Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuteistas ir per televiziją parodytas buvęs policininkas iš LNK laidos „Abipus sienos“ kūrėjų prašo 359 tūkst. litų kompensacijos

Liudytoju kviečiamas TV prodiuseris V.Gaivenis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / TV prodiuseris V.Gaivenis kėlė klausimą, ar tinkamai savo atstovu teisme nepasirūpinęs privatus kaltintojas nevilkina bylos.
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus teismas toliau nagrinėja privataus kaltinimo tvarka iškeltą bylą, kurioje buvęs sostinės policijos pareigūnas Petras Klimavičius į teisiamųjų suolą susodino žinomus žurnalistus Giedrių Leškevičių, Dianą Mundrienę ir Virginijų Gaivenį, kūrusius LNK laidą „Abipus sienos“.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė posėdžio metu informavo, kad laidos „Abipus sienos“ komandos narius dėl šmeižimo ir įžeidimo nuteisti prašantis vilnietis Petras Klimavičius papildomai pateikė ieškinį dėl 359 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Anot privataus kaltintojo, šią sumą solidariai turėtų sumokėti per LNK rodytos populiarios publicistinės laidos kūrėjai: žurnalistė Diana Mundrienė, vedėjas Giedrius Leškevičius ir prodiuseris Virginijus Gaivenis.

Portalas 15min.lt jau rašė, kad teismas sostinėje nagrinėja anksčiau policijoje dirbusio, specialųjį nekarinį komisaro inspektoriaus laipsnį įgijusio, bet pareigų netekusio vadinamojo policijos poeto P.Klimavičiaus reikalavimą nubausti tris žinomus žurnalistus.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./15min.lt žurnalistą P.Klimavičius teisme nufotografo greičiau nei pats buvo nufotografuotas.
Petras Klimavičius teisme

Poezijos knygos „Mentas negali nemylėti“ autorius P.Klimavičius pasijuto apšmeižtas po to, kai „Abipus sienos“ sausį pasakojo apie šio buvusio pareigūno sąsajas su „Vilniaus brigada“ ir nusikaltimus už kuriuos vyriškis buvo nuteistas.

Televizininkams teisme atstovaujantis advokatas Valdemaras Bužinskas atkreipė dėmesį, kad prašydamas kompensacijos privatus kaltintojas nepatikslino, kokią patyrė turtinę, o kokią – neturtinę žalą: „Toks civilinis ieškinys neatitinka keliamų reikalavimų.“

Anot patyrusio teisininko, šių žalų kilmė skirtinga, jų atsiradimas grindžiamas skirtingais argumentais, todėl sumos negali būti suplakamos į vieną.

Beje, taikinamojo posėdžio metu P.Klimavičius minėjo, kad sutiktų nutraukti šią bylą už 50 000 litų kompensaciją. Tačiau žurnalistai nepanoro mokėti, nes nesijaučia nusikaltę.

Pateikė nereikalingų prašymų

Privataus skundo autorius pateikė teismui prašymų, kurių teisėja ir proceso dalyviai negalėjo suprasti. Pavyzdžiui, į bylą pateikus apie P.Klimavičių parodytos laidos vaizdo įrašą, buvęs pareigūnas prašė teismo organizuoti aparatūrą jo peržiūrai, nors techniką teismas turi ir pagal poreikius visada naudojasi.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Taip pat P.Klimavičius prašė prijungti prie šios baudžiamosios bylos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo lapkričio 15 d. nutartį vienoje civilinėje byloje bei ja vadovautis: „Teismas galėtų remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir paaiškinimais.“

Bylą nagrinėjanti D.Mickevičienė leido suprasti, kad teismo mokyti nereikia. „Gal aš pati išsirinksiu, kuo man remtis. Kuo teismas vadovausis, prašome palikti teisėjai nuspręsti. Taip, mes turime galimybę pasidomėti ir Aukščiausiojo Teismo praktika. Remiamės ir jo nutartimis, bet ne civilinės bylos baudžiamojoje byloje“, – kantriai aiškino teisėja.

D.Mickevičienė kaip nereikalingą įvertino ir buvusio policijos pareigūno raštišką prašymą leisti jam susipažinti su jo paties iniciatyva iškeltos bylos medžiaga. „Čia nereikia to prašyti, čia jūsų teisė,“ – paaiškino ji.

Teisėja taip pat pranešė, kad teismui buvo pateikti medicininiai dokumentai, kaip galimai buvo sutrikdyta P.Klimavičiaus sveikata.

„Šitie duomenys yra konfidencialūs, todėl prašyčiau jų negarsinti“, – pareiškė P.Klimavičius.

Bylos vilkinti neleis

Teisme kilo sumaišties ir dėl to, kad P.Klimavičius pageidavo šiame procese turėti įgaliotąjį atstovą, tačiau negalėjo įrodyti pasirinkto teisininko kvalifikacijos.

Todėl teismas protokoline nutartimi kol kas neleido TSRS Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos teisės mokslus baigusiam Algirdui Krasauskui dirbti šioje byloje.

LNK nuotr./Giedrius Leškevičius
LNK nuotr./Giedrius Leškevičius

P.Klimavičius teismui pateikė savo atstovo diplomo kopiją, patvirtintą kito advokato – Anatolijaus Burinsko.

„Įvyko kolizinė situacija. Konsultavausi su advokatu Burinsku, jis pasakė, kad čia viskas tvarkoje. Man žinoma, kad tokį patį diplomą turėjo ir buvęs generalinis komisaras, irgi tą pačią mokyklą baigęs“, – tuo, kad teismui sukėlė abejonių jo pageidaujamo atstovo įgytas teisinis išsilavinimas, stebėjosi P.Klimavičius.

„Mes kalbame skirtingomis kalbomis“, – atsiduso teisėja, bandžiusi buvusiam pareigūnui paaiškinti, kad negali pažeisti nustatytos atstovavimo teisme tvarkos – antraip jos priimtas nuosprendis vien dėl procesinių pažeidimų bus niekinis.

„Ar tai nėra tyčinis vilkinimas?“ – prodiuseris V.Gaivenis klausė teismo ir stebėjosi, kad privatus kaltintojas nuo vasaros vidurio vykstančiame procese tinkamai nepasirūpino atstovu. Teisėja pabrėžė, kad dėl šios priežasties posėdžiai ateityje nebus atidėliojami.

„Visi prašymai yra išspręsti, ši bylos stadija yra baigta. Kita stadija bus įrodymų tyrimas“, – iki sausio 23 d. su proceso dalyviais atsisveikino teisėja D.Mickevičienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min