Rytų specifika
Visoms Rytų valstybėms būdinga, kad taikiniais tampa ne tik opozicijos lyderiai, bet ir artimiausia jų aplinka. Tai galima stebėti visoje Centrinėje Azijoje – Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Tadžikistane, Kirgizijoje.
„Visoms Rytų valstybėms būdinga, kad taikiniais tampa ne tik opozicijos lyderiai, bet ir artimiausia jų aplinka. Tai galima stebėti visoje Centrinėje Azijoje – Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Tadžikistane, Kirgizijoje.
Jei valdžios lyderiui metamas iššūkis, susidorojama su visa oponento šeima. Tai klaninės struktūros požymis“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, tokių verslininkų kaip S.Šalabajevas Kazachstane yra daug.
„Lietuvoje sulaikyto asmens persekiojimas prasidėjo ne dėl jo verslo, o dėl to, kad jis – M.Abliazovo svainis. Prisiminkime, kaip buvo persekiojamas buvęs N.Nazarbajevo žentas Rachatas Alijevas, kuris tapo aršiu prezidento kritiku. Prieš jį buvo pradėta byla dėl dviejų bankininkų nužudymo. R.Alijevas buvo suimtas Austrijoje, o vėliau rastas negyvas kalėjime.
Man pačiam teko sėdėti kalėjime, nors dabar esu darbo grupėje prie Kazachstano Užsienio reikalų ministerijos ir rašau Konstitucinei tarybai ekspertines išvadas. Tai įdomi sistema, kurią sunku suprasti. Tai Rytai.
Ši byla žinoma pasauliui, bet nežinoma dar keli šimtai susijusių bylų, kurios buvo iškeltos jo aplinkos žmonėms ir artimiesiems. Dalis jų kalėjimuose sėdi iki šiol.
Man pačiam teko sėdėti kalėjime, nors dabar esu darbo grupėje prie Kazachstano Užsienio reikalų ministerijos ir rašau Konstitucinei tarybai ekspertines išvadas. Mane gelbėja tai, kad nesiekiu valdžios, nors prieš keletą metų buvo sudegintas mano biuras. Tai įdomi sistema, kurią sunku suprasti. Tai Rytai“, – pasakojo J.Žovtis.
Išleistas iš kalėjimo M.Abliazovas išvyko į Rusiją. Ten jis toliau vystė verslą ir tyliai palaikė opoziciją.
Pakvietė sugrįžti
2005 m. per medžioklę žuvo „Bank Turan Alem“ vadovas ir N.Nazarbajevui teko galvoti, kas toliau vadovaus vienam didžiausių šalies bankų. Prezidento atstovai kreipėsi į M.Abliazovą, suteikė jam saugumo garantijas ir paprašė grįžti.
Opozicinio laikraščio „Respublika“ vyriausioji redaktorė Irina Petrušova 15min.lt papasakojo apie savo susitikimus su opoziciją rėmusiu M.Abliazovu.
Ši žurnalistė dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ji taip pat Kazachstano prašymu buvo įtraukta į „Interpolo“ ieškomų asmenų sąrašą.
Ne vieną tarptautinį apdovanojimą gavusi žurnalistė paaiškino, kad BTA bankas priklausė M.Abliazovui ir anksčiau vadinosi „Bank Turan Alem“. Iš čia ir trumpinys BTA.
Pasak jos, šį banką iš M.Abliazovo atėmė prezidento aplinkos žmonės. Ir tai padarė net keletą kartų. Išėjęs iš kalėjimo ir banko valdymą praradęs pirmąjį kartą M.Abliazovas įsikūrė Maskvoje, kur jam priklausė dalis Rusijoje veikusio banko. 2005 m. per medžioklę žuvo „Bank Turan Alem“ vadovas ir N.Nazarbajevui teko galvoti, kas toliau vadovaus vienam didžiausių šalies bankų. Prezidento atstovai kreipėsi į M.Abliazovą, suteikė jam saugumo garantijas ir paprašė grįžti.
„Tuo metu šalyje veikė tik trys bankai. Nuo sėkmingo jų funkcionavimo priklausė visa šalies finansinė sistema. Atsitiktinio žmogaus į tokias pareigas pakviesti N.Nazarbajevas negalėjo“, – sakė I.Petrušova.
