti teismui išreiškė norą parodymus pateikti raštiškai ir vėliau juos pagarsinti. Jis teigė kaltės visiškai nepripažįstantis.

„Nesutinku su kaltinimu“, – sakė V.Titovas, prokurorui pagarsinus kaltinimą.

Į teismą antradienį atvyko Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas. Jis teisme dalyvauja kaip specialistas. Teismui istorikas pateikė informaciją, remdamasis šaltiniais, pasirėmė ir A.Ramanausko liudijimu sovietų teismui. Pats partizanas tuomet pasakojo, jog baudžiamųjų veiksmų jo būrys, kurį sudarė 18 žmonių, nevykdė.

„Dėl minimų 8000 nužudytų piliečių. Šis skaičius atsirado po 1957 metų liepos 20 dienos, kai KGB pirmininkas patvirtino kaltinamąją išvadą. Į šią išvadą įrašyta jo paties pasirašyta pažyma, kur nurodytas 8 000 tariamai nužudytųjų skaičius. Pačioje byloje, kai mėgino surinkti įrodymus, nes, pabrėžiu, buvo 1957 metai, šiokių tokių įrodymų reikėjo, ne Stalino laikai, tad pačioje byloje įrodymų nebuvo surinkta. Mėginta surinkti, bet nesurinkta. Užklausus vietinius KGB skyrius, iš visų gauti vienodi atsakymai – mes tyrimų neatlikinėjom, tokių duomenų neturime“, – liudijo A.Anušauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:38
07:04
00:24

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min