Žurnalistė teigė suprantanti, kaip kaltinimai finansiniais nusikaltimais atrodo į situaciją neįsigilinusiems stebėtojams, tačiau patikino, kad BTA atveju milijardai pavogti nebuvo.
„Man pačiai teko sekti „Snoro“ istoriją. BTA istorija skiriasi iš esmės. BTA banke nebuvo milijardinių finansinių skylių, nebuvo vagysčių. Kol M.Abliazovas buvo banke, jokių finansinių problemų nebuvo“, – nurodė žurnalistė.
Į BTA banką grįžęs M.Abliazovas sugebėjo susigrąžinti didžiąją akcijų dalį. Tai jis padarė įvykdęs vertybinių popierių emisiją. Taip pat įsigijęs akcijas iš buvusio banko vadovo našlės.
Išskirtinė byla kukliame Varėnos teisme
Milijardines lėšas M.Abliazovas valdė per ofšorines įmones ir savo patikėtinius. Tokių patikėtinių buvo ir Lietuvoje.
M.Abliazovo turtas ir jo valdymo schemos šiuo metu yra didžiausias ginčo objektas. Aišku viena, milijardines lėšas M.Abliazovas valdė per ofšorines įmones ir savo patikėtinius.
Tokių patikėtinių buvo ir Lietuvoje. 2013 m. Varėnos apylinkės teismas sprendė Rinato Batyrgarejevo ir jo žmonos Galinos skyrybų bylą.
Turto dalybų mastai Lietuvai buvo iš tiesų įspūdingi. Sutuoktiniai teismo prašė padalinti jų valdomas 68 įmones Britų Mergelių salose, Dominikos Respublikoje, Seišeliuose, Kipre. Šių įmonių turtas buvo vertinamas šimtais milijonų eurų.
Varėnos apylinkės teismas patenkino sutuoktinių prašymą ir šias įmones padalino neįsigilinęs, kad nei viena iš šių bendrovių iš tiesų Batyrgarejevams nepriklausė. Šie jas valdė patikėjimo teise.
BTA banko interesams atstovavusi advokatų kontora „Sorainen“ apskundė tokį teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas. Skyrybas inicijavę asmenys neslėpė, kad yra artimi M.Abliazovo draugai ir patikėtiniai.
Gresia susidorojimas
Tiksliai žinome – jeigu S.Šalabajevas atsidurs Kazachstane, jo laukia susidorojimas.
Pasak I.Petrušovos, šiuo metu Lietuvoje Kazachstano prašymu sulaikytam S.Šalabajevui gresia susidorojimas, jei jis pateks į N.Nazarbajevo rankas: „Aš pati S.Šalabajevą pažįstu daugiau nei dešimtmetį. Jis yra verslininkas ir niekada politiku nebuvo, tačiau jis labai padėjo opozicijai.
Jo verslo ryšiai su M.Abliazovu ir BTA banku niekam nebuvo paslaptis ir Kazachstano įstatymams jie neprieštaravo. Tiksliai žinome – jeigu S.Šalabajevas atsidurs Kazachstane, jo laukia susidorojimas.“
Teisinės pagalbos prašymą Lietuvai pateikė ne tik Kazachstanas, bet ir Ukraina, kurioje veikė banko padalinys. BTA padalinys veikė ir Rusijoje. Pašnekovės teigimu, tai yra vienas iš N.Nazarbajevo būdų užsienyje pasiekti savo oponentus. Jokia ES valstybė žinodama bylos kontekstą įtariamųjų Kazachstanui neperduos, tačiau atsakyti Ukrainai teisinių pagrindų gerokai mažiau.
„Jei S.Šalabajevas bus perduotas Ukrainai, jis atsidurs Kazachstane. Nors tarptautinė teisė tai draudžia, viską suorganizuoti galima labai nesunkiai. Pavyzdžiui, vykdant tyrimą taps būtina procesinius veiksmus atlikti Kazachstane. Toks precedentas jau yra, kai iš Rusijos į Kazachstaną buvo atgabenta viena iš BTA banko padalinių vadovė, nors Strasbūro teismas buvo priėmęs sprendimą jos neišduoti.
Akivaizdu, kad tirti BTA istorijos be Kazachstano tiesioginio įsikišimo neįmanoma, todėl S.Šalabajevo likimas bus toks pats. Kalėjime su S.Šalabajevu bus elgiamasi labai žiauriai. Tai žinome iš savo patirties“, – kalbėjo moteris.
